Italijos kosmoso agentūra skundžiasi, kad Europos kosmoso agentūra (EKA) be reikalo patikėjo kritinius Marse sudužusio „Schiaparelli“ modulio testus Rumunijos bendrovei „Arca Space Corporation“ – organizacijai, „neturinčiai pakankamų specifinių kompetencijų“, ketvirtadienį rašė Italijos leidinys „La Republica“, kurį cituoja Rumunijos žinių šaltinis actmedia.eu.
EKA su „Arca Space Corporation“ sudarė 1,1 mlrd. eurų vertės sutartį, pagal kurią Rumunijos bendrovė įsipareigojo atlikti modulio bandymus. EKA trečiadienį pateikusi išankstines sudužimo tyrimo išvadas, oficialiai pareiškė, kad tikslios modulio žūties priežastys bus nustatytos po to, kai savo darbą atliks vidinė komisija, sudaryta specialiai tirti šį incidentą.
EKA atstovas Thierry Blancquaertas, atsakingas už šio modulio nusileidimo technologijų bandymus, trečiadienį sakė, kad „Schiaparelli“ modulio kritimo Marse priežastis yra sutrikusi navigacijos programinė įranga.
Spalio 19 d. „Schiaparelli“ sudužo atsitrenkęs į Marso paviršių po to, kai per anksti ir per trumpam išleido parašiutą bei įjungė stabdymo variklius.
„Arca Space Corporation“ vadovas Dumitru Popescu Italijos dienraščiui sakė, kad „Italijos kosmoso agentūrai reikėtų atsargiau švaistytis pareiškimais, nes jeigu neturi juos įrodančių faktų, tai teks susimokėti. Padarėme viską, kas buvo įmanoma: to konkretaus testo atlikimas turėjo būti vykdomas pernelyg arti Sevastopolio karinės bazės. O kadangi Rusija buvo visai neseniai okupavusi Krymą, rizikavome pradėti karinį konfliktą tarp Rusijos federacijos ir NATO“.
Dumitru Popescu skrieja pasikinkęs „Arca Board“ / „Arca Space Corporation“ nuotr.
Teologijos studijas pabaigęs Dumitru Popescu, savo kosmoso inžinerijos studijas Bukarešto politechnikos institute nutraukęs po trejų metų, 1999 metais įsteigė Rumunijos aeronautikos asociaciją („Arca“) – ne pelno siekiančią organizaciją, kuri išgarsėjo 2011 metais, kai sudalyvavo „Google Lunar X Prize“ konkurse.
2014 metais D. Popescu persikėlė į JAV, kur „Arca“ tapo „Arca Space Corporation“ ir ėmėsi komercinės paskirties produktų bei technologijų kūrimo – gamino dronus, tačiau labiausiai pagarsėjo savo „Arca Board“ projektu, pagal kurį į vieną lentą sumontavus kelis dronus, sukonstravo žmogaus svorio daiktą 9 minutes virš žemės galinčią išlaikyti skraidyklę.
Skelbiant išankstines incidento tyrimo išvadas, ESA nurodė, jog įėjimo į atmosferą metu „Schiaparelli“ inercijos matavimo modulis maždaug sekundę nesugebėjo susidoroti su didesniu nei tikėtasi duomenų kiekiu. Tačiau šios sekundės pakako, kad visa navigacijos sistema pradėtų veikti ne taip, kaip turėtų.
„Dėl klaidingos informacijos buvo sugeneruoti neigiami aukščio duomenys. Kitaip tariant, zondas galvojo, kad yra po paviršiumi. Dėl to savo ruožtu buvo inicijuotas ankstyvas parašiuto ir apsauginio skydo atjungimas bei trumpam įjungti stabdymo varikliai, o galų gale buvo įjungtos ir darbo paviršiuje sistemos, tarsi „Schiaparelli“ jau būtų nusileidęs. Nors iš tikrųjų iki paviršiaus buvo likę apie 3,7 kilometro“, – aiškino EKA atstovai.
Agentūros specialistai visą zondo procesų seką sugebėjo tiksliai atkartoti kompiuteriniais modeliavimais, naudodami klaidingus inercijos matavimo modelio duomenis.