Dar prieš kelis dešimtmečius su idėja apie nežemišką gyvybę kitose planetose žaidė fantastinių romanų ir filmų kūrėjai. Šiandien astronomai turi visą egzoplanetų – planetų, egzistuojančių už Saulės sistemos ribų – katalogą, kuriame yra keli tūkstančiai įrašų. Ir pernai buvo labai sėkmingi metai tokių planetų tyrinėtojams – jiems pavyko šį skaičių beveik padvigubinti, rašoma svetainėje space.com
Žemiau bus aprašyti aštuoni ryškiausi praeitų metų atradimai egzoplanetų moksle. Tarp jų – arčiausiai Žemės esanti ir į ją ypač panaši kaimynė, nežemiški pasauliai, turintys daugiau nei vieną saulę ir net viena paslaptinga planeta, dėl kurios egzistavimo dar nesutariama, bet ji galėtų tapti devintąja Saulės sistemos nare.
© NASA/JPL-Caltech
Kosminė Žemės kaimynė
Rugpjūčio mėnesį astronomai paskelbė atradę naują planetą, kurią pavadino Proksima b. Ši planeta skrieja apie Kentauro Proksimą – arčiausiai mūsų Saulės esančią žvaigždę. Astronomai skaičiuoja, kad Proksima b masė yra apie 1,3 karto didesnė už Žemės masę, ir ji skrieja maždaug už 4,22 šviesmečių. Dar daugiau, šios egzoplanetos orbita patenka į taip vadinamąją gyvybei tinkamą zoną, t.y. skrieja nuo savo žvaigždės Kentauro Proksimos tokiu atstumu, kad būtų tinkama skystam vandeniui egzistuoti temperatūra. Tobulas sutapimas, kad artimiausioje kaimynystėje turime planetą su potencialiai tinkamomis sąlygomis gyvybei.
Devintoji planeta
Astronomai spėja, kad mūsų Saulės sistemos paribyje esančioje Koiperio juostoje (disko formos kometoidų žiede) gali skrieti didžiulė ledo planeta. Kadangi ji yra taip toli nuo Saulės, ant jos paviršiaus nepatenka šviesa ir neatsispindi nuo jo, todėl mokslininkams nepavyksta stebėti šio dangaus kūno teleskopais. Tai, kad Saulės sistemos pakraščiuose gali būti tokia planeta, astronomai nustatė, stebėdami šešių mažesnių Koiperio juostoje skriejančių objektų orbitas. Visi duomenys rodo, kad šiame regione yra kažkoks didelės masės objektas, kurio gravitacija daro įtaką kitų kometoidų orbitoms.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad ši paslaptinga planeta yra apie 10 kartų sunkesnė už Žemę ir vidutinė temperatūra jos paviršiuje siekia 226 laipsnius Celsijaus žemiau nulio. Devintoji planeta (jei ji iš tiesų egzistuoja) teoriškai priklauso Saulės sistemai, tačiau nebūtinai ji čia „gimė“ – dalis mokslininkų spėja, kad tai galėjo būti tarpžvaigždinėje erdvėje skriejanti „klajūnė“, kurią pritraukė mūsų Saulės gravitacija. Astronomai prognozuoja, kad galutinį atsakymą apie naujokės egzistavimą galės pateikti kitų metų pradžioje.
1284 naujos egzoplanetos
Praėjusių metų viduryje astronomai paskelbė, kad atrado 1284 naujas planetas – tai didžiausias vienu metu į egzoplanetų sąrašą įtrauktas dangiškų kūnų būrys. Nors kompanija didelė, tačiau tarp šių planetų yra tik devynios Žemės tipo uolinės planetos, kuriose potencialiai galėtų egzistuoti gyvybė.
Visos „naujokės“ buvo pastebėtos NASA Keplerio teleskopu, kuris aptinka egzoplanetas, kai skriedamos pro savo žvaigždės diską, jos pritemdo iki mūsų sklindančią šviesą. Iš viso egzoplanetų „kataloge“ šiuo metu yra 3439 įrašai. Kuo šis skaičius didesnis tuo daugiau šansų, kad kažkur ten galime atrasti kitą Žemę, besisukančią apie saulę, panašią į mūsiškę. Dvi iš atrastųjų egzoplanetų – Kepleris-1638b ir Kepleris-1229b – yra labiausiai panašios į Žemę iš visų kada nors rastų planetų, mat jų orbita aplink savo žvaigždes patenka į gyvybei tinkamą zoną.
