Šiandien Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra
skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui. Lietuvos mokslo tarybą kaip ekspertinę patariamąją instituciją 1991 metais įsteigė tuometė
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba ir du
ekspertų komitetai, iš viso – 29 nariai.
Šiandien Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui.
Posėdyje bus apžvelgta Tarybos veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, vaidmuo plėtojant mokslinių tyrimų politiką ir dalyvaujant įgyvendinant mokslo politiką.
Finansuoja reikšmingiausias mokslo programas
Lietuvos mokslo tarybą kaip ekspertinę patariamąją instituciją 1991 metais įsteigė tuometė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba ir du ekspertų komitetai, iš viso – 29 nariai. 2013 metais darbą pradėjo VIII kadencijos Taryba.
Šiandien Lietuvos mokslo taryba – pagrindinė konkursų būdu mokslinius tyrimus ir susijusią veiklą finansuojanti institucija Lietuvoje, kuri administruoja reikšmingiausias šalies mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, skatina Lietuvos mokslo išteklių plėtrą, mokslo ir studijų institucijų veiklą.
Lietuvos mokslo taryba kasmet paskelbia per 30 paraiškų konkursų vykdyti valstybės užsakomuosius ir mokslininkų inicijuotus tyrimus, tarptautinio bendradarbiavimo projektus bei teikia finansinę paramą tyrėjų karjerą ir mobilumą skatinančioms veikloms.
Paraiškų konkursai pagal įvairias schemas pradėti vykdyti 2009 m. Šiuo metu Lietuvos mokslo taryba administruoja 40 nacionalinių ir tarptautinių finansavimo priemonių.
Investicijos – į mokslo sritis
Lietuvos mokslo tarybos dalyvavimas šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų raidos mūsų valstybėje per 25 metus išsiplėtė. Šiandien jau nebekyla klausimų, ar reikia konkursinio finansavimo, nes visi sutinka, kad jo principai yra būdas šalies mokslui būti konkurencingu viso pasaulio mastu. Taryba per penkerius metus įtvirtino šį principą ir toliau yra jo vėliavnešys. Metinis Tarybos konkursinio finansavimo biudžetas 2016 m. siekia 20 mln. eurų.
Nors tam tikrų stiprybių ir potencialo turi nemažai mūsų šalies studijų, mokslo ir ūkio sektorių, kol kas efektyviausios investicijos į tas mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, kurios išryškina stipriausias mūsų šalies mokslo sritis. Tarkime, nuo seno daugiausia pasiekimų turime lazerių ir biotechnologijų mokslo srityse.
Viena iš prioritetinių MTEP krypčių ir valstybės prioritetinių sričių – lituanistika. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų. Mokslo ir studijų institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Taryba finansuoja lituanistikos plėtros mokslinius tyrimus ir jų sklaidą pagal šioms reikmėms skirtą Valstybinę lituanistikos programą, taip pat rūpinasi dar 2010 m. pradėtos kurti „Lituanistikos duomenų bazes“ tobulinimu ir plėtra.
Didelis postūmis yra įvykęs žemės ūkio moksluose, jiems įgavus atskirą mokslo srities statusą. Šiais metais sėkmingai baigta nacionalinė mokslo programa „Sveikas ir saugus maistas” parodė, jog MTEP projektai maisto mokslo, įvairių tarpdisciplininių tyrimų srityse turi labai didelį potencialą siūlant sprendimus aktualioms šalies žemės ūkio problemoms spręsti.
Finansavimas Lietuvos mokslui – turi augti
Pažangūs tyrimai kuriant naujus produktus, diegiant arba iš esmės tobulinant naujus procesus ar sistemas, atliekami ir kitose srityse, tačiau kol kas kalbėti apie laukiamas proveržio kryptis ankstoka. Juolab kad šalies mokslui kyla specifinių problemų – ir ne vien MTEP sektoriuje.
Įvertinus „Eurostato“ duomenis, akivaizdu, jog verslas vangiai bendradarbiauja su mokslu, šalyje menkai išplėtotas ir mokslui imlus verslas. Palyginti su Europos šalių vidurkiu, Lietuvoje verslas mokslui skiria 4 kartus mažiau lėšų, valstybė – 2 kartus mažiau.
Pažangiausių MTEP projektų skaičiaus augimui didžiausios įtakos turi užsienio lėšos, kurių gauname kiek daugiau nei vidutiniškai Europoje. Iš užsienio gaunamo finansavimo lygis Lietuvoje panašus kaip Čekijoje, Liuksemburge, Latvijoje.
Vis dėlto net ir gaunant didesnį finansavimą iš užsienio, mokslo finansavimo lygis Lietuvoje – žemiau Europos vidurkio. Norime pabrėžti, kad parama mokslui valstybiniu mastu neturėtų priminti vienkartinės labdaringos veiklos. Tai turi būti ilgalaikis strateginis darbas visuose lygiuose: planavimo, finansavimo ir vertinimo.
Ateitis: atviras, verslui ir visuomenei įdomus mokslas
Kalbėdami apie šalies mokslo dabartį, galvojame apie tai, kas bus po penkerių ar dešimties metų. Todėl jau dabar nemažai diskutuojame apie tai, kokios lėšos ir kada pasieks mokslininkus, kaip būsime pasirengę po 2020 m., kai sumažės ES struktūrinė parama.
Siekiame stiprinti ir mokslininkų rezultatyvumą tarptautiniuose konkursuose rungiantis dėl žymiai didesnių dotacijų. Esame numatę priemonę iš ES investicinių fondų, skirtą aukšto lygio MTEP projektams finansuoti: gavę finansavimą Lietuvos mokslininkai būtų įpareigoti teikti projektą gauti dotacijai iš Europos mokslo tarybos – šios dotacijos yra laikomos vienos prestižiškiausių Europos tyrimų erdvėje.
Itin svarbu toliau didinti verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes, nes tai taip pat ir finansavimo šaltinis, ir būdas atverti mokslą visuomenei, kad jis teiktų kuo didesnę naudą modernizuojant Lietuvos ūkį, stiprinant šalies žmogiškąjį kapitalą ir ugdant išsilavinusius piliečius.
Pokyčiai neišvengiami, nes mokslo bendruomenei, finansuojančioms mokslą institucijoms ir mokslo politikos formuotojams šiandien vieni aktualiausių klausimų yra mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra ir atviras mokslas. O tai – laukas, kuriame interesų atranda ir verslas. Pavyzdžiais galėtų būti įspūdingi moksliniai rezultatai visiems žinomoje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, bei savo duomenų bazes atvėrusi NASA, kurios tyrimų rezultatais sėkmingai naudojasi verslas. Šios sritys labai svarbios ir Lietuvoje laukiamam MTEP proveržiui.
Lietuvos mokslo taryba yra Europos mokslinius tyrimus finansuojančių ir vykdančių institucijų asociacijos „Mokslo Europa” (angl. Science Europe) narė, atstovauja Lietuvos mokslui Europos Sąjungos institucijose, programos „Horizontas 2020“ komitetuose, kitose tarptautinėse organizacijose.
Pasveikins Seimo pirmininkas
Jubiliejinis plenarinis posėdis įvyks gruodžio 19 d. 15 val. Lietuvos mokslo tarybos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius).
Visų kadencijų Tarybos narius, jos veikloje dalyvavusius ir dalyvaujančius mokslininkus bei specialistus pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.
Posėdyje pasisakys Tarybos VIII kadencijos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža, Tarybos VI–VII kadencijų pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, VI kadencijos narės – istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė ir medikė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė – Tarybos VI kadencijos patarėjas dr. Jonas Puodžius, kiti svečiai.
