Nenustebkite, jeigu einant šaligatviu prasilenksite su siuntas gabenančiu robotu, o prisėdus parke prie jūsų atskubės gaiviuosius gėrimus siūlantis mobilusis kioskas. UAB „Logistikos inovacijos“ drąsiai bando savo idėjas, o lietuviai dažniausiai net patys to nežinodami tampa unikalių pasaulyje eksperimentų dalyviais.
Nenustebkite, jeigu einant šaligatviu prasilenksite su siuntas gabenančiu robotu, o prisėdus parke prie jūsų atskubės gaiviuosius gėrimus siūlantis mobilusis kioskas. UAB „Logistikos inovacijos“ drąsiai bando savo idėjas, o lietuviai dažniausiai net patys to nežinodami tampa unikalių pasaulyje eksperimentų dalyviais.
„Lietuvoje turime tokių verslo idėjų, kurioms čia per ankšta. Jomis reikia dalintis su užsienio šalimis, ieškoti globalių partnerių, kurie prisidėtų prie ambicingų planų įgyvendinimo. Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas tiek verslo, tiek mokslo srityje yra vienas iš inovacijų politikos Lietuvoje prioritetų“, – apie lietuviškų įmonių potencialą kalbėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus.
Kaip per tris mėnesius sukurti roboto prototipą ir surasti tarptautinių partnerių, kodėl reikia džiaugtis konkurentais ir kokie didžiausi besikuriančios įmonės su didelėmis ambicijomis iššūkiai – startuolio „Logistikos inovacijos“ vadovas Roman Drokov.
Pirmiausia atsirado robotas ar gimė verslo idėja?
Pirmiausia buvo idėja, apie bepiločių orlaivių panaudojimą siuntų pristatymui. Kaip tik tuo metu bepiločių tema itin išpopuliarėjo, aš pradėjau jais aktyviai domėtis ir kaupti žinias. Pradėjome kurti programinę įrangą siuntų pristatymui, daryti bandymus su bepiločiais ir pamatėme, kad šis skraidinimo metodas technologiškai sudėtingas – sprendimas būtų brangus ir ekonomiškai neefektyvus.
Renginio „Startup Weekend“ metu susipažinau su kolega Mangirdu, kuris tuo metu turėjo pasigaminęs važinėjantį robotą ant ratų. Tai buvo tiesiog medinė dėžutė, kurios valdymas vyko per programinę įrangą. Tada ir pagalvojau, kad toks sprendimas yra žymiai geresnis: didesnis siuntinio svoris irgi nebūtų problema. Pradėjome kartu dirbti, susitikome su daugybe potencialių klientų Lietuvoje – nuo gėlių iki siuntų tarnybų. „DHL“ ypatingai susidomėjo mūsų idėja, jiems patiko mūsų vizija ir jie padėjo mums sukurti antrąjį „Sidewalk“ roboto prototipą, kuris buvo pritaikytas konkrečiai siuntoms.
Pasirašyta sutartis su kompanija „DHL“ Lietuvoje – puikus utopine laikytos idėjos įvertinimas. Kur „Sidewalk“ robotas nuvedė jus toliau?
Į Švediją. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai paskelbus kvietimą į verslo misiją Švedijoje, gavome galimybę ten nuvykti ir susipažinti su „Coca cola“ ir „Volvo“ atstovais. Su jais užmegzti santykiai vystomi toliau ir šiandien, vyksta darbiniai susitikimai. Pradiniai pokalbiai buvo ypač reikšmingi, įvyko mūsų idėjos posūkis.
Toliau „Sidewalk“ robotas nuvedė mus į Izraelio startuolių akceleratorių „Kapsula“, kuris yra skirtas būtent išmaniosios logistikos sprendimams. Izraelį pasirinkome, nes tai pirmaujanti šalis inovacijų srityje, ypač logistikos. Dalyvavome didžiulėje atrankoje ir patekome tarp penkių komandų nugalėtojų. Beje, trys komandos buvo iš Izraelio ir tik dvi iš užsienio. Programos mentoriai išanalizavę mūsų atvejį išvien rekomendavo pasiieškoti kitos nišos mūsų roboto veiklai: siuntų robotams reikalingas didžiulis pradinis kapitalas, kad verslas pradėtų nešti pelną.
