Pasaulyje devyni iš dešimties suaugusių žmonių kas savaitę klausosi radijo, o apklausos rodo, kad dažniausiai jie tai daro namuose arba automobilyje. Nors atrodo, kad gyvename interneto amžiuje, daugiau kaip pusė planetos gyventojų interneto prieigos vis dar neturi, o radijas tebėra prieinamiausia ir populiariausia žiniasklaidos priemonė, ypač skurdesnėse pasaulio šalyse, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
Pasaulyje devyni iš dešimties suaugusių žmonių kas savaitę klausosi radijo, o apklausos rodo, kad dažniausiai jie tai daro namuose arba automobilyje. Nors atrodo, kad gyvename interneto amžiuje, daugiau kaip pusė planetos gyventojų interneto prieigos vis dar neturi, o radijas tebėra prieinamiausia ir populiariausia žiniasklaidos priemonė, ypač skurdesnėse pasaulio šalyse, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
Europoje auditorijos dydžiu radijui nėra lygių
Sakoma, kad Vakarų Afrikoje, Ganoje, mobilųjį telefoną turi net tie, kurie nemoka skaityti, bet radijas čia vis tiek nepralenkiamas.
„Mes mėgstame savo dieną pradėti nuo politikos aktualijų, – kalba populiarios privačios radijo stoties Naujienų tarnybos vadovė Abla de Souza. – Kartais girdi, kaip žmonės ginčijasi politinėmis temomis ir sako – girdėjau per radiją, kad tas vedėjas sakė taip ar anaip.“
Anot žurnalistės, Ganoje populiariausios politinės ir religinės laidos. Pavyzdžiui, populiarios „Joy FM“ radijo stoties eteryje kasdien po vidurdienio žinių transliuojami visoje šalyje dešimtis tūkstančių gerbėjų turinčio pastoriaus Mensos Otabilio pamokslai.
Europoje, kaip ir Lietuvoje, auditorijos dydžiu radijui nėra lygių. Europos visuomeninių transliuotojų sąjungos duomenimis, daugiausia laiko prie radijo imtuvų – daugiau nei keturias valandas kasdien – praleidžia Rusijos gyventojai. Nuo jų nedaug atsilieka estai ir airiai. Trečdalį laiko europiečiai klausosi visuomeninių transliuotojų.
Estijos nacionalinio transliuotojo Žiniasklaidos tyrimų skyriaus vadovas Andresas Joeresaras sako, kad estai drauge su kitų šiaurės šalių gyventojais apskritai daug dėmesio skiria žiniasklaidai. Bet tipinį klausytoją apibūdinti jam sunku: „Mes turime 32 radijo stotis ir dar daugybę interneto stočių. Rinka nėra didelė, bet labai įvairi: jaunesnioji karta naudoja daug internetinių muzikos platformų, tokių kaip „Spotify“, „YouTube“. O vyresnioji karta labiau mėgsta aktualijų ir diskusijų laidas. Jaunimui tai nelabai įdomu, jiems reikia įvairovės, o vyresniesiems – nuoseklumo“.
Nors Estija net pasaulyje garsi kaip pažangių informacinių technologijų šalis, radijo klausytojų įpročiai čia gana tradiciniai. Vos dešimtadalis jų ieško laidų internete ar klausosi atsisiuntę programėlę. Panašiai yra ir daugelyje kitų Europos šalių.
„Pagrindinis radijo laikas yra rytas nuo 7 val. iki 10 val. Dauguma klausosi automobiliuose. Paskui, apie vidurdienį ir popiet pakeliui namo, yra naujienų pikas. Yra radijo programų, kurias žmonės internetu parsisiunčia šimtus tūkstančių kartų, bet nepasakyčiau, kad programėles lydi didelė sėkmė. Visos stotys jas naudoja, bet prie jų žmonės praleidžia mažiau nei dešimtadalį laiko“, – kalba A. Joeresaras.
Jo teigimu, viena tokių programų yra pasakos vaikams – labai sena Estijos visuomeninio radijo laida, transliuojama vakare 20:50 val.: „Bet vaikai eina miegoti įvairiu metu, ir jau prieš keletą metų pastebėjome, kad tos laidos populiarios internete. Sukūrėme programėlę ir dabar pasakas žmonės jau atsisiuntę ir perklausę šimtus tūkstančių kartų.“
Norvegija įėjo į radijo istoriją
Triskart mažiau nei estai (apie valandą per dieną) radijo klausosi kroatai, portugalai ir norvegai.
Visgi pastarieji šiemet įeis į radijo istoriją kaip pirmieji, atsisakę transliacijų FM siųstuvais ir visiškai perėję prie skaitmeninio radijo formato, sutrumpintai vadinamo DAB. Pirmasis regionas buvo atjungtas sausio pradžioje.
