Įmonių socialinė atsakomybė: kodėl gerumas turi „prabusti“ ne tik prieš šventes

Prieššventiniu laikotarpiu verslo rengiamos gerumo akcijos, dalinama labdara – puikios iniciatyvos, tačiau nepakankamos siekiant tapti tikrai socialiai atsakinga įmone (SAĮ). KTU Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė teigia, kad socialiai atsakingu tampama tik tada, kai investicijos į visuomenės gerovę nėra vienkartinis, o nuolatinis procesas.

„Pelno dalies paskirstymas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms padeda formuoti įmonės socialinį įvaizdį, tačiau visada svarbu atsakingai įvertinti, ar skiriamos lėšos tik formuoja įvaizdį, ar iš tiesų prisideda prie visuomenės gerovės problemų sprendimo“, – pabrėžia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėja Alfreda Šapkauskienė. Jos teigimu, svarbu ne uždirbto pelno dalies skyrimas labdarai, o tai, kaip etiškai šis pelnas yra uždirbamas.

– Kas yra socialinė atsakomybė?, – paklausėme A. Šapkauskienės.

– Socialinei atsakomybei apibūdinti nėra vieningo apibrėžimo, tačiau plačiąją prasme – tai įmonės prisiimta atsakomybė už tai, kokį poveikį jos veikla daro aplinkai bei visuomenei. Socialiai atsakinga įmonė siekia įmonės tikslų, atsižvelgdama bei paisydama ne tik akcininkų, bet ir kitų suinteresuotų šalių – klientų, tiekėjų, darbuotojų, bendruomenės – poreikius, savanoriškai spręsdama aplinkosaugos ir visuomenės gerovės problemas.

Svarbu suprasti, kad socialiai atsakingas įmonės elgesys yra ne uždirbto pelno dalies skyrimas labdarai, o tai, kaip etiškai šis pelnas yra uždirbamas: ar įmonės pagrindinė veikla prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo, ar darbuotojams užtikrintos saugios darbo sąlygos bei orus darbo užmokestis, ar klientams siūlomos kokybiškos paslaugos bei produktai, ar bendruomenei kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai, rūpinamasi aplinkosauga bei taršos mažinimu.

– Naudą visuomenei suprantame, o kuo socialinė atsakomybė svarbi verslui?

– Visų pirma, socialiai atsakingos įmonės įgyja konkurencinį pranašumą tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje rinkoje, stiprindamos savo reputaciją vartotojų, darbuotojų bei visuomenės požiūriu. Patikimo verslo įvaizdis padeda ne tik įgyti klientų, geriausių darbuotojų lojalumą, bet ir pritraukti naujas investicijas. Jei senosiose demokratiškose šalyse įmonių socialiai atsakingą elgesį paskatino visuomenės spaudimas, tai daugelyje Centrinės ir Rytų Europos šalių įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyvas pareikalavo taikyti užsienio investuotojai, perkeldami gerosios verslo praktikos principus į kontroliuojamas įmones.

– Kaip formuojamas geidžiamo darbdavio įvaizdis?

– Įmonės reputacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, norint pritraukti naujus bei išlaikyti esamus įmonės darbuotojus. Darbdavio įvaizdį formuoja ne tik darbuotojų, bet ir klientų, tiekėjų, konkurentų, valdžios institucijų bei vietos bendruomenės, visuomenės skleidžiama nuomonė apie etišką, skaidrų ir atsakingą įmonės veiklą.

Įvairių personalo atrankos portalų tyrimų duomenimis, Lietuvoje vis dažniau įmonių socialinė atsakomybė išskiriama kaip vienas iš kriterijų, lėmusių geidžiamiausio darbdavio pripažinimą, pavyzdžiui, „Achema“.

Ryškiausias socialiai atsakingo verslo pavyzdys yra tarptautinė „Unilever“ kompanija, kuri renkama kaip viena iš geidžiamiausių darbdavių tarp tokių gerai pasaulyje žinomų kompanijų, kaip „Google“, „Apple“, „Microsoft“ ar „Facebook“.

– Kaip ir kokiose srityse reikėtų diegti socialiai atsakingos įmonės įvaizdį?

– Dažniausiai išskiriamos keturios sritys, kuriose įmonės diegia socialiai atsakingas veiklas: darbuotojai, bendruomenė, aplinkosauga ir rinka.

Darbuotojams svarbu saugios ir sveikos darbo sąlygos, žmogaus teisės, lygios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimas ir pan. Bendruomenei – įsitraukimas į jos veiklas, atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei iniciatyvas. Aplinkosaugos požiūriu – taupus bei atsakingas išteklių naudojimas, aplinkos saugojimas, taršos mažinimas ir kt. Rinkos požiūriu – socialiai atsakinga rinkodara, ne piktnaudžiavimas, bet atsižvelgimas į atskirų grupių poreikius.

Jungtinių Tautų „Pasaulinis susitarimas“ yra didžiausia socialinės atsakomybės iniciatyva, apimanti dešimt principų, jungiančių žmogaus teises, darbuotojų teises, aplinkos apsaugą bei kovą su korupcija.

