Gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariai išvyko į robotų sumo rungtynes „Robot Sumo Tournament 2016“ Japonijoje. Jeigu sportininkui aukščiausias pasiekimas yra sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, tai robotų entuziastams svarbiausios yra šios varžybos, teigiama pranešime spaudai.
Praėjusiais metais patekę į varžybų ketvirtfinalinį, šiemet klaipėdiečiai tikisi pasirodyti dar geriau ir neslepia ambicijų tapti pasaulio čempionais. Apie beveik 10-metį gyvuojantį robotikos klubą – interviu su klubo vadovu Olegu Lianu.
– Kokie didžiausi Jūsų pasiekimai?
– Vien dalyvavimas varžybose, Japonijoje jau yra didžiulis pasiekimas. Ten patekti nėra taip paprasta. Tai tarptautinis robotų sumo turnyras, į kurį susirenka čempionai. Dalyviai tam tikrose varžybose jau turi būti laimėję prizines vietas, kad galėtų dalyvauti šiame turnyre. Ten silpnų robotų nebūna – visi čempionai. Šiose varžybose galima iškovoti pasaulio čempiono vardą.
– Su kokiais projektais dirbate dabar?
– Tai yra 3 kg sveriantis sumo robotas, jau trečia jo versija. Tai mūsų bandymų, sėkmių ir nesėkmių patirtis, privalumų ir trūkumų analizavimas. Neseniai su juo grįžome iš Taline vykusių varžybų „Robotex 2016“, kur užėmėme antrąją vietą. Tai antras pagal dydį robotų renginys Europoje. Su tuo pačiu robotu dalyvausime ir Japonijoje. Dirbu su juo nuo rugsėjo mėnesio, kiekvieną vakarą po darbo. Tenka ilgai pavakaroti. Prieš varžybas Japonijoje net atostogas pasiėmiau. Todėl dabar čia praleidžiu visą dieną.
Kitas mūsų naujausias projektas – važiuojanti sofa. Supirkome 100 kg utilizuotų nešiojamųjų kompiuterių baterijų. Dalis tų baterijų būna sveikos. Mes atgaiviname, pakrauname, patikriname talpas. Sumontuosime jas ir turėsime važiuojančią sofą. Užsidėsime Klaipėdos universiteto logotipą ir važinėsime (juokiasi). Tai daugiau reprezentacinis projektas.
– Kas tau yra robotika? Kokia robotikos nauda studentui?
– Robotika yra mano hobis, kuriam atiduodu visą laisvalaikį. Man tai patinka. Roboto gaminimas suteikia žmogui inžinerinį lavinimą. Jis gaminamas nuo nulio: reikia suprojektuoti korpusą, statines ir dinamines jėgas, pasirinkti variklius, sensorius, valdiklius, užprogramuoti. Vienu žodžiu tai būtų galima pavadinti mechatronika. Kai darbdaviui pasakai, kad gamini robotus, jis žiūri į tave kitaip – nesi tik nepatyręs, ką tik studijas baigęs studentas.