Kartais išradimai įgauna visiškai naujų panaudojimo būdų. Planavote naudoti „Sidewalk“ robotus siuntų pristatymui ir kaip reklamos platformą. Galbūt jau yra idėjų dėl funkcionalumo plėtros? Ar jau suradote naująją nišą?
Prisiminėme pokalbius su „Coca cola“ ir „Volvo“. Automobilių pramonėje vyksta dideli pokyčiai ir sumaištis, nes automobiliai tampa autonominiai ir elektriniai. Didžiosios įmonės nori žengti kartu su pokyčiais, jiems buvo įdomi mūsų technologija ir jie klausė, kaip galima būtų ją pritaikyti jų srityje. Mes pasidarėme smegenų šturmo sesija ir sugalvojome bent 70 idėjų. Viena jų buvo ir su „Coca Cola“ aptarta mobiliojo pardavimo aparato (mobiliojo kiosko) kryptis. Mūsų mentoriai iš Izraelio akceleratoriaus palankiai įvertino šią nišą, dizaineris Eduardas gražiai vizualizavo mūsų koncepciją. Ją pristatėme tiek „Volvo“, tiek „Coca Cola“. Kol kas galiu atskleisti tik tiek, kad gavome užsakymą pilotiniam projektui.
Ar jau esate sukūrę naujos kartos robotą? At šį mobilųjį kioską jau galima sutikti gatvėse?
Didžiuojamės, kad per tris mėnesius pavyko ne tik surasti naują nišą, bet ir sukurti bei atlikti pirmuosius mobiliojo kiosko bandymus. Lietuvoje pirmasis prototipas važinėja Katedros aikštėje ir Vingio parke Vilniuje. Pasiekėme 50 transakcijų, t. y. pardavimų, per dieną. Mūsų žiniomis, įprastų pardavimo aparatų transakcijų vidurkis per dieną siekia apie 25. Mūsų robotukas yra neįkyrus priekabiautojas, kuris tiesiog privažiuoja prie žmogaus ir pasiūlo įsigyti gėrimų ar užkandžių jam patogioje vietoje. Ateityje planuojame galimybę išsikviesti robotą per mobilųjį telefoną.
Kokie testavimo rezultatai? Galbūt jau pristatėte savo robotą ir užsienyje?
Pirmąjį prototipą Vilniuje išbandėme rugpjūčio mėnesį ir išvežėm į Telavivą, pasižiūrėti reakcijos. Ten viskas visai kitaip: žmonės kalbino robotą arba mūsų atstovus, fotografavosi, o gatvės muzikantai net dainą apie jį sukūrė. Kitas svarbus dalykas, kurį pastebėjome, kad ten žmonės pirmiausia tikrina roboto temperatūrą – nori pažiūrėti, ar siūlomos prekės yra atšaldytos. Matome, kad plėtros į kitas šalis atveju turėsime išspręsti įvairius niuansus.
Kiek unikalus mobiliojo kiosko funkciją atliekantis robotas? Ar kuriant paslaugą bendradarbiavote ir su mokslo institucijomis?
Mūsų žiniomis kažko panašaus nėra, bet esu tikras, kad anksčiau ar vėliau sprendimų bus. Galbūt sprendimai vystomi, bet apie juos dar nėra informacijos. Mums pasisekė užmegzti ryšį ir į mūsų komandą pritraukti išskirtinį talentą Idaną, kuris dirba Izraelio universitete, Logistikos fakultete. Jis sukūrė pirmuosius patobulinimus ir šiuo metu prisideda prie jau trečiosios mūsų pardavimo automato versijos. Taigi, dalį technologijos kuriame Lietuvoje, o dalį Izraelyje.
