Daugiau nei 3600 – tiek specialių poreikių vaikų Lietuvoje šiandien mokosi jiems skirtuose ugdymo centruose ir mokyklose. Kiekviename jų būrys specialistų moksleiviams padeda pajusti socialinio gyvenimo džiaugsmą, ugdo buitinius ir kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. 
Daugiau nei 3600 – tiek specialių poreikių vaikų Lietuvoje šiandien mokosi jiems skirtuose ugdymo centruose ir mokyklose. Kiekviename jų būrys specialistų moksleiviams padeda pajusti socialinio gyvenimo džiaugsmą, ugdo buitinius ir kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Šių pedagogų praktika rodo, kad tai sunkus uždavinys, reikalaujantis ne tik specifinių žinių ar geležinės kantrybės, bet ir skaitmeninių įgūdžių. Efektyvus ugdymo procesas be šiuolaikinių technologijų sunkiai įsivaizduojamas.
Apie vaikus su negalia, jų ugdymą ir technologijų reikšmę kalbamės su Molėtų r. Kijėlių specialaus ugdymo centro direktore Asta Jakovliene. Šios ugdymo įstaigos pedagogai efektyviam ugdymui reikiamų kompetencijų siekia įgyti dalyvaudami programoje „Samsung Mokykla ateičiai“.
Specialusis ugdymas. Kuo jis skiriasi nuo įprasto mokslo vidurinėje mokykloje?
Dažniausiai įvairių poreikių vaikai ugdomi bendrojo lavinimo mokyklose kartu su bendraamžiais. Tai yra tikrai sveikintina praktika, bet ši ugdymo sritis Lietuvoje dar labai stokoja visapusiškos paramos. Kartais didelių ir labai didelių poreikių mokiniams, reikalingas būtent specialusis - maksimaliai vaiko poreikiams pritaikytas ugdymas. Juo siekiama, kad vaiko negalios, intelekto sutrikimų sąlygoti ypatumai nesukeltų konfliktų tarp vaiko galimybių ir mokyklinio ugdymo reikalavimų.
Kuo tokiose ugdymo įstaigose vaikų edukacija yra ypatinga?
Pamokose dėmesys sutelktas ne į akademinės žinias, o į praktinius gebėjimus, kurie ruošia vaiką kiek įmanoma savarankiškesniam gyvenimui. Vaikai yra ugdomi grupėse po 4-6 mokinius. Pamokose sutrikusio intelekto mokiniams ugdomas jų bendras pasaulio supratimas, gebėjimas pasirūpinti savimi ir bendrauti su aplinkiniais, mokomasi elementarių skaičiavimo, skaitymo, rašymo įgūdžių ir jų praktinio pritaikymo. Pats mokymosi tempas įprastai yra lėtas, mokomasi nedideliais žingsneliais. Naudojama daug inovatyvių, vaizdinių priemonių, mokymosi strategijos pritaikomos individualiai, demonstruojama kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą, jei yra būtina - suteikiama fizinė ar žodinė pagalba, tik tos pagalbos negali būti per daug, kad neslopintume vaiko savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi. Todėl mokytojams keliamas uždavinys dirbti itin kūrybiškai, lanksčiai ir sumaniai.
Ar vaikas, baigęs tokią mokyklą, turi galimybių profesinėje srityje, socialiai adaptuotis, dirbti?
Tai labai individualu ir mūsų praktikoje yra įvairių pavyzdžių. Kai kurie buvę mūsų mokiniai mokosi profesinės technikos mokykloje, kiti pagal galimybes talkina ūkininkams ar padeda tėvams. Liūdna, bet nemaža dalis tiesiog grįžta į namus. Kai kuriems pavyksta gyventi beveik savarankiškai, tik su socialinio darbuotojo pagalba, dar kiti randa veiklos Neįgaliųjų darbinio užimtumo centre. Bet būna be galo graudu, kai po penkerių metų, paskambina mama ir prašo, „būkite geri, priimkite atgal, nes kankina depresija, ji sėdi rytais ir laukia autobusiuko, kuris veža į mokyklą“.
Tikriausiai nemažai iššūkių tenka jūsų mokyklos pedagogams, kokie jie?
