Skaitmeninė tapatybė: kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją internete?

Internetas neatpažįstamai pakeitė žmonių gyvenimą – atvėrė naujas galimybes, palengvino bendravimą ir kasdienybę. Kiekvieną dieną internete darbo ar asmeniniais tikslais naršo milijonai žmonių, tačiau retas susimąsto, kiek privačios informacijos gali atskleisti vos vieno mygtuko spustelėjimu. Kaip apsaugoti asmeninę informaciją internete? Ar gali skaitmeninė žmogaus tapatybė tapti ne mažiau svarbi negu įprastinė?

Pasak naujausios apklausos, net 74% interneto vartotojų dabar yra labiau susirūpinę savo privatumu internete, negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Bendrovė „Callcredit Information Group“ Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 46 procentai apklaustųjų norėtų žinoti daugiau informacijos apie asmeninių duomenų apsaugą internete, nes jaučia, kad žino neužtektinai.

„Žmonės dažniau teikia savo asmeninę informaciją valstybinėms įstaigoms, įvairiems paslaugų tiekėjams, programėlėms ir socialiniams tinklams, todėl normalu, kad pastaruoju metu kyla didesnis susirūpinimas dėl asmens duomenų saugumo. Gyvenant technologijų amžiuje, svarbu laiku atkreipti dėmesį į asmeninės informacijos pateikimą, būti budriems ir žinoti pagrindines taisykles, kaip apsisaugoti nuo internetinių sukčių“, – sako „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas Dainius Aksinavičius.

Socialinių tinklų pavojus

Internete labai sunku išsaugoti privatumą ir apsisaugoti nuo tokių pavojų kaip asmeninės informacijos praradimas, neteisėtas priėjimas, ar net jos sunaikinimas.

Didelė rizika slypi socialiniuose tinkluose, kurie saugo duomenis apie vartotojų tapatybę ir jų elgesį – žino iš kokios vietos ir kada buvo prisijungta prie tinklo, kiek laiko jame praleista, ko ieškota, kokiuose kitų vartotojų ar įmonių puslapiuose apsilankyta ar kokia socialiniame tinkle skelbiama reklama domėtasi.

„Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija gali pakliūti į nusikaltėlių pinkles. Daugelis esame girdėję atvejų, kai yra specialiai pasisavinamos socialinių tinklų vartotojų nuotraukos ir jomis naudojantis sukuriami netikri profiliai. Internetas atveria dideles galimybes tapatybės vagystėms, kurios ne tik kenkia asmens privatumui, bet ir atneša finansinę žalą“, – sako D. Aksinavičius.

Yra žinoma atvejų, kuomet žmogus socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskelbė išvykstantis atostogauti į užsienį, o grįžęs namo po atostogų rado apvogtą butą. Atostogos, kelionė prie jūros ar trumpa savaitgalio išvyka visuomet yra aktuali informacija draugams, tačiau ji gali būti prieinama ir vagims, todėl derėtų gerai apsvarstyti kokią informaciją ketinate viešinti.

Norint Lietuvos populiariausiame socialiniame tinkle apsaugoti savo duomenis, rekomenduojama išsamiai susipažinti su privatumo nustatymais, riboti asmenų, turinčių prieigą prie asmeninės informacijos skaičių ir elgtis atsakingai skelbiant naujienas savo ar draugų profiliuose. Į draugus patariama priimti ne visus asmenis, siūlančius tapti draugais. Taip pat derėtų susipažinti su kiekvienos „Facebook“ skilties privatumo nustatymais ir atskirai juos pakoreguoti, kad Jūsų informaciją galėtų matyti tik tie asmenys, kuriuos prileidžiate prie savo asmeninių duomenų.

Pradėti nuo paprasčiausio veiksmo

Dalį duomenų apsaugos atiduodame į svetimas rankas. Žmonių nuotraukos, laiškai, gyvenimo aprašymai, naršymo ir mokėjimo istorijos – visa galite rasti ir atlikti internete. D. Aksinavičius sako, kad siekiant apsaugoti asmens duomenis, reikia pradėti nuo paprasčiausio veiksmo – labai svarbu žinoti, jog kompiuteris, kuriuo yra naudojamasi atliekant svarbias operacijas, yra saugus. „Kibernetiniai nusikaltėliai gali lengvai gauti informaciją, kuri yra siunčiama per nesaugų interneto ryšį. Jei Jums reikia siųsti konfidencialią informaciją arba daryti piniginius sandorius internete, naudokite tik tą kompiuterį, kurio saugumu esate užtikrinti“, – pataria jis.

Visiškai apsisaugoti nuo grėsmių neįmanoma, tačiau yra būdų, kaip jas suvaldyti ir prisitaikyti net pačioje nedėkingiausioje situacijoje. Dažnai žmonės ignoruoja internete pasirodančias reklamas ar paspaudžia ant prieš akis iššokusio lango. Klasikinis atvejis – naršant internete ir svetainės viršuje atsiradus pranešimui apie „cookies“ (liet. slapukai) paspaudžiamas patvirtinimas reiškia, kad žmogus sutinka būti sekamas.

Trūksta žinių, kaip apsaugoti asmeninę informaciją

„Kartais žmonės pamiršta paprastus asmens duomenų apsaugos būdus. Savo naršyklėje pašalinę arba išjungę „cookies“ ženkliai apribosite asmeninės informacijos rinkimą. Tuo pat metu tai reiškia, kad įvairios įkyrios reklamos taip pat bus siūlomos rečiau“, – sako D. Aksinavičius.

Dažnai laiką internete leidžiantiems žmonėms taip pat svarbu suvokti, kad būtina turėti unikalų slaptažodį ir jokiu būdu negalima naudoti numerių ar jų derinių, kurie gali būti identifikuojami su kita asmenine informacija. „Negalima naudoti savo socialinio draudimo ar kredito kortelės numerio dalies kaip slaptažodžio. Jeigu kas nors gaus prieigą prie šios informacijos, tai bus pirmasis žingsnis, siekiant patekti į asmeninę žmogaus sąskaitą. Stenkitės naudoti sudėtingesnius slaptažodžius bei reguliariai juos keiskite ir niekada neatskleiskite svetimiems žmonėms“, – sako „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas.

Lietuvoje asmens duomenų apsaugą reglamentuoja asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Nuo 2018 metų gegužės mėnesio asmens duomenys turės būti tvarkomi pagal naują Europos Sąjungos reglamentą. Šis reglamentas pakeis senąją tvarką, kuri galiojo daugiau negu dvidešimt metų – nuo 1995-ųjų, kuomet internetas buvo nepalyginamai mažiau modernus nei šiandien.