Abu Kongreso rūmai priėmė „2017 m. NASA įpareigojimo aktą“. Šiuo įpareigojimu kosmoso agentūra gavo daug daugiau nei vien 19,508 mlrd. dolerių finansavimą. Jiems taip pat suteiktas labai aiškus mandatas: nugabenkite žmoniją į Marsą. Žinoma, į Marsą rengiamasi jau senokai; tačiau 2017 metų aktas šiam tikslui suteikia ypatingą svarbą, padaro jį ilgalaikių NASA planų taikiniu.
Abu Kongreso rūmai priėmė „2017 NASA įpareigojimo aktą“. Šiuo įpareigojimu kosmoso agentūra gavo daug daugiau nei vien 19,508 mlrd. dolerių finansavimą. Jiems taip pat suteiktas labai aiškus mandatas: nugabenkite žmoniją į Marsą.
Žinoma, į Marsą rengiamasi jau senokai; tačiau 2017 metų aktas šiam tikslui suteikia ypatingą svarbą, padaro jį ilgalaikių NASA planų taikiniu. Dokumente pažymima, kad kosmoso agentūra žmones „nugabens į Marso paviršių ar šalia jo ketvirtajame dešimtmetyje.“ Pasipriešinimo iš administracijos nesitikima, tad, labai tikėtina, kad prezidentūra šį aktą pavers įstatymu.
Kad Marsas būtų pasiektas ketvirtajame dešimtmetyje, Kongresas prašo NASA iki 2017 metų gruodžio 1 dienos pateikti „pradinį žmogaus vykdomų tyrinėjimų planą“.
Akte pabrėžiama šio veiksmų plano svarba: „Kongresas mano, kad plečiant žmonių buvimą už žemosios Žemės orbitos ribų ir siekiant pilotuojamų misijų į Marsą ketvirtajame dešimtmetyje, būtinas ankstyvas strateginis planavimas ir laiku priimami sprendimai, dėl šia linkme nukreiptų veiksmų, kad būtų pasiekti tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai tikslai.“
Todėl 2017 metų akte teigiama, kad šis planas turėtų nubrėžti aiškius kiek artimesnius tikslus, o ne vien atliekant didelį šuolį į Raudonąją planetą. Dokumente teigiama, „Pilotuojamų tyrinėjimų planas turėtų prasidėti nuo žemosios Žemės orbitos, tada detaliau aptarti persikėlimą iš žemosios orbitos į kosmosą iki Mėnulio orbitos, o tada aptarti ateities misijas, skirtas žmonių atvykimui ir veiklai šalia Marso ir ant jo paviršiaus.“
Beje, kalbant apie planuojamas stadijas, NASA plano juodraštį jau turi: „pilotuojamos Marso tyrinėjimo misijos turės tris stadijas, ir kiekviena jų, žmonėms tolstant nuo Žemės, mes vis didesnius iššūkius: Priklausomi nuo Žemės (Earth Reliant) [nuo dabar iki trečiojo dešimtmečio vidurio], Bandymų aikštelė (Proving Ground) [2018–2030], ir Nepriklausomi nuo Žemės (Earth Independent) [nuo dabar iki 2030 ir toliau].“
Detalius šių stadijų išdėstymus galite išvysti, paspaudę šią nuorodą, o labai supaprastintą šių stadijų apibūdinimą – NASA paveikslėlyje:
Su visomis suplanuotomis fazėmis, NASA turėtų būti sunku Kongresui pateikti prašomą veiksmų planą.
Naujuoju NASA Įpareigojimo aktu, Kongresas patvirtina, kad „Marsas yra tinkamas žmonių kosminių skrydžių programos ilgalaikis tikslas,“ ir tikėtina, kad Mėnulis taps pakeleivinga stotele 2020, jei dabartinė administracijos planuoja tai paremti.
NASA Marso misijos
Pastaruoju metu daugelyje naujienų, susijusių su misijomis į Marsą, minimos privačios kosmoso agentūros, daugiausiai „SpaceX“ ir užsienio kosmoso agentūros, tarp kurių Kinija ir JAE.
„SpaceX“ vykdančiojo direktoriaus Elono Musko teigimu, kompanija sukurs nuolatinę Marso gyvenvietę. To siekdamas, Muskas planuoja paleisti nepilotuojamą „Red Dragon“ erdvėlaivį iki 2018, tada pasiųsti naujas daugkartinio naudojimo raketą iki 2022 (varomą neseniai išbandytą „Raptor“ raketa), ir galiausiai pasiųsti žmones į Marsą – nusileisti ten tikimasi 2025. Tačiau dar daug detalių dar tik turės būti įkūnyta.
Kaip bebūtų, Muskas aiškiai pareiškė, manąs, kad toks kolonizacijos projektas galiausiai išsaugos žmonių rasę. Ir kaip rodo ši Kongreso direktyva, JAV valdžia šiai minčiai pritaria. „SpaceX“ planai pateikiami šiame video:
Tačiau sakyti, kad NASA sėdėjo rankas sudėjus, būtų netikslu. Kosmoso agentūra „į Marsą keliauja“ jau senokai.
Taigi, kokie NASA santykiai su Raudonąją planeta? Agentūra nusiuntė ne vieną marsaeigį. Vienas, „Curiosity“, svariai prisidėjo prie geresnio supratimo, kiek Marse buvo (ir gal tebėra) vandens. Kita marsaeigio misija planuojama 2020. Šis „Mars 2020“ misijos marsaeigis rinks ir tirs duomenis apie tokių išteklių, kaip deguonis prieinamumą Marse. Šiuo atžvilgiu, marsaeigių siuntimas yra vienas iš pirmųjų žmonių gabenimo į Marsą žingsnių.
Galų gale, žmonių nugabenimas į Marsą nėra kažkokia tuščia užgaida. Tai vertas siekis – vienas iš galinčių įkvėpti naujas kartas panašiai, kaip tai atliko „Apollo“ misijos (ir nusileidimas Mėnulyje). Daugeliui skrydis į Marsą būtų aukščiausio žmonijos tyrinėjimų taškas. Prisiminkite, kokius jausmus sukėlė „New Horizon“ atvykimas prie Plutono ir padauginkite tai maždaug iš 100.
Jau dabar marsaeigių misijos spartina inovacijas ir tyrimus, tad belieka spėlioti, ką sužinosime, nuvykę ten. Tai žavi naujų ribų era.