Kaip rodo psichologinis-socialinis tyrimas, atliktas mūsų įstaigoje, pedagogai susiduria su Perdegimo sindromo požymiais. Mokytojai turi daug įsipareigojimų, nori greitai pasiekti didelių rezultatų. Pedagogų siekis išpildyti kuo daugiau aplinkinių lūkesčių ir šiame kelyje pasitaikančios nesėkmės, kaip pavyzdžiui, išmokęs perskaityti tekstą dėdamas skiemenis, vaikas, grįžęs po atostogų, jau nebepamena raidžių –sukelia įtampą. Mokytojas sutrinka ir jaučiasi bejėgis. Todėl šiam darbui reikia nemažai ne tik fizinių ir psichinių jėgų, specialių žinių, bet ir aplinkos palaikymo ir paskatinimo.
Ar didelį vaidmenį šių vaikų ugdyme atlieka naujosios technologijos?
Tai gerokai palengvina darbą pedagogams, o kartu ir atneša didžiulę naudą mūsų mokiniams, nes norimi rezultatai tampa geresni, o ir ateina greičiau. Pagrindinis sutrikusio intelekto požymis – nepakankami abstraktaus mąstymo gebėjimai, kurie apsunkina daugelio gebėjimų ir nuostatų formavimąsi. Todėl mokymosi turinį reikia nuolat iliustruoti, naudoti daug vaizdinių priemonių ir taip padėti šiems mokiniams suvokti supančio pasaulio reiškinius ir juos apibrėžiančias sąvokas. Šiandien informacinės technologijos gali suteikti daugybę galimybių sudominti ir patraukti mokinių dėmesį, skatinti tyrinėti aplinką, suprasti daikto, aplinkos požymius bei mokyti bendrauti ir bendradarbiauti. Kalbant bendrai - naujosios technologijos padeda mokiniui prisitaikyti prie jį supančios ir nuolat kintančios, dinamiškos aplinkos. Galiu pateikti ir pavyzdį - štai vieno berniuko lavinimui, kuris serga sunkios formos cerebriniu paralyžiumi, nevaldo nei vienos savo kūno galūnės, mes naudojame aukštos rezoliucijos vaizdo kamerą, padedančią jam valdyti kompiuterį tik galvos judesiais.
Kokiomis technologijomis turi būti apsirūpinusi kiekviena panašaus pobūdžio ugdymo įstaiga?
Kaip ir minėjau anksčiau pateiktame pavyzdyje, mes siekiame, kad inovatyvios priemonės vaikams su negalia padėtų ne tik vystyti bendrąsias kompetencijas, bet ir galėtų tarnauti kaip negalią kompensuojantis mechanizmas. Klasėse turime stacionarius kompiuterius, du iš jų su liečiamais ekranais, vienas su specialia klaviatūra ir pele pritaikyta judesio sutrikimų turintiems mokiniams, bei naudojame labdaros būdu iš Vokietijos gautą interaktyvią lentą. Vis dėlto mums dar trūksta daugybės technikos – nuo planšečių, iki išmaniųjų laikrodžių. Tai priežastis, kodėl dalyvaujame skaitmeninių mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, kurioje mokomės skaitmeninio raštingumo paslapčių, turime galimybę išbandyti naujausią techniką. Kartu su mūsų mokyklos mentoriumi Viliumi Jurgelevičiumi išbandome technologinius sprendimus, kurie efektyviausiai pritaikomi šių vaikų ugdyme. Ši patirtis mums labai vertinga.
Ir pabaigai. Teko girdėti, kad vaikai yra labai imlūs naujosioms technologijoms, imlesni negu patys mokytojai, ar tai tiesa?
Visi šių dienų vaikai yra vadinami IKT „čiabuviais“, nes jiems tai yra įprasta aplinka, tarsi „gimtinė“, o vyresnės kartos atstovai, vadinami „emigrantais“, nes jie jau vėliau pateko į tokią aplinką. Taigi „emigrantams“ tenka įdėti daugiau pastangų mokantis dirbti su naujosiomis technologijomis. Vaikai šioje veikloje smalsūs ir drąsūs jie daug ką išbando, atranda ir be naudotojo vadovo. Ne išimtis ir vaikai turintys raidos sutrikimų. Todėl taip, tai tikrų tikriausia tiesa. Ugdymo centre jie stebėtinai greitai išmoksta naudotis kompiuteriu, geba susirasti mėgstamą žaidimą, pasileisti dainą ir kitus dalykus, kurie įvairiapusiškai prisideda prie vaiko raidos. Kitomis priemonėmis jį sudominti yra kur kas sudėtingiau.
