Vyriausybei paskelbus sąrašą teisės aktų projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, susirūpinti turėtų naudojantys išankstinio mokėjimo SIM korteles.
Norima įpareigoti judriojo ryšio operatorius ne tik registruoti visus šia paslauga besinaudojančius, bet ir teikti vietos nustatymo duomenis teisėsaugos institucijoms realiu laiku be abonento ar naudotojo sutikimo.
Vyriausybei paskelbus sąrašą teisės aktų projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, susirūpinti turėtų naudojantys išankstinio mokėjimo SIM korteles.
Norima įpareigoti judriojo ryšio operatorius ne tik registruoti visus šia paslauga besinaudojančius, bet ir teikti vietos nustatymo duomenis teisėsaugos institucijoms realiu laiku be abonento ar naudotojo sutikimo. Maža to, siūloma, kad nuo šiol Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę diktuoti, kam nutraukti elektroninio ryšio paslaugų tiekimą, o kam blokuoti įeinančius skambučius.
Siūlymą pateikęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas DELFI aiškino, kad tai padėtų užkardyti kelią galimiems nusikaltimams, tačiau ryšių paslaugų tiekėjai realia siūlymų nauda abejoja.
Siūlo registruoti, teikti duomenis be sutikimo ir nutraukti arba blokuoti paslaugas
Esminiai aptariamo teisės akto projekto pakeitimai skamba taip:
„Įpareigoti judriojo ryšio operatorius: registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles.
Neatlygintinai teikti vietos nustatymo duomenis teisėsaugos institucijoms realiu laiku be abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo, telefono ryšio numerį pagal abonento vardą, pavardę ir asmens kodą.
Numatyti Vyriausybės įgaliotai institucijai galimybę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti elektroninio ryšio paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius“.
Siekia stabdyti nusikalstamas veikas
E. Misiūnas DELFI sakė, kad, pavyzdžiui, SIM kortelių vartotojai esą registruojami Danijoje, Olandijoje, Norvegijoje.
„Tai prevencinė priemonė siekiant užkardyti tam tikras nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, sukčiavimą telefonu, tačiau jų yra iš esmės labai daug įvykdoma. Įsivaizduoju, šia priemone siekiama užkirsti kelią būtent tam. Ne paslaptis, kad neregistruotomis SIM kortelėmis naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai“, – pokyčio reikalingumą aiškino ministras.
Jis užtikrino, kad besinaudojantys tokios rūšies kortelėmis įsigaliojus įstatymo pataisoms aklai nebus persekiojami. Būtent tokį įspūdį galima susidaryti iš projekto dalies, nurodančios, kad duomenys apie buvimo vietą bus teikiami be asmens sutikimo.
Galės blokuoti skambučius
„Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymai nesikeičia. Galios tie patys reikalavimai norint sekti asmenį, klausytis jo pokalbių – tam reikia sankcionuoto teisėjo leidimo, turi būti pagrindai numatyti. Tai tikrai niekaip nesusiję su persekiojimu, tokių grėsmių nėra. Yra griežti reikalavimai, griežta atsakomybė, parlamentinė kontrolė“, – sakė E. Misiūnas.
Tuo metu blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, aiškino ministras, reikalinga, nes šiuo metu turime pavyzdžių, kai asmenys įsigyja telefono numerius, kurie brangiai apmokami, siunčia apgaulingas žinutes, prašančias perskambinti, o vėliau pasirodo, kad viena tokio pokalbio minutė kainuoja 8 ar 10 eurų.
„Judriojo ryšio operatoriai, įvertinę įvairias grėsmes, manau, suinteresuoti, kad toje rinkoje būtų tvarka ir žmonės nebūtų apgaudinėjami. Tai taip pat bus susiję su piktybiškai skambinančiais į 112. Dalis skambinančių nori pasismaginti, praneša apie nebūtus įvykius, melagingus“, – informavo jis.
Nepritaria visų vartotojų registravimui, turi kitą idėją
„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas, DELFI paprašytas įvertinti naujausius siūlymus, neslėpė, kad kai kurie jų jam atrodo pertekliniai. Pavyzdžiui, vartotojų registravimas.
„Išankstinio mokėjimo kortelių savininkų Lietuvoje yra apie 2 milijonus. Iš esmės, planas skamba taip – visi jie turės būti registruoti arba ryšys bus išjungtas. Argumentuojama tai noru užkardyti nusikalstamą veiklą, tačiau mes siūlome kitą variantą, kuris padėtų padaryti ir tai, ir nesukeltų sunkumų žmonėms – registruoti tik naujas korteles“, – idėja dalijosi pašnekovas.
Anot jo, dauguma nusikaltėlių nėra kvaili ir neskambina potencialioms aukoms iš tų telefono numerių, kuriais naudojasi dešimtmetį, greičiau įsigyja naują kortelę, kurią po to išmeta. Savo ruožtu Lenkijoje, kur sprendimas registruoti vartotojus buvo priimtas, esą buvo imta prekiauti registruotomis kortelėmis.
