„Sakyti, kad dirbtinės eglutės yra draugiškesnės aplinkai tolygu teigti, kad nafta yra palankiausias aplinkai energijos šaltinis. Tai vadinama miesto legenda arba reklamos mitu“, – teigia Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) tyrėja Inga Gurauskienė.
Tiesa, pasak mokslininkės, Kalėdų eglutė yra tik maža dalis viso su šiuo laikotarpiu susijusio poveikio aplinkai – lemputės ir kitos dekoracijos, maisto, dovanų ir kitų prekių išaugęs vartojimas ne tik reikšmingai padidina išlaidas, energijos suvartojimą, bet ir prisideda prie šventiniu laikotarpiu ketvirtadaliu išaugančio atliekų kiekio.
I. Gurauskienės teigimu, apskritai derėtų rinktis ne tarp dirbtinės (imituojančios natūralią) ir natūralios eglutės, bet pasistengti paieškoti palankesnių aplinkai alternatyvų.
Pasak jos, dažniausiai, lyginant natūralias eglutes su dirbtinomis, kalbama tik apie tas, kurios imituoja natūralias ir yra pagamintos iš polivinilchlorido (PVC). Tačiau yra ir alternatyvių kūrybiškų eglučių – jos pagamintos iš antrinių medžiagų ir jų teigiamas poveikis aplinkai sunkiai nuginčijamas. „Kalėdų laikotarpis – tinkamiausias laikas metuose pergalvoti savo vartojimo įpročius bei atsakyti į klausimą ne tik kaip sutikti šventes, bet ir kokios viso to pasekmės. Saikas ir atsakomybė svarbu ne tik prie šventinio stalo“, – skatina tyrėja.
Pavojingesnės aplinkai 20 kartų
Pasak I. Gurauskienės, vienintelis specialiai Kalėdoms pagamintų (90 proc. iš jų gaminama Kinijoje) dekoratyvinių eglučių privalumas prieš tikras – jas galima naudoti kelerius metus. Tačiau, įvertinant šalinimo sąvartyne (nes jos nėra perdirbamos), transportavimo ir gamybos metu išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį aplinkai, toks Kalėdų eglės pasirinkimas yra žalingas aplinkai. „Jei palygintume su vidutinio automobilio per metus išskiriamu kenksmingų dujų kiekiu (1,5 tonos CO2 per metus), tiek dirbtinių (48 kg CO2), tiek tikrų eglučių (3,5 kg CO2) kenksmingas poveikis aplinkai yra mažesnis. Tačiau matyti, kad natūralios eglutės pasirinkimas yra palankesnis“, – teigia tyrėja. Pasak jos, tam, kad dirbtinės dekoratyvinės eglutės poveikis aplinkai taptų tolygus į kasmet kertamų natūralių eglučių pagal CO2 pėdsaką, ją reikėtų naudoti 15–20 metų. Tačiau, tyrimai rodo, jog daugelis dirbtinas Kalėdų eglutes keičia maždaug kas 6 metus. Nepaisant aukščiau aprašytų argumentų, besirenkantiems dirbtiną eglutę, rekomenduotina ją naudoti kuo ilgiau, arba, keičiant nauja – atiduoti/ parduoti senąją pakartotinam naudojimui.
Lietuvoje užauginto medžio poveikis aplinkai – minimalus
Pasak I. Gurauskienės, vienas iš dirbtinių eglučių pranašumų – mažesnis poveikis ekosistemoms, nes jos gaminamos pramoniniu būdu, kas tiesioginės įtakos ekosistemoms neturi. Jei Kalėdoms skirtos eglutės yra auginamos miškų ūkių plantacijose, o ne natūraliai mišriuose miškuose, tai išderina ekosistemą. Šis poveikis iš dalies gali būti palyginamas su intensyviu žemės ūkiu.
Tačiau, jei eglutės Kalėdoms yra kertamos kasmetinio retinimo principu, vyksta natūrali medelių atranka; neparduotos mažos eglutės tampa antriniu produktu – kuru ar mulčiaus žaliava. Mokslininkės teigimu, perkant eglutę svarbu atsižvelgti į jos kilmę – transportavimas daro reikšmingą įtaką klimatui. Įsigydami eglutes, užaugintas vietinėse apylinkėse, o ne Skandinavijos ūkiuose, ne tik skatinsime vietinį verslą, bet ir mažinsime poveikį aplinkai.
„Kalėdų eglutės Lietuvoje dažniausiai auginamos taikant darnios miškininkystės principus. Jei perkamas Kalėdų medis, užaugintas Lietuvoje, jo poveikis aplinkai yra minimalus“, – teigia I. Gurauskienė. Pasak jos, bene reikšmingiausias „gyvų“ eglučių naudojimui prieštaraujantis argumentas yra tas, kad jos naudojamos labai trumpą laiką (1–4 savaites), kai, tuo tarpu, pusantro metro eglei užaugti reikia 5–6 metų.
Yra pavojingų sveikatai medžiagų
Diskusijoje apie tikras/dirbtinas Kalėdų eglutes jų poveikio žmogaus sveikatai klausimas neretai paliekamas nuošalyje. Pasak KTU APINI profesorės Jolitos Kruopienės, nors esama dirbtinių eglučių, pagamintų iš polietileno, kurios saugesnės, dauguma jų gaminamos iš polivinilchlorido (PVC) – plastiko. Jis nėra perdirbamas, o jo gamybos metu išsiskiria daugybė kancerogenų: dioksinai, metileno dichloridas ir vinilchloridas. Į šį plastiką, išgauti pageidaujamoms savybėms, dedami įvairūs priedai, tokie kaip švinas, ftalatai, bisfenolis-A, tam tikri liepsnos lėtikliai.
