Mikas Binkis: kuo diplomuotas IT specialistas pranašesnis už savamokslį?

Pirmaujanti JAV darbo paieškos platforma „CareerCast“ įvardijo 7 paklausiausias specialybes 2017-iais. Populiariausiųjų gretose – IT saugumo analitikai, atsidūrę 5 vietoje, ir programinės įrangos inžinieriai, likę 2 vietoje, bei užleidę pozicijas tik duomenų analitikams. Lietuvoje vis daugiau informacinių technologijų (IT) specialistų mano, jog norint dirbti geriausiose tarptautinėse kompanijose, siūlančiose solidžius atlyginimus, studijuoti universitete – nebūtina. Jie įsitikinę, kad programuoti galima mokytis savarankiškai ar užsirašius į kursus, tačiau ar iš tiesų viskas taip paprasta?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti klausimą, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą? Juk visos žinios ir taip prieinamos internete, esant konkrečiam poreikiui, galima užsiregistruoti į trumpus tikslinius kursus, o dirbant samdomą darbą labiau vertinami įgūdžiai, ne diplomas.

Įdomu ir tai, jog tokios mintys aplanko ne tik būsimus informatikus, programuotojus, bet ir kitų sričių atstovus. Išties, kuo gi ypatingos studijos universitete?

Nepastebima nauda lydi visą gyvenimą

Akivaizdu, jog į universitetą stojama siekiant įgyti žinių ir įgūdžių, tačiau ne ką mažesnę naudą atneša ir naujos pažintys. Studijavimas kartu su dešimtimis ar šimtais bendraminčių ne tik palengvina mokymąsi, padaro jį įdomesnį, bet ir padeda užmegzti ryšius su būsimais bendradarbiais ar darbdaviais. Kiekviena aukštoji mokykla palaiko tiesioginius ryšius su įvairiausiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis, todėl dar studijų metais galima užmegzti kontaktus su dominančiais darbdaviais. Nepatinka dirbti kažkam kitam? Esu matęs ne vieną atvejį, kai universitetas padėjo iniciatyviems studentams įkurti startuolius, šiuo metu garsinančius Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Gebėjimas mokytis – taip pat labai svarbus įgūdis. Šiandien beveik nėra specialybių, kurių žinios nekinta ištisus dešimtmečius, todėl konkurencingu siekiančiam tapti specialistui reikės nuolatos atnaujinti žinias. Mokymosi įgūdžių ir drausmės savarankiškai išmokti yra ypatingai sunku, todėl universitetas tam yra pati tinkamiausia terpė. Čia kiekvienas atras savo mokymosi būdą, leidžiantį geriausiai įsisavinti naujus dalykus, esant griežtiems terminams.

Studijų metu daug dėmesio skiriama grupiniam mokymuisi ir komandiniams projektams, kurių rezultatus reikia išmokti pristatyti viešai. Atrodytų – nieko ypatingo, tačiau tai padeda ištobulinti socialinius įgūdžius. Ne iš vienos įmonės atstovų teko girdėti, kad jie verčiau priimtų mažiau žinantį, bet lengvai su komanda bendraujantį žmogų , ei uždarą, nekomunikabilų specialistą, mėgstantį dirbti individualiai.

Studijos leidžia „pasimatuoti“ specialybę

Programuotojai daug laiko praleidžia modifikuodami programas ir aiškindamiesi, ką prieš juos padarė kiti, fotografai valandų valandas pluša retušuodami nuotraukas, mokslininkai dažniausiai paskendę knygose, o ne praktiniuose eksperimentuose. Kiekviena specialybė turi savų pliusų ir minusų, todėl studijų metu galima savo „kailiu“ įsitikinti, ar pasirinktas kelias tikrai jums.

Galų gale baigėsi laikai, kai studentai universitetą palikdavo nei trupučio neprisilietę prie realios darbinės veiklos. Bent jau studijuojant Kauno technologijos universitete (KTU), jaunuoliams reikia kelis mėnesius padirbėti įmonėje, o veiklos rezultatai dažniausiai tampa baigiamojo studijų darbo dalimi. Nemažai studentų turi didelius šansus įsidarbinti toje pačioje įmonėje, kurioje atliko praktiką, iškart po studijų baigimo.

Atkreipčiau dėmesį ir į tai, jog dauguma darbdavių reikalauja ne tik anglų kalbos žinių, bet ypatingai vertina ir papildomų kalbų mokėjimą. Universitetas užtikrina galimybę studentams mokytis įvairių užsienio kalbų, be to, daug dėmesio skiriama ir taisyklingai profesinei kalbai. Būtent kalba, naudojamas specialybinis žodynas neretai išduoda mažiau įgudusius savamokslius.

