Vilniaus viešojo transporto situacija nebloga, tad mobilioji programėlė TRAFI ketina plėstis į chaotiškesnius miestus Lotynų Amerikoje ar Pietryčių Azijoje, tai – įdomus iššūkis talentingiausiems žmonėms. Taip LRT RADIJUI sako TRAFI rinkodaros vadovas Regimantas Urbanas. Anot jo, ketinama į programėlę įtraukti visas įmanomas keliavimo mieste galimybes, naudotojai galės pasirinkti sau geriausią būdą. 
Vilniaus viešojo transporto situacija nebloga, tad mobilioji programėlė TRAFI ketina plėstis į chaotiškesnius miestus Lotynų Amerikoje ar Pietryčių Azijoje, tai – įdomus iššūkis talentingiausiems žmonėms. Taip LRT RADIJUI sako TRAFI rinkodaros vadovas Regimantas Urbanas. Anot jo, ketinama į programėlę įtraukti visas įmanomas keliavimo mieste galimybes, naudotojai galės pasirinkti sau geriausią būdą.
– Kaip atsirado programėlė TRAFI?
– Viso to pradžia – interneto svetainė, kurioje turėjo būti visi patogiai pasiekiami autobusų grafikai. Nebuvo net žemėlapio – tik paprasti grafikai. Matant, kad tai sulaukė susidomėjimo ir svetainę atrado vis daugiau žmonių, buvo pasiūlyta grafinė versija, maršrutai vaizduoti žemėlapyje.
Lankytojų srautas augo ir buvo nuspręsta, kad dauguma žmonių planuoja kelionę naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais. Tai daug patogiau nei sėdint prie kompiuterio. Taip sukurta mobilioji programėlė. Idėja gimė, norint suteikti žmonėms patogumą.
– Kokiu principu ji veikia? Kur programėlės sėkmė?
– Kaip ir kitos sėkmingos idėjos, tai gimsta iš kūrėjų poreikio, pamačius, kad nėra nieko, kas suteiktų tą dalyką. TRAFI kūrėjai pamatė, kad šio dalyko reikia. Sėkminga tai, kad mes stengiamės įtraukti visas transporto priemones, kuriomis gali būti keliaujama mieste. Stengiamės atvaizduoti jas realiu laiku.
Dauguma autobusų turi GPS siųstuvus ir mes realiu laiku galime matyti, kur tie autobusai yra. Parodome informaciją ne pagal grafiką, o realiu laiku – kada atvažiuoja autobusas, ar jis stovi spūstyje, galbūt atvyksta greičiau. Manau, kad žmonės tai ir vertina – jie gali sutaupyti laiko, išeiti iš namų būtent tada, kai autobusas atvažiuoja. Programėlė leidžia net matyti, kaip autobusas atvyksta ir įvertinti, ar bus į jį spėta.
Mes bendradarbiaujame su aktyviausiais lankytojais. Jie patys nuolat praneša, jei kažkas neatitinka, jei pasikeitė maršrutas ir pan. Tad gauname informaciją ne tik iš oficialių šaltinių, bet ir keleivių. Manau, kad tai labai padeda. Turime daug šaltinių, užtikrinančių pačią tiksliausią informaciją, kaupiame duomenis ir juos apdorojame. Programėlė prieinama, net jei nėra interneto ryšio, offline režimu. Orientavimasis į vartotojo poreikius ir atvedė mus į sėkmę.
– Neseniai kalbėta apie tai, kad TRAFI programėlėje rašoma, kur stovi keleivių kontrolė. Kaip bandote tai suvaldyti, kad būtų dalijamasi tik naudinga informacija, nebūtų savivaliaujama?
– Prieš porą metų programėlėje pristatėme keleivių naujienų srautą, tai tarsi susirašinėjimo lenta visiems, kurie ja naudojasi ir važinėja tame mieste. Pastebėjome, kad po kurio laiko imta piktnaudžiauti ta sistema ir skelbti, kur yra kontrolė, kuriose stotelėse ji stovi.
Vilniuje bendradarbiaujame ir dirbame su „Susisiekimo paslaugomis“. Nenorėjome, kad TRAFI taptų būdu išvengti susimokėjimo už legaliai suteiktą paslaugą. Ėmėme tokias žinutes trinti ir sakyti, kad jos nebus publikuojamos. Nenorime būti tarsi torentai, tik viešajame transporte.
– Neseniai TRAFI sulaukė gana didelės investicijos. Sakėte, kad tai padės plėtrai į chaotiškus miestus. Kodėl prioritetas ne tokie miestai, kaip Londonas ar Paryžius, o, pavyzdžiui, San Paulas?
– Pirma priežastis tai, kad patys geriausi ir talentingiausi žmonės nori dirbti su didžiausiais iššūkiais, tai ir norime suteikti. Turime žmonių iš geriausių universitetų pasaulyje. Norime duoti jiems tokius iššūkius, su kuriais būtų įdomu dirbti.
