Paviešinus duomenis apie apdraustųjų asmenų apskaičiuotų pajamų vidurkį, ažiotažas kilo ne tik IT ar bankų sektoriuose, bet ir elektroninės komercijos srityje. Palyginus darbo užmokesčio vidurkius milijonines apyvartas skaičiuojančiose įmonėse, rezultatai gerokai nustebino: vienų gerai žinomų el. parduotuvių darbo užmokesčio vidurkis nesiekia 500 eurų, tuo tarpu kitos gali pasigirti 1300 eurų ir didesniais motyvuojančiais atlyginimais. 
Paviešinus duomenis apie apdraustųjų asmenų apskaičiuotų pajamų vidurkį, ažiotažas kilo ne tik IT ar bankų sektoriuose, bet ir elektroninės komercijos srityje. Palyginus darbo užmokesčio vidurkius milijonines apyvartas skaičiuojančiose įmonėse, rezultatai gerokai nustebino: vienų gerai žinomų el. parduotuvių darbo užmokesčio vidurkis nesiekia 500 eurų, tuo tarpu kitos gali pasigirti 1300 eurų ir didesniais motyvuojančiais atlyginimais. Didžiausią vidutinį atlyginimą rinkoje – 1388 eurus – darbuotojams mokėjo „Bigbox.lt“.
Darbo užmokesčio duomenys ir darbuotojų skaičius tapo vieši nuo šių metų pradžios įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms. Aktyvioje augimo stadijoje esanti elektroninė prekyba taip pat užminė nemažai klausimų, kodėl kai kurių milijonines apyvartas skaičiuojančių įmonių atlyginimai skiriasi kone dvigubai: sparčiausiai augančių ir Europos įmonių sąraše atsidūrusių internetinių parduotuvių „Pigu.lt“ ir „Varlė.lt“ atlyginimų skirtumas siekia 640 eurų. Didžiausio rinkos žaidėjo „Pigu.lt“, kurio apyvarta 2015 metais siekė 53,4 mln. Eur, darbuotojų atlyginimų vidurkį sudaro 1128 eurai. Tuo tarpu „Varlės“ grupės, kuri 2015 m. gavo 35 mln. Eur pardavimo pajamų, vidutinis darbuotojo atlyginimas siekia 488 eurus. Kelis metus nuostolį patirianti „Barbora.lt“ darbuotojams sausio mėnesį išmokėjo 783 eurų vidutinį atlyginimą.
Didžiausią vidutinę algą el. prekyboje sausio mėnesį mokėjo 25 darbuotojus turinti UAB „Electronic Trade“, dar žinoma kaip el. parduotuvė „Bigbox.lt“. Anot įmonės vadovo Gyčio Breikšto, didesni atlyginimai leidžia užtikrinti mažesnę darbuotojų kaitą. „Nuolat investuojame į darbuotojus ir siekiame, kad jie augtų su įmone. Stengiamės mokėti konkurencingus atlyginimus, išlaikant kuo mažesnę darbuotojų rotaciją. Be to, už pastangas vertinamo darbuotojo rezultatai turi tiesioginės įtakos įmonės finansiniams rodikliams“, – sako įmonės vadovas. „Bigbox.lt“ per 5 veiklos metus nuo 1 mln. eurų išaugo iki 10 mln. apyvartos.
Atlyginimą lemia įmonės darbo modelis?
Tokią situaciją plačiau paaiškina Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos vadovas Vytautas Vorobjovas: „Darbo užmokestis priklauso nuo įmonės darbo modelio. Vienos el. parduotuvės nelaiko sandėlių, o prekes pirkėjams veža tiesiai iš tiekėjų, natūralu, kad jų atlyginimų vidurkį sudaro biuro darbuotojų algos. Tuo tarpu kitos el. prekybos parduotuvės daug resursų išnaudoja prekių sandėliavimui, ir klientų aptarnavimui. Dažnu atveju sandėlio darbuotojų atlyginimai būna mažesni, nei pvz. prekių grupių vadybininkų. Dar vienas pavyzdys – jeigu įmonė turi klientų aptarnavimo skyrius, atsakingus už skambučius, prekių pardavimą ir išdavimą atsiėmimo centruose, juose dažnai dirba studentai ar neturintys aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių atlyginimas taip pat yra mažesnis. Todėl vidurkis pasako labai nedaug. Kad galėtume daryti išvadas, reikia lyginti panašių pareigybių algas“, – aiškina V. Vorobjovas.
TOP50 greičiausiai augusių Lietuvos įmonių sąraše atsidūrusios „Bigbox.lt“ elektroninės parduotuvės vadovas G. Breikštas atkreipia dėmesį, jog praktiškai visos šio sąrašo įmonės dirba labai panašiu darbo modelio principu ir prekių nesandėliuoja. Tuo tarpu didžiulius sandėlių plotus valdanti „pigu.lt“ bendrovė (aut. past. įmonė deklaruoja, kad šiuo metu vien Vilniuje esančių sandėlių plotas siekia iki 6000 kv. m. plotą) ir turi kur kas daugiau nekvalifikuotų darbuotojų, išmoka didesnius atlyginimus nei kai kurios įmonės kartu sudėjus. Vadinasi, darbo modelis turi labai nedaug įtakos atlyginimo dydžiui.
Aptarnavimo srityje turi dirbti specialistai
Kas lemia įmonės sėkmę ir rezultatus, anot G. Breikšto, tai aptarnavimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai: „Darbuotojai, kurie dirba tiesiogiai su klientais, sudaro įvaizdį apie įmonę – jie turi būti ekspertai, savo srities profesionalai. Pardavimus per marketingą gali padaryti vieną kartą, tačiau jei aptarnavimas profesionalus ir kokybiškas, klientas kreipsis ir kitą kartą. Tokie specialistai turi būti nuolat apmokomi ir motyvuojami“.
G. Breikštas sako sulaukęs teigiamų darbuotojų komentarų, kurie, žinoma, pasmalsavo, kokie atlyginimai mokami kitose panašioje srityje dirbančiose el. parduotuvėse: „Kai darbo atmosfera, sąlygos, kolektyvas ir atlyginimas yra motyvuojantys, nėra prasmės domėtis kitais darbo pasiūlymais.“
