Sukčiai apkartino vilniečio žiemos šventes: apgavystę suprato tik po poros mėnesių

Iš internetinėje būsto nuomos platformoje „Airbnb“ namą žiemos atostogoms išsinuomoti norėjusio vilniečio sukčiai išviliojo 2175 eurus. Vyras teigia, kad tokioje pat situacijoje gali atsidurti kiekvienas ir pataria, ką reikia žinoti, kad taip nenutiktų.

Eimantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – DELFI) papasakojo, kad dar rudens viduryje suplanavo per šventes su savo ir dar dviem šeimomis važiuoti į Kapruną Austrijoje, kur ketino slidinėti.

Pašnekovas teigė, kad būstą nusprendė nuomotis per populiarią „Airbnb“ platformą, kuria jau buvo naudojęsis anksčiau.

„Atsidarius to namo profilį buvo prašoma parašyti laišką šeimininkams – tam, kad jie patvirtintų nuomininko tinkamumą. Nes namas prašmatnus ir tokia yra praktika. Esame Italijoje taip nuomavęsi butą, irgi reikėjo parašyti laišką šeimininkams ir jei jie patvirtina, tada gali nuomotis per sistemą“, – kalbėjo jis.

Po to Eimantui pradėjo eiti laiškai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo netikri.

„Visi yra iš keistų internetinių adresų. Jie yra sumaketuoti lygiai taip pat kaip „Airbnb“ laiškai, tik jų adresai ne tokie. Pavyzdžiui, airbnb-properties@hostbnb.eu arba booking@airbnb-express-payment.com. Ateina laiškas, kur tiesiog parašyta: „Airbnb reservation“ (angl. rezervacija). Tu net netikrini, net neturi jokios minties, kad tai gali būti netikras daiktas“, – pasakojo jis.

Galiausiai vilnietis gavo mokėjimo išrašą, kuriame nurodyta, kad šiuo atveju jis turės mokėti ne kreditine kortele, bet banko pavedimu.

„Matau, kad banko pavadinimas yra AIB, įsikūręs Airijoje ir aš tą sumą pervedžiau. Už tris šeimas ir septynias nakvynes nuo gruodžio 26 iki sausio 2 dienos išėjo 2175 eurai, kur 75 eurai yra kliringo mokestis“, – sakė Eimantas.

Nors pavedimą atliko spalio 5 dieną, tai, kad buvo apgautas pašnekovas suprato likus vos savaitei iki išvykimo.

„Artėjant išvykimo laikui, nes turėjome išvažiuoti pirmą Kalėdų dieną ir su tarpine nakvyne jau antrąją dieną turėjome būti ten vietoje, parašiau jiems laišką klausdamas, kaip bus su raktais – kur juos pasiimti ir t. t. – pasakojo jis. – Ir niekas man neatsakinėja. Kai tokia tarsi sklandžiai veikianti organizacija kaip „Airbnb“ ilgai neatsako, man kyla įtarimas. Pasižiūriu tuos adresus ir tada man paaiškėjo, kad tai nėra siunčiama iš pagrindinio serverio. Patikimumo ženklas būna, kai gauni laišką iš reservation@airbnb.com. Tada akivaizdu, kad tai pagrindinis adresas, kai ten galūnės yra .eu ir dar visokie.“

Eimantas nusprendė paskambinti į informacijos centrą Kaprune, kur jam pasakė, kad tokios rezervacijos savo sąraše jie neturi.

„Tada supratau, kad tai kur nors Kanados šiaurėje prifotografuotas turtuolio namas arba iš kokio interjero žurnalo. Tada vėl nuėjau į „Airbnb“ puslapį ir to namo jau neberadau. Vadinasi ta paskyra buvo sukurta tik trumpam laikui – paimti pinigus ir dingti“, – pasakojo jis.

Pašnekovas sakė, kad anksčiau nebuvo susidūręs su tuo, kad „Airbnb“ platformoje gali veistis sukčiai.