Planeta paklydėlė
Praėjusiais metais buvo rasta didžiulė planeta, pavadinta 2MASS J2126, kuri skrieja už trilijono kilometrų nuo savo žvaigždės. Astronomai pirmą kartą surado tokią didelę saulės sistemą – šios egzoplanetos orbita tokia plati, kad astronomai ilgą laiką manė, jog tai „klaidžiojanti“ planeta, „nepririšta“ prie savo žvaigždės. Palyginimui, 2MASS J2126 skrieja 7000 kartų toliau nei Žemė nuo Saulės. Kadangi atstumas toks milžiniškas, ši dujinė milžinė apie savo žvaigždę apskrieja tik per apytikriai 900 tūkst. metų.
Viena nykštukė ir trys planetos
Praėjusių metų gegužę astronomai atrado dar vieną keistą saulės sistemą, pavadintą TRAPPIST-1, kuri yra už 40 šviesmečių nuo Žemės. Šią sistemą sudaro ypač šalta ir neryški žvaigždė – raudonoji nykštukė, apie kurią sukasi trys nedidelės egzoplanetos.
TRAPPIST-1 raudonosios nykštukės ryškumas yra 2000 kartų mažesnis nei mūsų Saulės, o temperatūra beveik perpus mažesnė nei Saulės. Be to, ji yra dvylika kartų lengvesnė ir aštuonis kartus mažesnė už Saulę – savo dydžiu ji panašesnė į Jupiterį nei Saulę. Ši sistema rasta naudojant TRAPPIST („TRAnsiting Planets and PlanetesImals Small Telescope“) teleskopą Čilėje.
Kiekvienos iš trijų egzoplanetų, kurios sukasi apie TRAPPIST-1 sistemos žvaigždę, skersmuo yra dešimtadaliu didesnis už Žemės skersmenį. Astronomams pirmą kartą pavyko rasti tokią ypač šaltą raudonąją nykštukę, turinčią savo egzoplanetas.
Brangakmenių debesys
Praėjusiais metais astronomai atrado egzotišką atmosferą didelėje egzoplanetoje, žinomoje HAT-P-7b pavadinimu. Viršutinėje šios planetos atmosferoje pučia galingas vėjai, o jos debesys iš dalies sudaryti iš korundo – mineralo, kurio yra safyrų ir rubinų sudėtyje.
Dar vienas svarbus šios planetos atradimo aspektas – pirmą kartą dujų milžinėje, esančioje už Saulės sistemos ribų buvo aptikta atmosfera. HAT-P-7b yra apie 40 proc. didesnė už Jupiterį ir nuo Žemės nutolusi apie 1040 šviesmečių. Planeta apie savo žvaigždę apskrieja per kiek daugiau nei dvi dienas, be to, ji nesisuka apie savo ašį – į jos saulę visada atsukta tik viena jos pusė, panašiai kaip Mėnulis visada atsigręžęs į Žemę ta pačia puse.
© NASA nuotr.
Superžemės atmosferos savybės
NASA kosminiu „Hablo“ teleskopu praeitais metais astronomai pirmą kartą ištyrė „superžemės“ egzoplanetos, pavadintos 55 Cancri e, atmosferą. Joje mokslininkai rado vandenilio ir helio, tačiau visiškai nerado vandens garų.
Ši egzoplaneta, esanti už 40 šviesmečių nuo mūsų Saulės sistemos, yra apytikriai du kartus didesnė ir apie aštuonis kartus sunkesnė už Žemę. Įdomu tai, kad ši planeta skrieja neįtikėtinai arti savo žvaigždės – vieneri metai joje trunka apie aštuonias valandas. Dėl to šioje egzoplanetoje taip karšta, kad joje negalėtų egzistuoti gyvybė – bent jau mums pažįstama forma. Mokslininkų vertinimu, temperatūra 55 Cancri e paviršiuje gali siekti 2000 laipsnių Celsijaus.
Trigubos saulės
Ne visada žvaigždės yra karalienės, aplink kurias sukasi planetos. Kartais būna atvirkščiai, kai viena planeta gali „mėgautis“ kelių žvaigždžių šviesa – tokios egzoplanetos dangumi keliauja kelios saulės. Praėjusiais metais atrasta KELT-4Ab, priklausanti keistai dangaus šviesulių konfigūracijai. KELT-4Ab aplink savo žvaigždę KELT-A apsisuka per tris dienas, tuo tarpu aplink KELT-A dar skrieja netoliese esanti žvaigždžių pora.
Dvynės žvaigždės KELT-B ir KELT-C viena apie kitą apsisuka kartą per 30 metų, o kartu jos apskrieja apie KELT-A ir jos planetą apytikriai kas 4 tūkstančius metų. Astronomų skaičiavimais, planetoje esantiems stebėtojams KELT-A atrodytų apie 40 kartų didesnė nei mūsų Saulės diskas, o žvaigždžių pora atrodytų Mėnulio pilnaties skersmens.