„Mūsų idėjai pritarus nereikėtų registruoti visų senukų, kurie gyvena kaime – daugybė žmonių naudojasi išankstinio mokėjimo kortelėmis, daugybė žmonių turi judėjimo problemų, mažuma jų naudojasi el. bankininkyste, el. parašu, jiems bus sunku atvažiuoti į rajono centrus tik tam, kad patvirtintų, kad jis yra jis, tačiau jei to nepadarys, ryšys bus išjungtas“, – problemą aiškino „Tele2“ atstovas.
Sprendimą vadina skirtu vartotojų naudai, tačiau pastebi piktnaudžiavimą dėl atsiskaitymo
Kalbant apie galimybę nustatyti vartojo vietą be jo sutikimo, yra keli aspektai, aiškino A. Baranauskas.
„Tai tam tikras techninis dalykas. Skirta tam, pavyzdžiui, kad jei asmuo išeis grybauti, pasiklys, nereikėtų gauti rašytinio sutikimo jo ieškoti, perduoti duomenis Bendrajam pagalbos centrui. Kiek suprantu, tai vartotojo naudai“, – įvertino „Tele2“ atstovas.
Jis pripažino, kad ši galimybė gali būti naudojama ir tais atvejais, kai norima sekti nusikaltimą padariusį žmogų.
Tiesa, kiek tokia paslauga kainuoja, įvardyti A. Baranauskas aiškino negalintis, nes tai priklauso nuo kiekvienos situacijos ypatybių.
„Duomenys ir dabar yra teikiami neatlygintinai, tačiau tai nėra geriausia praktika. Rinkos ekonomikoje, jei teikiama paslauga, kuriai reikia investicijų, o tam reikia investicijų, ji turėtų būti atlyginama. Valstybė turėtų elgtis sąžiningai“, – susimokėti už naujai keliamus reikalavimus paragino jis.
Siūlo taikyti tik padariusiems sunkius arba labai sunkius nusikaltimus
Anot pašnekovo, be rimtų argumentų valstybė neturėtų nurodyti ir to, ar nutraukti paslaugas vartotojui, blokuoti skambučius į jo numerį.
„Ryšys yra paslauga. Valstybė juk nenurodinėja, kam išjungti vandenį“, – pastebėjo A. Baranauskas.
Jis pasidalijo siūlymu įstatyme įtvirtinti, kad ši išlyga būtų taikoma tik kalbant apie sunkiais arba labai sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis.
„Nurodoma, kad tai daryti galima būtų teismų sprendimu. Tačiau mes manome, kad galbūt protingiau būtų neapkrauti teismų papildomu darbu ir nustatyti, kokio pobūdžio nusikaltimams tai taikoma“, – siūlė pašnekovas.
Savo ruožtu telefoniniams sukčiams, A. Baranausko teigimu, ir dabar galimybės naudotis ryšiu blokuojamos, jei jie skambina iš pataisos namų ar kalėjimų, tokį sprendimą grindžiant vidaus taisyklėmis.
Į pastabą nebuvo atsižvelgta
Tuo metu „Telia“ teisės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters DELFI aiškino, kad jie vertina Vyriausybės pateiktas Elektroninių ryšių įstatymo pataisas ir pastangas, kad mobilusis ryšys žmonėms suteiktų papildomo saugumo tiek kilus realiam pavojui, tiek apsaugant nuo galimų nuostolių, tačiau su viskuo sutikti negali.
„Mūsų pozicija dėl privalomo visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracijos nesikeičia – tinkamai pasirengus ši priemonė padėtų sumažinti telefoninių sukčių padaromų nusikaltimų skaičių ir neturėtų jokios įtakos mūsų paslaugų kainoms ar klientų patogumui. Todėl nemanome, kad yra pagrindo nerimauti dėl sudėtingų išankstinio numerio registravimo procedūrų ar juo labiau gąsdinti klientus paslaugų blokavimu. Iš savo pusės padarysime viską, kad mūsų klientams būtų patogu ir papildomai tai nieko nekainuotų.
Pritariame pasiūlymams, kad išimtinais atvejais, kai yra kilusi grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai, policijai būtų teikiami vietos nustatymo duomenys realiu laiku. Tačiau informaciją apie mobiliojo ryšio vartotojus be jų sutikimo pateiktume tik pagal motyvuotą teisėsaugos institucijų užklausą, tiriant ar užkertant kelią nusikalstamai veikai. O paslaugų teikimą sutiktume nutraukti taip pat tik tais atvejais, kai jos panaudojamos nusikalstamoms veikoms daryti.
Įstatymo rengimo procese siūlėme aiškiai apibrėžti vieną Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri turėtų teisę duoti nurodymus elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, tačiau į šią pastabą nebuvo atsižvelgta. Todėl toliau tebesitęsiantis neapibrėžtumas didina operatorių administracinę naštą, nes turint vieną sistemą, informacijos pateikimas būtų gerokai efektyvesnis“, – komentaru apie planuojamus pakitimus pasidalijo ji.
