Technologijų dėka automobilių sportas vis dažniau tampa prieinamas kiekvienam, svajojančiam tapti tikru lenktynininku. Profesionaliais simuliatoriais vykdomos varžybos, kai virtualioje realybėje vairuotojas patiria visas automobilių sporto subtilybes, skinasi kelią ir Lietuvoje. Siekiant išnaudoti augantį kompiuterinių žaidimų ir technologijų potencialą pasaulyje vis dažniau rengiamos varžybos virtualioje erdvėje.
Technologijų dėka automobilių sportas vis dažniau tampa prieinamas kiekvienam, svajojančiam tapti tikru lenktynininku. Profesionaliais simuliatoriais vykdomos varžybos, kai virtualioje realybėje vairuotojas patiria visas automobilių sporto subtilybes, skinasi kelią ir Lietuvoje.
Populiarėjančios e. varžybos
Siekiant išnaudoti augantį kompiuterinių žaidimų ir technologijų potencialą pasaulyje vis dažniau rengiamos varžybos virtualioje erdvėje. Vienas iš pavyzdžių – sausio pradžioje Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) iniciatyva pasaulinėje CES konferencijoje Las Vegase surengtos simuliatorių varžybos, kurių prizinis fondas įspūdingas – 1 milijonas JAV dolerių. Renginyje pakviesti dalyvauti lenktynininkai, važiuojantys naujoje, tik elektra varomiems automobiliams skirtoje varžybų serijoje „Formulė E“.
Virtuali lenktynių trasa idealiai atvaizduoja realią trasą bei lenktynių metu patiriamas situacijas: avarijas, padangų nusidėvėjimą, energijos suvartojimą, serviso zonas. Jeigu varžybų metu patiriama avarija, automobilis turi būti varomas į servisą, kuriame tvarkomas tiek laiko, kiek tai užtruktų realybėje; sportininkai gali rašyti apeliacijas ir atlikti kitas procedūras, kurios egzistuoja tikrovėje. Pasak FIA prezidento Jean Todt, tokio pobūdžio varžybos turi didelę reikšmę plečiant automobilių sporto gerbėjų bendruomenę.
Lietuvoje virtualus sportas ir su juo susiję renginiai taip pat jau skinasi kelią – Vilniuje nuo praeitų metų pabaigos veikia „Simuliatorių akademija“, kurios tikslas – ne tik suteikti progą iš arti pažinti automobilių sportą visiems žmonėms, bet ir ugdyti visapusiškus lenktynininkus. Pasak vieno iš akademijos iniciatorių, jaunosios kartos lenktynininko Tauro Tunylos, kol kas tai vienintelis simuliatorių vairavimo centras Baltijos šalyse, kuriame siūloma aukščiausio lygio lenktynių simuliatorių įranga ne tik leidžianti patobulinti automobilio valdymo įgūdžius, bet ir visiškai atitinkanti profesionalių sportininkų poreikius treniruotėms (pats Tauras su komanda taip pat varžyboms ruošiasi akademijoje).
Akademijoje jau įvyko Le Mano (seniausios pasaulyje ilgų distancijų automobilių lenktynės, vykstančios Prancūzijoje), 24 hours of Daytona (prestižinės lenktynės, vykstančios Amerikoje) e. lenktynės, kur pagal realias trasas simuliatoriuose sukurtuose atitikmenyse savo jėgas galėjo išbandyti ir lietuviai.
Lenktynės simuliatoriais – ne žaidimas
Lietuvių komanda (Tauras Tunyla, Ignas Abečiūnas, Martynas Sidunovas ir Laurynas Černeckas) Le Mano e. lenktynėse pasiekė istorinį rezultatą: kvalifikacijoje užėmė trečią poziciją (dalyvavusių „splite“ pasiektas greičiausias serveryje rato įveikimo laikas: 3:24:921), o Daytona lenktynėse užėmė 11 vietą tarp 734 viso pasaulio komandų, savo lygio split‘e. Vis dėlto vaikinai neslepia, kad tai – visų metų treniruočių rezultatas.
„Neišeis tiesiog atsisėsti prie simuliatoriaus ir iš karto varžytis su profesionaliais sportininkais, kurių didelė dalis dalyvauja ir realiose varžybose, o už dalyvavimą e. lenktynėse gauna atlyginimą. Norint varžytis profesionalų grupėje, reikia nuolat treniruotis, važiuoti smulkesnėse varžybose, rinkti taškus, gerinti savo stabilumą ir lentelės reitingą (skaičiuojamas vadinamasis „i-rating“), kol galiausiai pateksi į norimą lygį“, – pasakoja T. Tunyla.