„Gera žinia ta, kad jei turite senesnę eglutę, lakieji organiniai junginiai iš jos jau bus išgaravę. Bloga žinia – kitos pavojingos medžiagos skiriasi į kambario aplinką palaipsniui, patenka į dulkes, o tada jau joms atviras kelias į žmogaus organizmą“, – perspėja J. Kruopienė.
Minėtos cheminės medžiagos iššaukia vėžinius susirgimus, reprodukcinės sistemos sutrikimus, ardo endokrininę sistemą, sukelia neurologines problemas. APINI profesorė teigia, jog norint apsisaugoti nepageidaujamo poveikio, geriausia visai vengti dirbtinės eglutės kambaryje. Jei vis tik ją turite – stenkitės kuo mažiau prie jos liestis, reguliariai drėgnu būdu valykite dulkes.
Natūrali eglutė namuose – ne ilgiau 2 savaičių
Beje, natūralios eglutės taip pat nėra visiškai saugios: medikai nustatė, kad jei Kalėdų eglutė namuose išbūna ilgiau nei dvi savaites, kelis kartus padidėja alerginių reakcijų rizika, todėl gali padažnėti ūmių kvėpavimo takų susirgimų.
„Nors alergija eglei ar pušiai pasitaiko retai, alergenas gali būti spygliuočių derva. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia pelėsiniai grybeliai, kurie aplimpa medelio kamieną. Kad eglutė ilgiau išsilaikytų, ji dažnai merkiama į indą su vandeniu; šiluma ir drėgmė sudaro puikias sąlygas pelėsiui tarpti. Alergiją gali sukelti ir cheminės medžiagos, kuriomis eglutės apipurškiamos prieš parduodant; ir namų dulkės, besikaupiančios ant spyglių“, – teigia I. Gurauskienė.
Draugiškų aplinkai alternatyvų yra
Pasak I. Gurauskienės, svarstyti kurią – natūralią ar dirbtinę – eglutę rinktis, neverta. Nors natūralioji, pagal atliktus vertinimus, turi pranašumų prieš dirbtinę, egzistuoja daugybė kitų alternatyvų pasipuošti Kalėdoms. „Aplinkos inžinerijos institute jau daug metų nepuošiame nei natūralios, nei dirbtinės eglutės. Puošimui renkamės kūrybiškesnius sprendimus: eglę iš kartono dėžių, puoštą žaislais, pagamintais iš plakatų, eglę iš šakų, puoštą apelsinais ir kankorėžiais ir panašiai“, – teigia I. Gurauskienė.
Kaip gana draugiškas aplinkai mokslininkė pamini Kauno miesto Kalėdų eglutes – naudojama ne viena didelė, o mažesnės eglutės ir jų šakos, ar antrinės žaliavos.
Vartojimas per šventes skatina klimato kaitą
KTU iniciatyvos Žaliasis universitetas koordinatorė I. Gurauskienė primena, kad nors eglutė yra šios šventės simbolis, ji – tik viena iš dedamųjų, vertinant švenčių metu keliamą poveikį aplinkai. Dekoracijos, dovanos, išaugęs vartojimas ir atliekų kiekiai – visi šie faktoriai turi įtakos klimato kaitai. „Kalėdos gali tapti puikia proga pakeisti požiūrį ir pradėti švęsti ne turėjimą, o gebėjimą dalytis ir išmokti gyventi esamose pasaulio ribose“, – ragina mokslininkė.
Ji pataria vadovautis 5P principu: „pergalvok poreikius“, „pamažink“, „pakartotinai naudok“, „perdirbk“, „paversk kompostu“. Galime nepuošti Kalėdų eglutės namuose, o augančią eglę ar kitą medį šalia namų, puošti šaką ar mažesnę eglutę, o gal net kambarinį augalą, pasigaminti alternatyvią eglutę iš turimų daiktų ar pakartotinai naudojamų medžiagų, atiduoti eglutę perdirbti, kur ji bus panaudota deginimui biokuro katilinėse.
Šiuos 5P principus svarbu taikyti įvairioms veikloms, ne tik dekoravimui. Nes kitu atveju, palanki aplinkai eglutė išnyksta kaip lašas jūroje. Pasak I. Gurauskienės, nepadės net pati ekologiškiausia eglutė, jei ji papuošta kiniškais žaislais ir kaitrinėmis lemputėmis, po ja pūpso stirta dovanų, ir kiekviena iš jų suvyniota į blizgų popierių, o stalas nukrautas maistu, kurio bent trečdalis po švenčių išmetamas. Darnaus vystymosi principų nederėtų pamiršti ir po Kalėdų.
„Žinoma, Kalėdų eglutė yra švenčių akcentas. Jei jos pasirinkimas paskatins pergalvoti ir kitus įpročius, šventės teiks ne tik trumpalaikius džiaugsmus, bet ir ilgalaikį poveikį einant darnaus vystymosi keliu“, – tikisi KTU APINI tyrėja I. Gurauskienė.