Norvegijos skaitmeninio radijo atstovė Mari Hagerup pasakoja, kaip prieš kelias dienas buvo išjungti FM siųstuvai dar viename šalies regione: „Šiandien turėjome ypatingą renginį. Vienas vyriausių Norvegijos visuomeninio radijo inžinierių, kuriam jau 87 metai, padėjęs pasirengti perėjimui prie DAB radijo, išjungė FM transliacijas viename regione. Kai radijas nutilo, gana jautri akimirka buvo ir jam, ir mums.“
Žinoma, Norvegijos radijo eteryje nestojo tyla. Įvairių stočių radijo programos skaitmeniniu formatu transliuojamos jau ne pirmus metus. Pagrindinis argumentas – galimybė pasiūlyti daugiau turinio įvairovės didesniam skaičiui žmonių ir būtinybė atnaujinti infrastruktūrą. Užuot atnaujinę senus FM tinklus, norvegai nusprendė apskritai pereiti prie kitų technologijų. Kitąmet FM transliacijas tęs tik vietinės radijo stotys.
„DAB radijo imtuvai Norvegijoje jau įprasti. Dauguma žino, kad jais transliuoja kur kas daugiau stočių nei FM dažniu. Rengiantis pereiti prie DAB transliacijų, septyni iš dešimties namų ūkių jau turėjo naują imtuvą, dauguma jau klausosi skaitmeninio radijo. Žinoma, nemažai žmonių turi atsinaujinti įrangą, tad daugelyje regionų aktyviai dirba prekybininkai, automobilių remonto dirbtuvės taip pat užsiėmusios imtuvų atnaujinimu“, – kalba M. Hagerup.
Apie 5 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje yra apie 3 mln. radijo klausytojų. Pašnekovė tikina, kad pereiti prie naujo formato žmonės buvo ruošiami ne vienus metus, bet pripažįsta, kad ne visi vairuotojai dar spėjo įsirengti skaitmeninio radijo priedėlius automobiliuose arba pasikeisti FM imtuvus naujais.
Bet, sako ji, bendrai šis perėjimas radijo įvaizdžiui turės teigiamą poveikį: „Pirmą kartą šalies istorijoje visi gyventojai turi galimybę klausytis tiek pat radijo stočių. Daugybę metų regionai aplink sostinę Oslą turėjo daug stočių, o šiaurinių ir vakarinių regionų gyventojai – vos kelias. Dabar jie gali rinktis iš 15 komercinių stočių, ko gyvenime nebuvo.“
Siekiant išlaikyti ryšį su klausytojais, toliau eksperimentuojama
Šiemet Pasaulinės radijo dienos šūkis – „Radijas – tai tu!“ Siekdami išlaikyti ryšį su klausytojais, radijo laidų rengėjai ieško naujų būdų įtraukti juos į laidų kūrimą. Pavyzdžiui, britų visuomeninis radijas BBC savo laidose transliuoja mobiliaisiais telefonais įrašytus klausytojų komentarus, o redaktoriai savo pasakojimų herojams į rankas kartais atiduoda įrašymo techniką ir visą kūrybos laisvę.
Panašiai eksperimentuoja ir amerikiečiai. Beje, JAV radijo klausytojai išsiskiria tuo, kad bene daugiausia laiko praleidžia klausydamiesi radijo automobiliuose. Šioje šalyje prieš porą metų taip pat nutiko tai, kas vadinama „podcastų revoliucija“. Tuomet neįtikėtino populiarumo sulaukė nacionalinio transliuotojo dokumentinių laidų ciklas „Serial“: programos autoriai internete publikavo kelių dalių garso pasakojimą apie painią seną baudžiamąją bylą ir suteikė galimybę pasakojimą atsisiųsti. Kovo mėnesį laukiama jau trečio panašaus tipo laidų ciklo, kuriam žadama panaši sėkmė.
„Radio Rozana“ – nepriklausomas Sirijos radijas, nuo 2013 m. transliuojantis iš Paryžiaus, ir šiam radijui ryšys su klausytojais ypač svarbus. „Radio Rozana“ bendradarbė Lina Chawaf Radijo dienos proga davė interviu UNESCO: „Naudojame „Viberį“, „WhatsAppą“, „Skype“ ir „Facebooko“ grupę, kur žmonės gali išsakyti savo mintis. Taip pat turime paprasto telefono liniją Turkijoje ir Prancūzijoje, kuria taip pat galima skambinti, bet dauguma naudoja „Skype“, „Messengerį“, „WhatsAppą“, nes taip jaučiasi saugesni. Žmonės dažna naudoja slapyvardžius.“
Pasak L. Chawaf, „rozana“ buvo vadinamas tradicinių namų stoge įrengtas langelis, per kurį patenka šviesa. Radijo stočiai šis pavadinimas simboliškai reiškia viltį. „Rozanos“ radijas turi pusšimčio korespondentų tinklą Sirijoje ir už šalies ribų, transliuoja internetu, palydovu ir per mobiliąją programėlę.
„Nuo pat pradžių, kai įkūrėme šį radiją, norėjome, kad jis suteiktų balsą paprastiems žmonėms. Prieš šešerius metus prasidėjusi revoliucija virto karu. Šiandien daugelis Sirijos žmonių jaučiasi cenzūruojami visų: režimo, ekstremistų, islamistų. Todėl jiems reikalinga platforma, kur jie galėtų laisvai kalbėti. „Radio Rozana“ tuo ir svarbi Sirijos piliečiams, kurie visą šitą laiką siekia išraiškos laisvės ir demokratijos. Televizijoje žmonės bijo rodyti veidus, o radijuje yra tik balsas, todėl žmonės gali kalbėti laisviau“, – sako L. Chawaf.