Antra priežastis – konkurencinė padėtis. Yra daug programėlių, kurios pateikia tam tikrus eismo pasiūlymus vakarų Europos miestuose, o Lotynų Amerikos ar Pietryčių Azijos rinkose vietinių ir stiprių žaidėjų – mažiau. Manome, kad tuose miestuose tokios paslaugos reikia daug labiau.
Vilniaus situacija nebloga. Čia stotelės gana tvarkingos, jose pateikiama informacija, daug kur jau yra interaktyvūs ekranai, kuriuose parodoma, kada atvažiuos autobusas. Tie autobusai laikosi grafiko, tad tokia programėlė turi kiek mažiau vertės.
O yra miestų, kuriuose neaišku, kur tos stotelės yra, autobusai sustoja tik paprašius vairuotojo. Taip pat nėra aiški mokėjimo už viešąjį transportą informacija. Manome, kad ten tokios informacijos reikia daug labiau. Daugiausia mūsų vartotojų yra Brazilijos, Turkijos ir kt. rinkose. Įkvėpti sėkmės, toliau plečiamės į Indoneziją, Indiją, Filipinus ir t. t.
– TRAFI buvo pasirinkta oficialia Rio olimpinių žaidynių programėle. Ką tai jums reiškia?
– Mums tai buvo didžiausiais 2016 m. pasiekimas, tuo labai didžiuojamės. Žinodami, kad Rio de Žaneire vyks vasaros olimpinės žaidynės, iš anksto daug dirbome, kad turėtume kokybiškus duomenis. Žinojome, kad tai bus akimirka, kai iš visų pasaulio šalių atvyks žmonės, jiems reikės judėti, rasti skirtingas arenas ir pan. Galvojome, kad tai puikus būdas parodyti, kokią paslaugą mes sukuriame. Tai didelis įvertinimas mums. Tuo mes didžiuojamės, tame kontekste gražiai skambėjo Lietuvos vardas.
– Kokią žinutę pasauliui siunčia tokios sėkmingos lietuvių programėlės, kurių ne viena?
– Tai parodo, kad įžvelgiame ir turime idėjų, ko reikės ateities kartoms. Galime sukurti produktų, kurie būtų naudojami globaliai, nesame apsiriboję tik savo rinka, jos matymu. Tokiose įmonėse dirba daug žmonių, studijavusių ar dirbusių užsienyje. Jie tikrai turi globalų matymą. Šie žmonės gali dirbti su konkurencingais produktais visame pasaulyje.
Tai ir beprotiškas mūsų darbštumas, nenoras priimti visko taip, kaip yra, – noras tai pakeisti, supaprastinti ar padaryti moderniau, noras pažinti. Man patinka, kad lietuviai nuo pat išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos jaučia norą pasivyti Vakarų valstybes, turėti tokį pat gyvenimo lygį.
Visi žino, kad mums reikia daug ir sunkiai dirbti, kad tai pasiektume – net po 26 metų. Lietuviai stengiasi, lyginasi su geriausiomis šalimis pasaulyje, tai sukuria tokią gerą atmosferą. Malonu būti startuolių bendruomenės dalimi, nes tikrai pamatai, kad žmonės sprendžia įdomias problemas, jie sugeba sėkmingai padaryti. Tai ne tik mobiliosios programėlės, bet ir fiziniai produktai, kurie irgi gali būti inovatyvūs ir konkurencingi.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate, bandydami tobulinti programėlę?
– Vilnius yra TRAFI komandos ir visos įmonės širdis. Čia yra didžioji darbuotojų dalis, kuriamas visas produktas – jo vizija, programavimas, dizainas. Vilniuje yra didžioji dalis vadovų, dar vienas biuras – Londone.
Kaip ir visų panašių programėlių, didžiausias iššūkis yra augimas – kaip galime pasiekti kuo daugiau tų vartotojų ausų ir akių, kuriems produktas būtų naudingas. Kai nori sukurti globalų produktą, tau reikalingos visos rinkos, o biudžetą turi limituotą. Tuomet reikia ieškoti gerų kanalų – kad kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų, o atsisiuntę programėlę ją naudotų ir nepamirštų.
Turime sukūrę gerą produktą ir miestuose esame gavę aukštus įvertinimus. Tačiau mūsų iššūkis ir tikslas – pasiekti kuo daugiau žmonių ir rinkų, rasti geriausius kanalus. Plėstis galima keliais būdais. Arba į plotį – stengiantis pasiekti vis daugiau skirtingų miestų ir šalių, arba į gylį – įtraukiant daugiau keliavimo mieste galimybių. Tai mes ir pradėjome daryti.
Dabar, norint keliauti mieste, yra daug alternatyvų autobusams ir troleibusams. Tai „Uber“, „CityBee“, „eTaksi“, oranžiniai dviračiai ir pan. Tai būdai, konkurencingi viešajam transportui. Mūsų idėja – įtraukti visas keliavimo galimybes į vieną programėlę ir pateikti, koks būdas jums geriausias.
