Sklandžiai veikianti „NordBalt“ ir kitos elektros jungtys tarp Baltijos šalių išliks pagrindiniu stabilių elektros kainų garantu šįmet, pastebi nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. Kiti du veiksniai – didėti linkusi naftos ir dujų kaina bei politiniai sprendimai, – gali paskatinti elektros brangimą rinkoje.
Sklandžiai veikianti „NordBalt“ ir kitos elektros jungtys tarp Baltijos šalių išliks pagrindiniu stabilių elektros kainų garantu šįmet, pastebi nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. Kiti du veiksniai – didėti linkusi naftos ir dujų kaina bei politiniai sprendimai, – gali paskatinti elektros brangimą rinkoje.
1. „NordBalt“ – mažesnės kainos su trumpalaikiais šuoliais
Prieš metus pradėjusi veikti elektros jungtis „NordBalt“ lėmė vidutiniškai 13 proc. mažesnes kainas rinkoje, negu ankstesniais metais. Įmonės šį poveikį pajuto nuo metų pradžios, o gyventojams tarifai mažėjo net du kartus – praėjusių metų viduryje iš šių metų pradžioje.
Nors elektros kaina per pastaruosius metus atpigo, rinkos dalyviai turėjo įprasti prie didelių elektros kainų šuolių, kuriuos dažniausiai sukeldavo netikėti „NordBalt“ jungties sutrikimai. Bet didžiausi kainų šuoliai „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje fiksuoti tuo laikotarpiu, kai tuo pačiu metu neveikdavo ir „NordBalt“, ir kitos strategiškai svarbios jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Didžiausia per 2016 m. elektros energijos kana Lietuvoje siekė apie 202 €/MWh. Tuo metu mažiausia kaina sudarė vos 6 €/MWh, ją nulėmė mažas vartojimas ir perteklinė elektros energijos pasiūla rinkoje.
„Per 2017-uosius rinkoje toliau stebėsime trumpalaikius kainų šuolius. Jei jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių nesusidurs su rimtais gedimais, tokie kainų svyravimai neturės didelės įtakos vidutinei elektros kainai, kuri turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais“, – prognozuoja „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ dėl nepastovaus veikimo režimo artimiausioje ateityje neturės ženklios įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse. Tuo metu 2017 m. bus pradėta tiesti nauja 600 MW galios elektros jungtis tarp Latvijos ir Estijos, kuri po kelerių metų dar labiau suvienodins elektros kainas Šiaurės šalių regione.
2. Prognozuojamas naftos ir dujų brangimas
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančios valstybės sutarė riboti išgaunamos naftos kiekį ir taip paskatinti naftos kainos augimą. Naftos kainai ėmus didėti, iš paskos turėtų pasekti ir dujų kaina. Be to, Lietuvos dujų vartotojai turi būti pasirengę žiniai, kad šių metų viduryje bus išnaudota dujų kainos nuolaida, kurią 2014 m. suteikė koncernas „Gazprom“.
„Tikėtina, kad, išnaudojus visą suteiktą nuolaidą, dujų kaina padidės tiek buitiniams vartotojams, tiek įmonėms. Kita vertus, tai bus palankus metas į dujų rinką ateiti naujiems dalyviams, kadangi rinkos patrauklumas padidės. Konkurencija tarp rinkos dalyvių neleis dujų kainai smarkiai stiebtis į viršų“, – teigia J. Bethers.
Brangesnės dujos susidarius tam tikroms aplinkybėms gali nulemti aukštesnę elektros kainą. Kadangi didžioji dalis elektros energijos gamybinių pajėgumų Lietuvoje yra paremti dujomis, staigiai padidėjus elektros paklausai rinkoje, tai gali paskatinti didesnį elektros kainos svyravimą tiek per atitinkamą dieną, tiek per visą sezoną.
3. Kainos priklausys ir nuo šią vasarą priimtų politinių sprendimų
Rinkos reguliuotojai praėjusių metų pabaigoje paskelbė tiek vartotojams, tiek verslui palankių naujienų: nuo 2017 m. pradžios sumažinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifai, todėl sumažėjo šio tarifo dedamoji dalis galutinėje elektros kainoje; taip pat sumažinta elektros skirstymo paslaugos kaina vidutinės ir žemos įtampos tinklais. Vis dėlto reguliuojamų tarifų mažinimui taip pat yra ribos.
Neseniai darbą pradėjusi naujoji Lietuvos Vyriausybė planuoja šių metų viduryje planuoja atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją. Peržiūrėjus dabartinius ar suformulavus naujus tikslus energetikos srityje, tai taip pat gali turėti įtakos elektros kainoms.
„Šiandien Lietuva yra pakankamai gerai diversifikavusi savo galimybes apsirūpinti elektra. Tačiau padėtis tiek visame pasaulyje, tiek kaimyninėse šalyse kasmet pasikeičia. Nuo to, kaip šiuos iššūkius pasirinks spręsti politikai, gali priklausyti, kokią galutinę kainą už elektrą mokės tiek gyventojai, tiek verslas“, – pastebi J. Bethers.
Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo išnaudota visa 500 MW instaliuotos galios kvota, numatyta vėjo elektrinėms. Norint ją padidinti, reikės įvertinti dabartines elektros tinklo galimybes ir numatyti naują kompensacijos už atsinaujinančią energetiką tvarką.