– Kaip kalėdinis laikotarpis gali būti palankus socialinio įvaizdžio kūrimui?

– Mūsų kultūroje kalėdiniu laikotarpiu ypač skatinamos įvairios gerumo akcijos, o tai labai džiugina bei formuoja atsakingos visuomenės, verslo įvaizdį. Tačiau įsibėgėjus šiam procesui, svarbu atkreipti dėmesį, kad socialiai atsakingu tampama tik tada, kai investicijos į visuomenės gerovę nėra vienkartinis, o nuolatinis, tęstinis procesas.

Pelno dalies paskirstymas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms padeda formuoti įmonės socialinį įvaizdį, tačiau visada svarbu atsakingai įvertinti ar skiriamos lėšos tik formuoja įvaizdį, ar iš tiesų prisideda prie visuomenės gerovės problemų sprendimo.

– Kokia įmonei nauda, būnant socialiai atsakinga? Ar tam reikalingi dideli kaštai?

– Šiandien turbūt vargu ar rastume įmonę, kuri nebūtų girdėjusi apie socialinę atsakomybę, tvarią veiklą, tačiau tenka pripažinti, kad nors kasmet vis daugiau įmonių įsitraukia į socialines iniciatyvas, tačiau tai vis dar nėra masinis reiškinys.

Jei Vakarų Europos šalyse, kalbant apie socialiai atsakingas veiklas, niekas nebekelia klausimo, kodėl įmonė turėtų prisidėti prie šios iniciatyvos, tai Centrinės ir Rytų Europos šalyse ne tik verslo, bet ir mokslo bendruomenėje vis dar nuolat keliamas klausimas, o kokia iš to įmonei finansinė nauda be papildomų įsipareigojimų prisiėmimo.

Daugelis tyrimų parodo, kad investicijos į įmonių socialinę atsakomybę trumpuoju laikotarpiu teikia įmonei ne finansinę naudą – stiprina įmonės reputaciją, darbuotojų, vartotojų lojalumą, kas ilguoju laikotarpiu optimizavus įmonės veiklos procesus, įgijus konkurencinį pranašumą bei padidėjus įmonės pardavimams, kai kuriais atvejais sumažėjus kaštams, teikia įmonei ir finansinę naudą.

– Nuo 2008 m. Lietuvoje teikiamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (NAVA). Papasakokite apie jį plačiau. Kuo jis svarbus verslui?

– Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimai kasmet teikiami Lietuvoje veikiančioms įmonėms siekiant skatinti įmonių socialiai atsakingas veiklas bei didinti žinomumą. Apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Aplinkos ministerijos kartu su socialiniais partneriais.

Nominacijos tradiciškai teikiamos keturiose kategorijose „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Metų aplinkosaugos įmonė“ bei pagrindinis apdovanojimas „Socialiai atsakinga įmonė“. Siekiant skatinti ne tik dideles užsienio kapitalo įmones, apdovanojimai atskirai yra teikiami trijuose kategorijose: labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių; didelių įmonių ir tarptautinių įmonių.

Nominaciją „Metų darbovietė“ gali gauti įmonės, kuriose užtikrinamos saugios, sveikos darbo sąlygos, taikomas lankstus darbo grafikas derinant šeimos bei profesinius įsipareigojimus, įdarbinami socialiai pažeidžiamų darbo grupių asmenys, skatinama bei investuojama į mokymąsi visą gyvenimą̨, lygių teisių bei galimybių užtikrinimą.

Nominaciją „Metų bendruomeniškiausia įmonė“ gali gauti įmonės, kurios bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taiko atsakingo investavimo principus, na o „Metų aplinkosaugos įmonės“ nominacijoje apdovanojamos įmonės, vertinančios savo veiklos poveikį aplinkai ir viešai skelbiančios tokio vertinimo rezultatus, keliančios aplinkosaugos problemas bei vykdančios aplinkosaugines iniciatyvas, skirtas neigiamam poveikiui aplinkai mažinti bei kitas su aplinkosauga susijusias veiklas.

Pagrindinė nominacija „Socialiai atsakinga įmonė“ skiriama pažangiausioms įmonėms, labiausiai pasižymėjusioms visose nominacijose.

– Kaip vertinami verslai, pretenduojantys į Nacionalinį atsakingo verslo apdovanojimą?

– Įmonės, pretenduojančios į NAVA, vertinamos pagal 5 socialiai atsakingo verslo kriterijus. Vertinama ar buvo išskirtos pagrindinės įmonių socialinės atsakomybės sritys: socialinė, aplinkosaugos, skaidraus verslo.

Antra, ar įmonė užtikrina visų suinteresuotų grupių įsitraukimą į socialinį dialogą. Trečia, ar išskirtos įmonių socialinės atsakomybės strateginės kryptys, sudarytas veiksmų planas, ar apibrėžti vertinimo rodikliai. Ketvirta, įmonių socialinės atskaitomybės veiklos iįgyvendinimas ir rezultatų vertinimas bei, galiausiai, įmonių atskaitomybė už socialinės atskaitomybės veiklą.