Sportininkas nori paneigti stereotipą, kad lenktynės simuliatoriais prilygsta kompiuteriniam žaidimui. Priešingai – jos visiškai atitinka realybėje vykstančias varžybas, kurios reikalauja kruopštaus sportininkų pasiruošimo, tikslumo ir detalių išmanymo, todėl yra puikus įrankis ne tik gerai praleisti laiką, bet ir visapusiškai tobulėti.
„Vienas iš akademijos tikslų – sportininkų edukacija. Sieksime patarti, kaip varžyboms reikia ruoštis fiziškai, kokios esminės taisyklės automobilių sporte, įvairių techninių dalykų, kaip kad surasti trasai optimalius pakabos, aerodinamikos, stabdžių balanso, ekonomiškumo nustatymus ir kitų aspektų, kurių dažnai nežino net ir profesionalūs Lietuvos lenktynininkai“, – teigia Tauras.
Pagrindinis paprasto žaidimo ir simuliatorių varžybų skirtumas yra tas, kad varžantis simuliatoriumi kiekvienas faktorius automobilyje turi realios įtakos galutiniam rezultatui. Svarbiausia čia ne greitis, o tai, kiek mažai klaidų lenktynininkas padarys. Todėl ir pasiruošimas tampa svarbiu faktoriumi norint pasiekti gerų rezultatų.
Pasak Tauro, konkrečioms virtualioms varžyboms komanda pradeda ruoštis likus maždaug mėnesiui iki jų. Svarbiausia užduotis – rasti automobilį, kuris tiktų ir būtų jaukus visiems keturiems lenktynininkams važiuoti ilgų distancijų lenktynes. Tuo tarpu treniruotės vyksta nuolat:
„Per maždaug 2 savaites iki varžybų kiekvienas komandos narys „datalogu“ susirenka tam tikrą medžiagą apie savo vairavimo ypatumus: kaip važiavimo metu buvo sukamas vairas, kaip dirbo kojos, kokia trajektorija įvažiuota į posūkius ir kitas subtilybes. Tuomet analizuojame šią medžiagą ir matome, kurioje srityje kuris narys esame stipriausias. Pagal tai ir strateguojame, kurioje varžybų atkarpoje turėsime pakeisti vienas kitą. Tai – labai svarbu, nes vieni stipresni lėtuose posūkiuose, kiti – greituose, todėl norime išnaudoti kiekvieno geriausias savybes, įvertinti visas smulkmenas, juolab kad tokios varžybos kaip Daytona, LeMans trunka 24 val., todėl turime sudaryti net miego planą“, – atskleidžia T. Tunyla.
Visiems prieinamas sportas
Pasak Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidento Romo Austinsko, virtualioje realybėje vykstančios lenktynės patrauklios tuo, kad jose save išbandyti gali kur kas platesnė žmonių auditorija. Automobilių sportas – viena brangiausių sporto šakų pasaulyje, todėl ne kiekvienas automobiliais besidomintis, gali sau leisti važiuoti profesionaliais lenktyniniais bolidais, o varžytis simuliatoriaus pagalba galima patiriant kur kas mažesnes finansines išlaidas. Atveriamos galimybės ir neįgaliesiems, kurių dalyvavimas autosporte, kitu atveju, būtų nors ir įmanomas, bet komplikuotas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad toks varžybų formatas yra draugiškas aplinkai ir, be abejonės, saugesnis nei varžymasis realiose trasose.
„Varžybos simuliatoriais yra puiki platforma atrasti talentus ir auginti perspektyvius lenktynininkus. Čia galima kaupti patirtį ir tobulėti prieš pasirodant realiose trasose. O be to, tai puiki galimybė niekuomet nelenktyniavusiems žmonėms susipažinti su automobilių sportu iš arti. Kiekvienas gali pasijusti lenktynininku ir patikrinti, kaip veikia sportiniai automobiliai, pamatyti, kaip atrodo trasos, kaip jie patys elgiasi esant nenumatytoms situacijoms. Tai suteikia žinių ir drąsos, prieš bandymus sėsti į tikrus lenktyninius bolidus“, – teigia R. Austinskas.
Artimiausiu metu Lietuvos automobilių sporto federacija, kartu su partneriais, planuoja rengti e. varžybų seriją, kuriai jau ruošiamasi. Sekite naujienas ir kiekvienas turėsite šansą tapti lenktynininku!
