Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Pasak MITA direktoriaus Kęstučio Šetkaus, Lietuvos mokslas dar nėra pakankamai žinomas tarptautinėje erdvėje, tad šis projektas taip pat suteiks išskirtinių galimybių Lietuvos mokslininkams būti matomiems tarptautiniame kontekste, o to labai reikia siekiant orientuotis į mokslinių tyrimų kokybę ir inovacijų kūrimą.
MITAP II – padeda atskleisti mokslinių tyrimų potencialą
Kaip teigia K. Šetkus, esminis MITAP II projekto tikslas – skatinti atvirą prieigą, kad Lietuvos laboratorijos, aprūpintos modernia įranga, pažangiomis technologijomis ir turinčios aukštos kvalifikacijos specialistų, būtų prieinamos verslui. O tyrimų metu gauti rezultatai būtų diegiami rinkoje ar pritaikomi visuomenėms poreikiams sprendžiant aktualius iššūkius, tokius kaip sveikas ir saugus maistas, visuomenės senėjimas, ekologiškas transportas ir t. t. Taip pat šiuo projektu bus siekiama ugdyti mokslininkų ir tyrėjų kompetenciją bei pasitelkiant „Open R&D Lietuva“ tinklą, vienijantį atvira prieiga dirbančias laboratorijas, stiprinti tarptautinius ryšius ir partnerystę su užsienio šalimis.
„Esame sukūrę Lietuvos mokslą reprezentuojantį prekės ženklą – „Open R&D Lietuva“, kuris leidžia mūsų Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms būti matomoms kaip vieno tinklo dalyvėms. Tikimės, kad naujame ES investicijų laikotarpyje (2017–2020 m.) iniciatyvos, tarp kurių ir projektas MITAP II, prisidės prie atviros slėnių infrastruktūros įveiklinimo ir sustiprins „Open R&D Lietuva“ tinklą, leisiantį mūsų šaliai tapti dar labiau žinomai tarptautiniame kontekste, – sakė K. Šetkus. – Mokslininkams ir tyrėjams šis projektas, pirmiausia, naudingas tuo, jog leis įgyti praktinių žinių, kaip identifikuoti ir perduoti verslui potencialiai naudingas technologijas bei teikti MTEP paslaugas. Be to, bus organizuojami jungtiniai Lietuvos mokslo potencialo pristatymai tarptautiniuose renginiuose – net 70 mokslininkų turės galimybę stažuotis geriausiose Europos mokslo centruose, tobulinti praktinius gebėjimus, kaip atpažinti ir vystyti rinkai tinkamus produktus ir technologijas.“
Ne mažiau svarbi MITAP II reikšmė ir verslo sektoriui, kadangi projekto metu planuojamas įkurti Kontaktų centras. Pastarasis padės verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose ir sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje mokslo ir studijų institucijos siūlo daugiau kaip 2500 paslaugų verslui, todėl dažnai sudėtinga atsirinkti, kokia paslauga yra aktuali. Tuo tarpu planuojamas įkurti Kontaktų centras, kuris dirbs pagal individualius verslo klientų poreikius, nukreips reikiama linkme ir sudarys galimybes individualiems susitikimams.
Netikėčiausias idėjas paverčia kūnu
Nuo sauso medaus, kuris gali būti panaudojamas maisto ir gaiviųjų gėrimų pramonėje, iki naftos produktais užteršto vandens valymo – inovatyvūs, drąsūs sprendimai pareikalauja tiek verslo atstovų, tiek mokslininkų pastangų, bet gauti rezultatai garsina jų vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kad materializuota mokslo ir verslo partnerystė teikia abiem pusėms vertingų rezultatų liudija ir VGTU „LinkMenų fabriko“ bei Lietuvoje veikiančio telekomunikacijų operatoriaus „Tele2“ sėkminga partnerystė. Lietuvos rinkai pristatęs sparčiausią internetą telekomunikacijos operatorius sumanė parodyti visuomenei, kad tinklas efektyviai veikia visoje šalyje, sukurdamas automobilį, varomą 4G internetu.
„Sugalvoję, rodos, utopinę idėją, kreipėmės į VGTU „LinkMenų fabriko“ mokslininkus. Papasakojome savo sumanymą, o jie patvirtino, jog visa tai įmanoma įgyvendinti – negalėjome tuo patikėti, manėme, kad mokslininkai neužsiims tokiais nerimtais dalykais. Likome nustebinti šiuo bendradarbiavimu – dirbant su versliais, veržliais ir iniciatyviais žmonėmis, mums pavyko sukurti automobilį, kurio greitis būtų tiesiogiai priklausomas nuo 4G interneto. Taip ir savo įmonės darbuotojus įkvėpėme, kad net pačios netikėčiausios idėjos gali virsti realybe, ir Lietuvos žmonėms pademonstravome 4G tinklo galimybes“, – kalbėjo UAB „Tele2“ rinkodaros direktorius Mindaugas Savickas.
Pasak VGTU „LinkMenų fabriko“ direktoriaus Ado Meškėno, inovacijos neatsiranda netikėtai, o šis projektas gali turėti ir praktinės naudos, diegiant internetu varomą technologiją automobiliuose. „Iš karto pamatėme potencialą, kad tai nėra tik komercinis projektas ar šou dalis, jautėme, jog galima sukurti ir praktinės naudos. Mus skatina verslas, turintis aukštesnių ambicijų. Džiaugiamės, kad vis daugėja verslo atstovų, kurie rūpinasi inovacijų kūrybiškumu ir bendradarbiavimu su mokslu“, – sakė A. Meškėnas.
Atviros prieigos centrai padėjo atverti laboratorijų duris ir kitų segmentų verslininkams. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjai sėkmingai tobulina kosmetikos gaminius, o kai kuriais iš jų netgi prekiauja. „2014 m. atvėrėme LSMU „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro duris verslui, ėmėme bendradarbiauti su verslo įmonėmis įgyvendindami jų idėjas kuriant inovatyvius, rinkos poreikius atitinkančius produktus. Per dvejus su puse metų pavyko sudaryti 19 bendradarbiavimo sutarčių, dalį sukurtų produktų sėkmingai komercializavome ir pateikėme tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms. Smagu, kad tokia partnerystė teikia naudos ir mūsų studentams – studijų metu LSMU studentai turi unikalią galimybę stebėti sėkmingą mokslo bei verslo bendradarbiavimą ir gali būti ugdomi kaip sėkmingi, verslūs specialistai“, – pasakojo LSMU prof. dr. Jurga Bernatonienė.
O štai Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkui pavyko sukurti unikalų gintarų rūšiavimo įrenginį, kuriuo domisi jau kaimyninių šalių verslininkai, o Klaipėdos universiteto (KU) vardą Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse garsina vienas moderniausių regione mokslinių laivų – „Mintis“.