Prieš keletą mėnesių „Starship Technologies“ paskelbė apie planus pristatinėti siuntas panašaus į „Sidewalk“ tipo robotais Vašingtone. Kaip reaguojate į konkurentus?
Konkurentai nėra didžiausias iššūkis, bet didžiausias žinių ir kompetencijos šaltinis. Šiuo metu su buvusiais Skype įkūrėjais „Starship Technologies“ nekonkuruojame. Žinoma, nebuvo smagu išgirsti, kad kažkas daro tą patį ir dar su tokiu neribotu kapitalu bei profesionalų komanda. Iš kitos pusės, kai jie pasirodė mums tapo ne sunkiau, o lengviau. Rinka atsargiai vertina, ar inovacija prigis. Kai tapome nebe vieninteliai pasaulyje, kurie užsiima idėjos sklaida, tapo žymiai lengviau kalbėtis su potencialiais klientais.
Taip sutapo, kad panašiu metu suradome mums tinkančią kur kas geresnę nišą technologiniu ir pelno požiūriu.
O kokius didžiausius iššūkius įsivardinate?
Mūsų verslas kompleksinis ir reikia ne tik pačios technologijos, kad verslas gyvuotų. Reikalinga programinė įranga bendravimui su žmonėmis, leidimų miestuose. Šiuo metu daugiausiai sprendžiame logistikos klausimus: kaip, kada ir kur papildyti robotą prekėmis, kad būtų optimizuoti kaštai. O didžiausias iššūkis mums, kaip jaunam pradedančiam verslui su ribotais resursais – geriausių savo srities profesionalų pritraukimas į komandą, tinkamiausių paieška, darbo su jais būdai. Kaip sakė „Uber“ personalo vadovė – jeigu nori sukurti stiprią kompaniją, tai reikia dirbti su pačiais stipriausiais žmonėmis, kuriuos tik gali rasti. Kaunamės dėl šių žmonių globalioje rinkoje, tačiau, manau, kad mum iš dalies jau pavyko suburti įspūdingą komandą. Kitos dalies dar ieškome.
Kiek žmonių dirba prie šio projekto?
Šiuo metu komandą sudaro keturi asmenys. Mum labai pasisekė, kad atėjo dirbti Londone teisę studijavusi Emilė, nes ten kaip tik norime pasileisti projektą. Dizaineris Eduardas kuria projektus, kaip atrodo roboto mechanika ir kaip vizualiai robotas turi atrodyti. Jis ypač daug prisidėjo prie to, kad sudomintume savo pasiūlymu „Coca Cola“. Idanas dirba nuotoliniu būdu Izraelyje su robotika, mechanika ir valdymu. Aš pats turiu jau dvidešimt metų patirties rinkodaros srityje, mobiliose technologijose ir prekyboje. Esam dėkingi „Kapsula“ programos vadovui Arieliui ir Ignui Staškevičiui, kuris davė daug vertingų patarimų projektui. Taip pat labai daug prie „Sidewalk“ projekto prisidėjo Skirmantas (nors jau nebedirba) ir daugeliui kitų. Man atrodo, kad 50 proc. projekto sekmės yra žmonės, todėl ir norim pritraukti dar daugiau tų, kurie domisi technologijomis ir kuriems būtų įdomi mūsų koncepcija.
Ar galite prognozuoti, kada lietuvių nebestebins sutiktas robotas gatvėje?
Kalbėčiau apie dvi kategorijas: kaip reaguoja žmonės ir kaip reaguoja verslas. Lietuviai santūrus ir nerodo per daug emocijų. Palyginus su izraeliečiais, atrodo, kad lietuviams mūsų po miestą važinėjantys robotai – kasdienybė. Verslai taip pat reaguoja skirtingai. Užsienyje, išgirdę apie mūsų koncepciją, patys rodo iniciatyvą, kviečia, klausia, organizuoja susitikimus. Lietuvoje verslo atstovai vis dar gana konservatyvūs.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
