Kelis pastaruosius metus vienas iš daugiausiai bangų fizikos pasaulyje sukeliančių klausimų yra kuro nenaudojančio variklio, vadinamo „EM Drive“, veikimas (arba neveikimas). Iš pirmo žvilgsnio „EM Drive“ variklis prieštarauja fundamentaliems fizikos dėsniams – jis (kol kas daugiau ar mažiau teoriškai) generuoja stūmą neišmetant jokių degimo produktų. 
Kelis pastaruosius metus vienas iš daugiausiai bangų fizikos pasaulyje sukeliančių klausimų yra kuro nenaudojančio variklio, vadinamo „EM Drive“, veikimas (arba neveikimas). Iš pirmo žvilgsnio „EM Drive“ variklis prieštarauja fundamentaliems fizikos dėsniams – jis (kol kas daugiau ar mažiau teoriškai) generuoja stūmą neišmetant jokių degimo produktų. Bet dabar variklio veikimas buvo patikrintas, aprašytas ir išanalizuotas recenzentų.
Duris į tarpvaigždines keliones atverti galintis variklis iki šiol daugiausiai kritikos ir susilaukdavo būtent už tai, kad nebuvo atlikti tikslūs laboratoriniai jo veikimo tyrimai, kuriuos būtų patikrinę recenzentai. Bet praėjusios savaitės pabaigoje recenzentai galų gale baigė savo darbą ir patvirtino, kad NASA „EagleWorks“ laboratorijoje atlikti tyrimai yra patikimi.
Elektromagnetinio variklio bandymo aplinka / NASA/„EagleWorks“ laboratorijos nuotr.
Ir ką gi apie tai dabar mano kritikai ir skeptikai? Vienas iš jų – Ročesterio technologijų instituto astrofizikos profesorius Brianas Koberleinas – savo nuomonę išdėstė leidinyje „Forbes“.
Anot profesoriaus, svarbu pažymėti, kad recenzentų suteiktas palaiminimas reiškia tik tai, kad, jų manymu, eksperimentuose taikyta metodologija yra patikima. Tačiau tai negarantuoja, kad tikri yra ir eksperimento rezultatai – tą puikiai iliustruoja kitas per visą pasaulį nuskambėjęs BICEP2 eksperimentas: 2014 metų kovą buvo paskelbta apie šio detektoriaus užfiksuotas gravitacines bangas. Atradimą patvirtino ir recenzentai. Tyrimo autoriams ir teoretikams jau buvo matuojami Nobelio medaliai, tačiau tuomet pradėjo kauptis įrodymų, kad iš tiesų atradimo autoriai pasinaudojo netiksliais Visatos mikrobangų fono duomenimis, kuriuos patikslinus teko nuleisti galvą ir pripažinti klydus.
Kita vertus, recenzentų įvertinimo nereikia ignoruoti. Naujasis mokslinis darbas labai aiškiai aprašo eksperimento aplinką ir eksperimentų rezultatus. Ir tai yra išties didelis žingsnis siekiant nustatyti, ar „EM Drive“ efektas yra tikras, ar jis stebimas dėl keisto šalutinių veiksnių sutapimo. Tad ką iš tiesų savo moksliniame darbe sako NASA?
Esminė „EM Drive“ variklio idėja yra tokia: asimetrinėje ertmėje į sieneles atsimušinėjančios mikrobangos sukuria daugiau stūmos viena kryptimi, į išorę neišskiriant jokių degimo produktų ar elektromagnetinės spinduliuotės. Tačiau būtent dėl to, kad iš variklio nevyksta joks materijos ar elektromagnetinių bangų išmetimas, standartinė fizika byloja, kad variklis negali generuoti ir stūmos. Tuo tarpu „EM Drive“ dėl net mokslininkams nesuprantamų priežasčių, panašu, generuoja stūmą.
Ankstesnius „EM Drive“ tipo variklių bandymus kritikai sudirbdavo už tai, kad jie buvo atliekami orinėje aplinkoje. Esą, gali būti, kad kaisdamas variklis vienoje pusėje orą įšildo labiau nei kitoje, dėl to susidaro nedidelė stūma viena kryptimi. Tačiau pastarasis NASA tyrimas buvo atliekamas beveik idealiame vakuume, tad kritikai nebeteko pagrindinio savo argumento.
Mokslininkai nustatė, kad vakuume variklis generuoja 1,2 ± 0,1 miliniutono stūmą iš suteiktos kilovato dydžio galios – panašus rezultatas gautas ir atliekant bandymus ore. Palyginimui, joniniai varikliai generuoja kur kas didesnę 60 miliniutonų kilovatui galią. Tačiau joniniai varikliai be kuro neveikia, o kuro reikalavimas didina transporto priemonės masę ir apriboja jos įveikiamą atstumą. Funkcionuojantis EM variklis veiktų vien naudodamas elektros energiją, kurią galėtų tiekti saulės baterijos. O optimizavus variklį jo efektyvumas galėtų išaugti tiek, kad jis galėtų lygiuotis su joniniu varikliu.
Visi šie optimistiniai lūkesčiai yra iš tiesų įdomūs ir jaudinantys, tačiau B. Koberleinas mato svarbių priežasčių būti skeptiku. Kai nurodo patys tyrimo autoriai, net ir vakuuminė aplinka nepašalina visų įmanomų klaidų šaltinių.
Pavyzdžiui, rezultatus galėtų paveikti paties variklio šiluminis plėtimasis. O dabar, oficialiai publikavus mokslinį darbą, padaugės jį analizuojančių ir klaidų ieškančių mokslininkų, tad galima tikėtis, kad bus prigalvota ir naujų galimų klaidų šaltinių. Nors variklio veikimo mechanizmo teorinio paaiškinimo nebuvimas nereiškia, kad jis neveikia, bet reikia išspręsti ir šią mįslę. Faktas lieka faktu: eksperimentai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaraujantys fundamentaliems fizikos dėsniams, ilgainiui pasirodo esantys neteisingi.
Tad nuo pat pradžių skeptiškai variklį vertinęs astrofizikas savo pozicijos radikaliai nekeičia. Tačiau ir jis pripažįsta, kad tyrimas atliktas gerai. Anot jo, būtent taip vykdomi moksliniai tyrimai, kai norima pasiekti kažkokių rezultatų: atlieki tyrimą, parašai straipsnį, perduodi recenzentams, gauni komentarus ir šalini trūkumus.
Vienintelis darbas, kurį reikia atlikti, jeigu eksperimentatoriai nori visiems laikams užčiaupti skeptikus ir kritikus – pakartoti tą patį eksperimentą kosmose. Ir būtent toks yra „EagleWorks“ laboratorijos planas.
