Naujosios technologijos dabar į Lietuvą ateina greitai. O pasaulyje sparčiai plėtojasi daiktų internetas. Daiktų internetas yra didelė greitai auganti virtuali visata, kurioje yra automobiliai, medicinos prietaisai, pramonės sistemos ir didėjantis skaičius plataus vartojimo elektronikos prietaisų, kurie tinklų maršrutizatoriais sujungiami tarpusavyje ir su internetu.
Naujosios technologijos dabar į Lietuvą ateina greitai. O pasaulyje sparčiai plėtojasi daiktų internetas.
Daiktų internetas yra didelė greitai auganti virtuali visata, kurioje yra automobiliai, medicinos prietaisai, pramonės sistemos ir didėjantis skaičius plataus vartojimo elektronikos prietaisų, kurie tinklų maršrutizatoriais sujungiami tarpusavyje ir su internetu.
Susivienijantys į sistemą įvairūs jutikliai, duomenų kaupikliai, sveikatingumo apyrankės, šaldytuvai ir skalbimo mašinos jungiasi į didžiulį tinklą, kuriame dalinasi informacija. Viena programinė įranga valdo vis daugiau aparatinės įrangos, o aparatinė įranga suderinama su įvairesne programine įranga. Ir visi jie apsijungia į sistemą, kuri galės pateikti pilną asmens sveikatos, jo gyvenimo būdo vaizdą ir tikslias rekomendacijas, kaip kada elgtis.
JAV Vartotojų technologijos bendrovės (Consumer Technology Association) duomenimis technologiniai daiktai per pastaruosius 15 metų JAV sudarė daugiau nei 73 proc. dovanų kasmet.
Šiais metais bendrovė tikisi, kad apie 170 milijonų žmonių pirks daiktų interneto kalėdines dovanas. Daiktų internetas, srūvanti virtuali realybė ir daug kitų triukšmingai reklamuojamų technologijų negalės egzistuoti be naujos mobilių prietaisų bevielio ryšio koncepcijos.
© DELFI (A. Ufarto nuotr.)
Nors daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dar nesinaudoja internetu ar mobiliaisiais telefonais, kiti mėgaujasi šiomis technologijomis. Didelės duomenų perdavimo spartos ketvirtosios kartos (4G) internetas veikia 97 proc. Lietuvos teritorijoje. Deja, kol kas nei aš, nei mano kaimynas sodyboje Dzūkijoje neturime nei 3G, nei 4G interneto ir telekomunikacijų bendrovės nesugeba jo įrengti.
Mobilūs prietaisai jau pakeitė daugelio žmonių gyvenimo ir darbo pobūdį, bet dabartinės novatoriškos galimybės tiesiogiai perduoti vaizdo programas į telefonus atrodys gana pasenusios lyginant su tomis, kurias žada sekančios kartos bevielės technologijos.
Kiekvieną dešimtmetį po mobiliųjų ryšių tinklų atsiradimo juos ir mobiliuosius telefonus kuriančios bendrovės siekė didinti duomenų perdavimo spartą ir vadino tinklus bei telefonus vis nauja karta.
Dabartiniai ketvirtosios kartos (4G) skaitmeniniai tinklai leidžia į išmaniuosius telefonus ir kompiuterius perduoti duomenis milijonais bitų per sekundę. Daugiau nei gigabito filmą galima atsisiųsti greičiau nei per 10 minučių. Straipsnyje „Nauja ryšio era“ (DELFI 2015-10-24) rašėme, kaip pagerins ryšius milimetrinių bangų panaudojimas.
Penktosios kartos, arba 5G, technologijos sujungs milijardus minėtų įrenginių tarpusavyje ir į internetą, sukurdamos plačiai reklamuojamą daiktų internetą. Reklamuojama 5G duomenų perdavimo sparta yra 100 kartų didesnė nei dabartinių tinklų. Tai reiškia, kad kino filmo parsiuntimas į telefoną truks ne minutes, o sekundes.
Į ateities bevielių ryšių (wi-fi) planus taip pat įeina galimybė tiesiogiai (online) tiekti virtualiosios realybės turinį be klaidinančių ir trukdančių trūkių, aiškiai matomų kalbant „Skype“, sukeliamų duomenų butelio kaklo (duomenų perdavimo spartos sumažėjimo) efekto.
Koks didžiausias yra 5G ryšių trūkumas? Jų dar nėra. Todėl prietaisų ir bevielių ryšių kūrėjai bei vyriausybinės institucijos lenktyniauja, siekdamos sukurti naują bevielių ryšių ateitį sekančiame dešimtmetyje.
Pažanga jau yra, bet dar laukia ilgas mokslinių tyrimų kelias. Kaip visada, naujoves pasauliui diktuoja JAV. Šios šalies Federalinė ryšių komisija jau leido naudoti bevieliams mobiliems 5G ryšiams didesnius elektromagnetinių bangų dažnius.
Dabartinės 4G kartos internetas, JAV atsiradęs dar praeitame dešimtmetyje, duomenų perdavimo spartą padidino 4000 kartų. Tačiau decimetrinio ilgio elektromagnetinės bangos, kurių dažnis yra iki 3 GHz (gigahercų) ir kurios dabar naudojamos daugumoje bevielių ryšių netinka 5G ryšiams, nes ši elektromagnetinio spektro dalis užimta TV programų, o taip pat 3G ir 4G mobiliųjų ryšių, radarų, ryšių su Žemės palydovais ir specialiosios paskirties radijo ryšių.
