Trečiadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Mokslo ir verslo partnerystė: ko tikimės 2017
metais?“ pristatyti svarbiausi šių metų lietuvių mokslininkų laimėjimai, nauji planai, aptarti
iššūkiai. Mokslininkų teigimu, vis dažniau verslas atsigręžia į Lietuvos mokslo pasiekimus,
mažiau kreipiasi pagalbos į kitų šalių išradėjus. 
Trečiadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Mokslo ir verslo partnerystė: ko tikimės 2017 metais?“ pristatyti svarbiausi šių metų lietuvių mokslininkų laimėjimai, nauji planai, aptarti iššūkiai. Mokslininkų teigimu, vis dažniau verslas atsigręžia į Lietuvos mokslo pasiekimus, mažiau kreipiasi pagalbos į kitų šalių išradėjus. O efektyviausiomis ir dar neišnaudotomis investicijų sritimis kitais metais laikomi aukštųjų technologijų startuoliai, daiktų interneto ir informacinių technologijų sprendimai, robotika ir mechatronika, nanotechnologijos, atsinaujinanti energetika, išmanus transportas ir logistika, kurios galėtų būti svarbios Lietuvai kartu su jau išplėtotomis lazerių ir biotechnologijų sritimis. Universitetų atstovai sutiko, kad daug dėmesio reikia skirti lietuviškų inovacijų pristatymui užsienio šalyse ir profesionaliam jau sukurtos mokslo infrastruktūros valdymui.
„Tik pusė visų mokslo įstaigų deda pastangas užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, MITA daugiausiai lėšų skyrė technologijų, fiziniams ir biomedicinos mokslams. Pastebime, kad labai trūksta mokslo ir verslo projektų socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, todėl raginčiau ieškoti partnerysčių šiose srityse bei būti pasiruošusiems tarpdisciplininiams poreikiams, kurie atsiranda tiek iš verslo, tiek iš tarptautinių partnerių“, – sakė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Kęstutis Šetkus.
Pasak K. Šetkaus, gera žinia, kad 2017-ieji bus labai palankūs mokslo ir verslo partnerystei. MITA naujus metus pradės su INOVACINIŲ ČEKIŲ priemonės startu. „Tai viena svarbiausių Lietuvoje ES investicijų priemonė, kuri skatina verslą ir mokslą užmegzti tiek pirminius kontaktus, tiek tęsti bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. 2017–2020 metais numatyta, kad pagal šią priemonę bus skiriama daugiau nei 10 mln. eurų, tad verslas galės įsigyti jiems aktualių paslaugų iš mokslo institucijų. Ši priemonė buvo palankiai įvertinta tiek Europos Komisijos, tiek ir nacionalinių ekspertų ataskaitoje. Net 92 proc. tyrime dalyvavusių respondentų visiškai sutiko, jog inovaciniu čekiu finansuotos paslaugos buvo suteiktos kokybiškai. Tad ateityje tikimės gerų verslo ir mokslo bendradarbiavimo rezultatų“, – pasakojo K. Šetkus.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vedėjos Monikos Kavaliauskės, vienas ryškesnių šių metų universiteto laimėjimų yra VU Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Lino Mažučio bendradarbiavimas su užsienio mokslo institucijomis ir verslo įmonėmis. „Jis yra dviejų kartu su Harvardo universitetu patentuotų išradimų bendraautoris, kurių pagrindu įsteigtos įmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje. Dr. L. Mažučio kompetencija pritraukia į universitetą užsienio kompanijų užsakymų. Pradėti vykdyti tyrimai Danijos įmonei „Symphogen“, kuri kuria antikūnais paremtus vaistus nuo vėžio“, – sakė VU atstovė.
Fizinių ir technologijos mokslų centro Nanoinžinerijos skyriaus vadovas, dr. Ramūnas Valiokas sakė, jog šiais metais jo vadovaujamo skyriaus tyrėjai kartu su įmone „Ferentis“ ir Suomijos kompanija vykdo projektą, skirtą sukurti sintetiniams žmogaus akies ragenos pakaitalams. Pastarieji tinkami efektyviems akių vaistų bandymams ir atrankai, kaip alternatyva bandymams su gyvūnais. „Buvo sukurtos biologinę ląstelių aplinką primenančių medžiagų savybių nanozondavimo metodikos, kurios bus įdiegtos žmogaus ragenos modelių bandymams ir gamybai. Toks bendradarbiavimas Fizinių ir technologijos mokslų centrą atvedė į naują farmacinių tyrimų sferą“, – teigė dr. R. Valiokas.
