Kosminės programos nėra lengvai įgyvendinamos – viską reikia numatyti į priekį iki smulkiausių detalių. Ir viskas kainuoja tikrai „kosminius“ pinigus. Todėl tiek NASA, tiek ESA kosmoso tyrimų misijoms ruošiasi metų metais. Šiais metais subrendo keletas tikrai vaizduotę žadinančių misijų.
Kosminės programos nėra lengvai įgyvendinamos – viską reikia numatyti į priekį iki smulkiausių detalių. Ir viskas kainuoja tikrai „kosminius“ pinigus. Todėl tiek NASA, tiek ESA kosmoso tyrimų misijoms ruošiasi metų metais. Šiais metais subrendo keletas tikrai vaizduotę žadinančių misijų, apie kurias rašoma svetainėje wired.com.
Inžinieriams ir mokslininkams kosmoso tyrinėjimai ir misijos yra tikras galvos skausmas, o mums, naujienų apie šią juodą ir šaltą erdvę mėgėjams tai yra puiki proga su nekantrumu laukti ir stebėti.
NASA nuotr.
Tolimųjų reisų raketa
Šiuo metu NASA inžinieriai kuria galingiausią raketą pasaulyje – „Space Launch System“ (SLS). Tai ne šiaip sau pasiskraidymams Žemės „kaimynystėje“ skirtas erdvėlaivis – būtent SLS raketa turėtų nuskraidinti skrydžiui į Marsą. Kol kas ši raketa yra bandymų stadijoje – testai bus tęsiami iki numatomo pirmojo jos rimtojo pakilimo 2018 metais. Tuomet į kosmoso tamsą bus paleistas erdvėlaivis „Orion“, tiesa, jo viduje dar nebus astronautų. Smagu tai, kad 2017 metais jau prasidės pirmieji šios raketos bandymai. Tai bus pirmas kartas, kai raketos varikliai bus testuojami vertikalioje pozicijoje – iki šiol jie bandyti horizontaliai. Tad pagaliau SLS atsistos teisinga kryptimi.
Kada: 2017 m. gruodžio 17 d.
Smagumo lygis: 5 iš 10.
„OSIRIS-REx“ projektas
Milijardus metų iš kosmoso į Žemę atklysdavo asteroidai. Atsitrenkę jie kartais pridarydavo nemažai žalos, pavyzdžiui, spėjama, kad vienas toks akmuo prisidėjo prie dinozaurų išmirimo. Tačiau dabar atėjo atpildo laikas – NASA pradėjo misiją, kurios tikslas „atsikąsti“ dalį asteroido. Pernai į kosmosą buvo paleistas „OSIRIS-REx“ zondas, kurio tikslas yra aplankyti daug anglies turintį gan arti Žemės skriejantį „Bennu“ asteroidą ir parskraidinti į žemę kelis jo gabaliukus. Tiesa, tyrinėti šiuos uolienų pavyzdžius galėsime tik 2023-iaisiais, tačiau šiemet erdvėlaivis pereis į labai svarbų savo misijos etapą.
Nuo praėjusių metų rugsėjo, kai „OSIRIS-REx“ pakilo į orbitą, jis sau ramiai skrido netoliese Žemės. Šiemet jis priartės prie mūsų planetos, ją apskries ir taip įgreitėjęs pajudės link asteroido. Tai – nelengva užduotis, nes asteroidas yra daug mažesnis nei planeta ar mėnulis, jis tamsus ir vos įžiūrimas, todėl mokslininkams ypač pravers patirtis, įgyta „Rosetta“ misijos į kometą metu.
Kada: 2017 m. rugsėjo 22 d.
Smagumo lygis: 7 iš 10.
Prisukti kosminį laikrodį
Tolimųjų kosminių misijų metu kosmonautai negali kaip kokie senovės piratai orientuotis vien tik pagal žvaigždes. Tamsioje ir šaltoje erdvėje neveikia ir GPS navigacija, ypač, kai erdvėlaivis nutolsta nuo satelitų tinklo. Tad kaip naviguoti kosmose? Anksčiau kosmonautai pasikliaudavo ypač preciziškais atominiais laikrodžiais ir taip vadinamuoju „Deep Space Network“ tinklu – milžinišku ir sudėtingu Kalifornijoje, Ispanijoje ir Australijoje esančių teleskopų kompleksu. Šie teleskopai leido pagauti net ir ypač silpnus radijo signalus. Vis dėlto šiandien kosmosas perpildytas įvairių signalų – tai ir netoli Žemės skriejančios kometos ar asteroidai, ir daugybę palydovų bei kitų erdvėlaivių ar zondų. Todėl šiemet ketinama paleisti vadinamąjį Tolimojo kosmoso atominį laikrodį. Autonomiškai veikiantis gyvsidabrio jonų atominis laikrodis iš esmės pakeis navigaciją kosmose ir užtikrins didesnį tikslumą.
Kada: 2017 m. rugsėjis.
Smagumo lygis: 8 iš 10.
Kinijos kosmoso tyrimai
Kinija sėkmingai vykdo savo kosminę programą, kurios įgyvendinimo tempas neturėtų lėtėti ir šiemet. Balandį Kinija ketina paleisti „Tianzhou 1“ nepilotuojamą krovininį erdvėlaivį, kuris prisišvartuos prie „Tiangong-2“ kosminės laboratorijos. Tai iš esmės yra pirmoji kinų misija, kurios tikslas aprūpinti resursais savo kosminės stoties prototipą. Jei misija bus sėkminga, kinai stipriai pasistūmės kurdami nuolatinę kosminę stotį. Tai aktuali misija visam pasauliui, nes dabar naudojama Tarptautinė kosminė stotis po 2024 metų bus pasenusi.
Dar ambicingesnė Kinijos kosminės programos misija – bepiločio zondo „Change5“ nusileidimas Mėnulyje. Jei viskas eis pagal planą, šis robotinis mėnuleigis nusileis ant šio Žemės palydovo paviršiaus, surinks uolienų pavyzdžių ir sugrįš į Žemę. Žinoma, tokios misijos jau buvo vykdytos JAV ir Sovietų sąjungos, tačiau šiandien nė viena šių šalių negali pakartoti tokios kelionės. Kinija nori pademonstruoti, kad ji taip pat gali būti priimta į rimtų kosmoso tyrinėtojų klubą.
Kada: 2017 m. balandis.
Smagumo lygis: 9 iš 10.
Už Saturno žiedų
Niekas taip nedžiugina kosmoso gerbėjų, kaip ypatingai tolimos kosmoso misijos. Na, įspūdingi sudužimai irgi sužadina vaizduotę. Tad prieš 20 metų NASA iš Žemės paleisto „Cassini“ zondo misijos pabaiga garantuos abu šiuos dalykus.
„Cassini“ zondas jau 13 metų tyrinėja Saturną. Praėjusių metų lapkritį zondas įžengė į priešpaskutinę misijos stadiją, kurios tikslas – paimti garsiuosius Saturno žiedus sudarančių dalelių pavyzdžių. Balandį zondas dar labiau priartės prie planetos paviršiaus – iki sluoksnio, kurio iki tol nebuvo pasiekęs joks erdvėlaivis. Praskridęs šią erdvę tarp Saturno ir jo vidinio žiedo, aparatas leisis tol, kol pateks į „audringą“ dujinės planetos atmosferą, kurioje jis bus sunaikintas. Iki pat paskutinės akimirkos „Cassini“ siųs nuotraukas mums, tad jo žūtis praturtins žmoniją neįkainojamomis žiniomis.
Kada: 2017 m. rugsėjo 15 d.
Smagumo lygis: 10 iš 10.
