Kauno mokslininkai kuria inovatyvias technologijas senyvų žmonių stebėsenai

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiu laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

„Senų žmonių griuvimo problema geriatrijoje yra ypač aktuali. Griuvimai yra vienas iš dažniausių simptomų, signalizuojančių apie pačias įvairiausias problemas. Prasidėję griuvimai yra blogos prognozės požymis, jie didina mirtingumo tikimybę. Be to, kad griuvimai padidina fizinių traumų tikimybę, jie sukelia ir psichologinių problemų – žmogus pradeda nepasitikėti savimi, bijoti judėti savarankiškai“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėja dr. Vita Lesauskaitė.

Bendradarbiaudamos KTU ir LSMU tyrėjų grupės sukūrė senyvų žmonių stebėsenos sistemos prototipą, kurį sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims. Kitas projekto kūrėjų žingsnis – technologijų patentavimas ir produkto komercializavimas. Planuojama, kad jau kitais metais senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema bus taikoma geriatrijos klinikoje. Tyrėjai šiam projektui realizuoti gavo ir Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

„Sistemos prototipą išbandžiau pats, namuose. Jaučiuosi ramiau, kai žinau, kaip sekasi garbaus amžiaus sulaukusiai mano mamai, kai manęs nėra šalia. Džiugu, kad suvieniję skirtingų sričių kompetencijas ir žinias galime kurti inovacijas“, – teigia E. Kazanavičius.

Projektas GRIŪTIS yra vienas iš beveik 10 jungtinių KTU ir LSMU tyrimų projektų, kurie šiais metais buvo finansuojami dviejų universitetų fondo lėšomis. Tarp kitų dviejų universitetų vykdytų projektų yra neinvazinių metodikų kūrimas kepenų fibrozės diagnostikai, vestibulinės funkcijos tyrimo sistema, naudojant virtualiąją realybę, kompiuterinės tomografijos naudojimas odontologijoje ir kiti projektai.

Bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus

Jau trečius metus vykdomi bendri KTU ir LSMU tyrėjų mokslo projektai, finansuojami abiejų universitetų mokslo fondų lėšomis, buvo pristatyti ataskaitinėje konferencijoje.

„Visi pristatytieji projektai yra labai brandūs – matyti ir jų klinikinė nauda, galimybė juos komercializuoti ir intelektinės apsaugos būtinybė. KTU ir LSMU tyrėjų bendrus projektus iš abiejų universitetų mokslo fondų lėšų finansuojame jau trečius metus. Per šį labai trumpą laikotarpį pasiekta didžiulių proveržių tiek idėjose, tiek ir darbuose. Tai nuteikia labai optimistiškai“, – teigia LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė. Pasak jos, ypač džiugu tai, kad matyti skirtingų projektų jungčių galimybė. Pavyzdžiui, vestibulinės funkcijos sutrikimo diagnostikos technologija būti naudinga atrenkant tas žmonių grupes, kurioms potencialiai reikalinga judėjimo stebėsenos sistema.

„Šiandien matėme nemažai inovatyvių produktų prototipų, jie yra beveik parengti išėjimui į rinką. Toks dviejų universitetų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus – projektų rėmuose rengiamos disertacijos, dirba vyresniųjų kursų studentai. Taip skatinama mokslo sklaida – rengiamos publikacijos, pristatymai konferencijose. Kartu dirbant ugdomos tyrėjų kompetencijos, kuriamos inovacijos“, – teigia KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė.

Ji pabrėžia universitetų indėlį į inovacijas – jų mokslo fondų lėšomis mokslininkams suteikiama galimybė domėtis ir dirbti inovacijoms imlioje medicinos technologijų srityje. A. Pundzienės teigimu, nors KTU ir LSMU bendradarbiavimas turi ypač senas tradicijas, tyrėjams šiandien labai svarbu mokytis intelektinės nuosavybės valdymo pagrindų. A. Pundzienė pabrėžia, kad tiek mokslininkų tarpusavio bendravime, tiek jų santykyje su universitetu, sprendžiant intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus, ypač svarbus korektiškumas.