Kauno technologijos universitetas kartu su bendrove „Lifosa“ atliko eksperimentą, kurio metu sukurta silikagelio apdorojimo technologija, leidžianti pasiūlyti naujus funkcinius produktus, aktualius neorganinių medžiagų, chemijos inžinerijos ir kitose pramonės šakose. „Šiuo metu silikagelis nėra plačiai naudojamas arba perdirbamas, o kaupiamas sąvartyne, todėl šių atliekų utilizavimo klausimas yra aktualus. Pašalinus ar neutralizavus kenksmingas priemaišas iš silikagelio, šią medžiagą būtų galima naudoti statybinių medžiagų ir kitose pramonės šakose“, – teigė Edmundas Šalna, universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius.
Lietuviai pirmauja pagal savo indėlį į lazerių tobulinimą, turi kuo didžiuotis tarptautiniu mastu biotechnologijų srityje. Atviros prieigos ir nauji tyrimų centrai turėtų paskatinti naujus projektus ne tik šiose prestižinėse šakose.
„Turime neišnaudoto potencialo atsinaujinančios energetikos, robotikos ir mechatronikos, transporto ir logistikos, nanotechnologijų, daiktų interneto srityse. Globalios technologijų tendencijos, kurioms pranašaujama ypatinga reikšmė ateinančiais metais, yra susijusios su šiomis sritimis, ir jose turime potencialo. Savaeigiai automobiliai, aplinkoje savarankiškai besiorientuojantys bepiločiai, vieni kitus apmokantys robotai su pažangiu dirbtiniu intelektu ir nauji energijos šaltiniai reikalingi visiems šiems naujiems daiktams – tai vienos svarbiausių vadinamųjų „megatendencijų“, – pabrėžė K. Šetkus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai prognozuoja, kad didės dar aukštesnės kvalifikacijos specialistų, tarpdiscipliniškumo mokslo ir verslo srityse poreikiai. Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovai viliasi, kad ateinantys metai bus lemiami iš ES gautų investicijų mokslinei infrastruktūrai grąžos pasitikrinimui.
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras Pasienyje su Rusija netoli Panemunės šiuo metu įrengia naują pasienio kontrolės punktą. Intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė kreipėsi į mokslininkus tikėdamasi konsultacijų, kaip tinkamai parengti pamatus šiam objektui. „Mūsų specialistai pirmąjį kartą Lietuvoje pasiūlė panaudoti itin didelio skersmens geopolinius pamatus. Atlikus skaičiavimus bei parinkus tinkamą įrengimo metodologiją, bendrovė sėkmingai įrengė net 2000 geopolinių pamatų. Tai sėkmingas praktiškas mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė dr. Šarūnas Skuodis, Civilinės inžinerijos mokslo centro vadovas.
Lietuvos energetikos institutas įgyvendina projektą, kurio tikslas – sukurti Klaipėdos sąsiaurio ir šiaurinės Kuršių marių dalies hidrodinaminį, nešmenų ir druskingumo sklaidos modelius, naudojant naujausius batimetrijos planus, pastarųjų metų hidrometeorologinę informaciją. Naudojant šiuos modelius buvo pasiūlyti racionalūs laivybos kanalo, molų ir krantinių sprendimai, kurie, plečiant uostą, minimaliai paveiks Kuršių nerijos, Kuršių marių būklę ir užtikrins saugios laivybos sąlygas.
„Kad ir koks buvo kelias iki vadinamųjų „slėnių“ atsiradimo, atsidūrę tiesioginėje kaimynystėje Gyvybės ir Fizinių mokslų centrai pagerina biomokslų ir techninių mokslų persipynimą, kuris yra esminė sąlyga norint sukurti naujus verslus ir naujas technologijas. Tačiau lemiama sąlyga yra investicijų tvarumas ir profesionalus valdymas“, – sakė dr. R. Valiokas.