„Todėl šiek tiek atjungiau kritinį mąstymą. Šiaip reikėtų viską kritiškiau vertinti, nes pačiu užimčiausiu metu vis dar yra laisvas toks namas ir susirašinėdamas netgi pakeičiau datą – dviem dienomis atvykimą ir išvykimą, o jie parašė, kad nėra problemos. Tai turi kažkokią pašalinę mintį, kad tai neįprasta, tačiau nepagalvoji, kad tave apgaudinėja“, – tvirtino Eimantas.

Esminė jo klaida buvo tai, kad jis pervedė pinigus banko pavedimu.

„Paskambinau „Airbnb“, jie prašė parašyti laišką, kuriame paprašė nurodyti visą istoriją. Sudėjau visus savo laiškus ir jiems išsiunčiau, bet jau kelios paros negaunu jokio atsakymo. Aišku, tai yra kriminalinis daiktas, reikės kreiptis į policiją, bet aišku ypatingos skubos čia jau nebereiktų – verstis per galvą, nes tai įvyko spalį, sukčių paskyra jau ištrinta, pinigai nukeliavę senų seniausiai, prieš 7 ar 8 savaites“, – sakė vyras.

Pašnekovas svarstė, kad pinigai jau nuplaukė, nebent pati „Airbnb“, kaip nesugebanti užtikrinti saugumo, sumokės bent dalinę kompensaciją.

„Tuos „žulikus“ susiradau jų platformoje, ne kur nors šiaip internete ir buvau apgautas“, – sakė jis. Eimantas taip pat kreipėsi į banką, iš kurio darė pavedimą, tačiau ir ten jam niekas padėti negalėjo.

„Pats padarai pavedimą, su savo mobiliu parašu ar generatoriumi ir viskas, pinigai nukeliavo. Su kreditine kortele dar galėtum susivokęs kažkaip, o čia pats pervedei pinigus bankiniu pavedimu“, – aiškino jis. Vis dėlto Eimanto šeima su kompanija atostogauti išvyks.

„Didžiausia problema, kai suvoki, kad liko 5 ar 6 dienos, o tu suplanavęs trims šeimoms atostogas ir neturi, kur nakvoti. Tai didesnė problema, bet labai mus suprato Kapruno informacijos centre. Tokiai moteriai papasakojau visą istoriją ir ji su didele užuojauta greituoju būdu mums surado būstą. Aišku net neprilygstantį tam, kur mes planavome gyventi, bet bet kuriuo atveju, kur gyventi turėsime“, – pasakojo jis.

Visiems naudojantiems „Airbnb“ platformą Eimantas patarė skaityti komentarus apie pasirinktą būstą, nes ten būna nurodyti pašto adresai, kuriuos galima patikrinti. Taip pat jis patarė pasižiūrėti į serverių pavadinimus, iš kurių gaunami laiškai – ar po @ yra pagrindinis „Airbnb“ serveris.

„Pagal galimybes naudoti tik kreditinę kortelę, o ne mokant banko pavedimu“, – pridūrė vilnietis. Panašius patarimus savo interneto svetainėje duoda ir pati „Airbnb“. Įmonė pabrėžia niekada už nieką nemokėti ne jos sistemoje.

„Airbnb“ niekada neprašys jūsų mokėti už rezervaciją ne mūsų internetinėje svetainėje ar elektroniniu paštu“, – nurodoma potencialiems nuomininkams.

Keliautojams taip pat patariama atidžiai pažiūrėti į gaunamų laiškų adresą. Visi oficialūs įmonės laiškai gali ateiti tik iš tokio formato adresų: @airbnb.com, @airbnbmail.com, @e.airbnb.com, @host.airbnb.com, @guest.airbnb.com, @airbnb.zendesk.com, @airbnbaction.com, @qemailserver.com, @outreach.airbnb.com, @express.medallia.com, @airbnblove.com.

Eimantas tikrai ne pirmasis į tokias sukčių pinkles patekęs „Airbnb“ klientas. Užsienio žiniasklaidoje galima rasti daugybę panašių apgavysčių istorijų.