IT sektoriuje labai vertinama tarptautinė patirtis, kurią užtikrina studijos užsienyje. Universitetui pasirūpinus mainų ar stažuočių finansavimu, kelionės ir gyvenimo išlaidomis, sunku nepasinaudoti tokia galimybe. Tarptautinių studijų nauda akivaizdi: naujos pažintys, įspūdžiai ir profesinės žinios, kartais pranokstančios gaunamas čia, Lietuvoje.

Nebijo migruoti tarp pareigų ir darboviečių

Šiandien gyvename taip sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kad darosi sunku įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų kasdienybė po kelių dešimčių metų. Anot mokslininkų, nemaža dalis dabartinių studentų dirbs darbus, kurie dar net nėra išrasti. Universitete įgyjamos platesnės, o ne į konkrečią darbo vietą ar technologiją orientuotos dalykinės žinios gali padėti lengviau prisitaikyti ateities darbo rinkoje. Tai, kad aukštosios mokyklos absolventai gali nesibaimindami keisti tiek darbo vietą, tiek ir vykdomą veiklą, nėra vien tušti žodžiai. Asmeniškai pažįstu ne vieną programuotoją, tapusį analitiku, projektų vadovu, sistemų architektu ar vyriausiuoju technologu (CTO). Sukaupus visapusiškos informacijos atsargas, nebaisu migruoti tiek tarp pareigų, tiek ir tarp darboviečių.

Universitetai retkarčiais kritikuojami dėl per plataus požiūrio į mokomus dalykus, tačiau, nustebsite sužinoję, kaip vėliau gyvenime gali praversti atsitiktinis išklausytas matematikos ar ekonomikos kursas. Ir netgi nebūtinai darbe – plačiu universalių žinių bagažu galima sužibėti pokalbyje, diskusijose internete ar su draugais, kolegomis dalyvaujant protmūšyje.

Universitetas padeda atrasti savo kelią

Konkursai, konferencijos, seminarai, varžybos, festivaliai, koncertai, parodos, stovyklos – universitete kone kiekvieną savaitę vyksta bent keli iš paminėtų renginių. Žinoma, reikia nepamiršti ir studijuoti, tačiau tuo ir įdomus gyvenimas universitete – žinios, pažintys bei nauji įspūdžiai gali pasiekti pačiais netikėčiausiais būdais.

Dar prieš įstodamas į universitetą galvojau, kad būsiu sudėtingų programų kūrėjas, tačiau studijų metu susižavėjau internetinių puslapių kūrimu, atradęs fotografiją pradėjau kurti virtualias ekskursijas, o galiausiai tapau... dėstytoju. Jaučiuosi laimingas dirbdamas mėgiamą darbą ir labai abejoju, ar būčiau ten, kur esu dabar, jei būčiau tiesiog mokęsis savarankiškai.

Šiuo metu visuomenėje netrūksta nuomonių, kad diplomas tėra tik eilinis popierėlis, tačiau mano įsitikinimu – tai netiesa. Visų pirma, Lietuvoje rasti kvalifikuotą darbą, neturint aukštosios mokyklos baigimo diplomo, yra be galo sunku. Antra, darbdaviui diplomas yra svarbus įrodymas, kad jūs ne tik nusimanote kažkurioje srityje, bet ir turėjote kantrybės bei užsispyrimo baigti aukštąją mokyklą.

Nors universitetas universitetui nelygus, o ir kai kuriose studijų programose studentai ruošiami atmestinai, aukštojo mokslo diplomas yra tebevertinamas ir išlaikęs savo prestižą. Jei netikite, pamėginkite neturėdami diplomo tapti Seimo nariu ar įtakingu visuomenės veikėju ir suprasite, ką turiu omenyje. O dabar sugrįžkime prie pradinio klausimo, ar visgi įmanoma tapti IT specialistu, mokantis savarankiškai? Galbūt, bet nereikėtų pamiršti, jog konkurencingas specialistas neapsiriboja vien profesinėmis žiniomis, o ir pačios žinios nėra vienintelis sėkmės garantas.

Vis dar ieškantiems savo kelio, visuomet rekomenduosiu pagalvoti apie universitetines studijas, suteikiančias ne tik specialybę, bet ir galybę nepastebimų privalumų, kurie jums neš naudą visą likusį gyvenimą.