Šalininkai 5G ryšio siekia praplėsti elektromagnetinių bangų dažnių ribas, kas leistų bendrovėms kurti ryšius mažiau apkrautame aukštesnių dažnių ruože. Kuo didesnis elektromagnetinių bangų dažnis, tuo didesnį duomenų srautą jomis galima perduoti. Todėl žvalgomasi į milimetrines bangas, kurios perduotų duomenis greičiau, perduotų didesnės kokybės vaizdo ir daugialypės raiškos (multimedijos) turinį.
Dar neseniai buvo manoma, kad milimetrinės bangos netinka mobiliesiems ryšiams, nes joms reikalingos kitokios antenos. Kuo didesnis elektromagnetinių bangų dažnis, tuo mažesnių matmenų turi būti antena. Prietaisų kūrėjai ant 5G įrenginių patalpins daug mažų antenų, kurios padidins milimetrinių bangų signalo stiprį.
Tačiau 5G ryšiams reikės mobilių įvairaus dydžio bazinių stočių, nuo mažyčių, panašių į televizoriaus distancinio valdymo pultelį, skirtų mobiliųjų ryšių bokšto antenos siunčiamų signalų pastatų viduje ir nuošalesnėse vietose sustiprinimui. Milimetrines bangas slopina ir atspindi pastatai ir medžių lapai, todėl reikės daug nešiojamų bazinių stočių, kad būtų užtikrintas ryšys kelių kilometrų atstumu.
Dvi Jungtinių Valstijų bendrovės, „Verizon“ ir „AT&T“, jau ruošiasi pradėti 5G ryšių bandymus. Prezidento B. Obamos administracija neseniai skyrė 400 milijonų dolerių šiems ryšių tyrimams, kad išsiaiškintų, kaip šios mažos milimetrinių bangų bazinės stotys ir kiti 5G komponentai veikia tankiai apgyvendintose miestų aplinkose.
5G ryšių bandymai prasidės 2017 metais, kai bus bandomos naujos idėjos ir technologijos, skirtos bevielių ryšių elektromagnetinių bangų dažnių juostos ir duomenų perdavimo spartos padidinimui bei užtikrinimui galimybės didesniam skaičiui mobilių ryšių vartotojų naudotis internetu ir mobiliaisiais telefonais.
Kelis ateinančius metus 5G internetas bus sunkiai suprantamas, bet madingas žodis pirmiesiems vartotojams, norintiems pasipuikuoti. Manoma, kad apie 2020 metus pasaulyje bevieliais ryšiais į internetą bus įjungta nuo 20 iki 200 milijardų įrenginių ir ši technologija turėtų užtikrinti dabar net neįsivaizduojamą nuolatinį duomenų srautą į mūsų kompiuterius ir telefonus, kur mes bebūtume. O šiuos duomenis neš milimetrinės radijo bangos.
Tačiau daiktų internetas ir 5G ryšiai atneš mums ir dvi rimtas problemas. Pirma, daiktų interneto prietaisai yra taip pat pažeidžiami virusų ir kitų piktavališkų programų, kurias galima paversti galimais ginklais net nežinant jų savininkui. Sunku patikėti, kad šie įrenginiai bus apsaugoti nuo kibernetinių atakų. Šį rudenį tokia kibernetinė ataka įvyko JAV, kai buvo įsibrauta į dešimtis milijonų prietaisų ir jie buvo panaudoti internetinių kompiuterių serverių užkimšimui ir sustabdymui. Tai grėsmingas daiktų interneto ženklas. Tokios kibernetinės atakos metu didelis skaičius prietaisų yra užprogramuojami prašyti priėjimo prie tos pačios internetinės svetainės tuo pačiu metu, sukuriant duomenų srauto kamštį, kuris atjungia priėjimą prie tos svetainės. Taip gali būti paralyžuotas svarbiausių valstybės institucijų ir tarnybų darbas. Iki šiol nežinomi kibernetinių atakų kūrėjai įsiskverbimui į prietaisus, kurių slaptažodžius atspėdavo, naudojo programą „Mirai“. Bet piktavaliai, siekiantys sugriauti pasaulį, tobulina savo programas.
Antroji problema yra susijusi su sparčiu elektromagnetinės taršos gyvenamosiose aplinkose didėjimu, nes visi bevielių ryšių prietaisai skleis spinduliuotę. Ši elektromagnetinė spinduliuotė žmonėms sukelia daug ligų, įskaitant vėžį (žiūr. esmogas.lt). Visame pasaulyje sparčiai didėja susirūpinimas dėl didėjančios elektromagnetinės spinduliuotės. Šimtai mokslininkų įvairiose rezoliucijose ragina politikus ir verslininkus imtis priemonių jai mažinti (žiūr. emfsafetynetwork.org).
Tačiau Lietuvoje daroma atvirkščiai: buvusi sveikatos apsaugos ministrė prieš palikdama postą pernai rudenį verslininkų reikalavimu leistiną elektromagnetinės spinduliuotės normą tyliai padidino 10 kartų ir dabar jiems leidžiama kiekvieną jūsų ir jūsų vaikų akį 24 valandas per parą veikti 100 mikrovatų galios spinduliuote. Tokia spinduliuotė nužudo net kai kuriuos gyvius.
Seletuno mokslininkų grupė prieš dešimtmetį paskelbė, kad elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamą normą reikia sumažinti iki 0,017 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Lietuvoje ši norma dabar buvusios sveikatos apsaugos ministrės valia tapo beveik 6000 kartų didesnė. Tikėtina, kad Nacionaliniam vėžio institutui pacientų netruks.
