Socialiniai tinklai turi įvairių privalumų – jie padeda mums palaikyti ryšį su savo artimaisiais, greitai dalintis įspūdžiais, įžvalgomis ir nuomonėmis, užmegzti naujų pažinčių. Žinoma, žmonės su šiais tinklapiais palaiko skirtingą santykį. Kai kurie drąsiai dalinasi viskuo, o kiti tik tyliai perskaito naujienas. Tačiau nėra jokios abejonės, kad populiariausi socialiniai tinklai yra pilni pavojų. Mokslininkai iš Birmingemo miesto universiteto (BCU) atliko tyrimą ir įvardijo pagrindinius „Facebook žudikų“ tipus.
Žinoma, daugelis žmogžudysčių su socialiniais tinklais nėra susijusios ir šiame tyrime minimi tipai nėra instrukcija kaip atpažinti potencialiai agresyvų asmenį. Šie tipai apibrėžia tik kai kurių žudikų santykį su šiuo socialiniu tinklu. Mokslininkai peržiūrėjo nemažai medžiagos žiniasklaidos priemonėse, ieškodami tam tikrų raktažodžių, rado 48 „Facebook žmogžudystės“ pavyzdžius, o vėliau žudikus suskirstė į kategorijas.
©Tuválkin, commons.wikimedia.org
Pirmoji kategorija – impulsyviai reaguojantys žmonės. Šiai grupei mokslininkai priskyrė tuos kalėti nuteistus žudikus, kurie atėmė kito žmogaus gyvybę dėl „Facebook“ skelbiamo turinio. Įsiūčio priežastimi gali tapti nepatikusi nuotrauka, užgaulus pajuokavimas ar net visiškai su asmeniu nesusijusi informacija ar nuomonė. Kai kurie iš šių žudikų nusikaltimą įvykdė iš karto vos pamatę jiems nepatinkantį turinį, o kiti savo veiksmus apsvarstė geriau.
Antrajai kategorijai mokslininkai priskyrė „Facebook“ žudikus-informatorius. Jie naudojasi socialiniais tinklais norėdami pasigirti apie atliktą nusikaltimą ar ketinimą nužudyti. Iš esmės, socialiniai tinklai čia tarnauja tik kaip platforma savo galiai parodyti ir vienu metu pasiekti kiek įmanoma daugiau žmonių. Mokslininkai tyrė tik įrodytų žmogžudysčių atvejus ir rado nemažai žudikų, kurie apie savo ketinimus informavo „Facebook“ paskyroje. Todėl į panašius grasinimus reikėtų žiūrėti rimtai.
Trečiajai kategorijai priklauso „Facebook“ antagonistai. Tai – žmonės, kurie socialiniuose tinkluose patys kuria konfliktus ir juose noriai dalyvauja. Dažniausiai tokie susidūrimai baigiasi labai greitai, nes kita pusė nėra linkusi švaistyti energijos ir laiko. Tačiau kartais susikaupęs pyktis perkeliamas į tikrą gyvenimą. Šiai kategorijai priskirti žudikai nevengė apsiginkluoti prieš susitikdami savo auka tapusį „Facebook“ priešą.
Ketvirtajai kategorijai, mokslininkų manymu, priskirtini fantazuotojai. Jie naudojasi „Facebook“ savo nerealioms fantazijoms įgyvendinti ir netikriems įvaizdžiams kurti. Jie kelia įvairias aiškiai netikras nuotraukas, stengiasi apsimesti turtingais, garsiais, o, kai kuriais atvejais, apskritai tampa savo paties fantastinio filmo herojais. Nėra aišku, kaip šis keistas pomėgis perauga į žmogžudystę. Greičiausiai, socialinių tinklų fantazijos ir nusikaltimas tiesiog turi tas pačias priežastis.
Penktajai kategorijai priskiriami tikrieji grobuonys. Jie susikuria netikras paskyras ir naudoja „Facebook“ savo aukoms medžioti. Jie kaupia ilgus draugų sąrašus, kad vėliau juos panaudotų kaip katalogą, iš kurio išsirenka vieną asmenį, su kuriuo stengiasi suartėti, susitikti realybėje. Šie žmonės pasižymi stipriais manipuliavimo įgūdžiais, todėl socialiniuose tinkluose reikia būti itin atsargiems, kuomet bendraujama su nepažįstamaisiais, net jei turite bendrų draugų. Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad daugeliu „Facebook žmogžudystės“ atvejų žudikas ir auka yra pažįstami.
Paskutinėje kategorijoje palikti kiti apsimetėliai, kurie „Facebook“ naudojasi žmogžudystėms dangstyti. Jie pavagia aukos išmanųjį telefoną ar kompiuterį ir kurį laiką išlaiko paskyrų aktyvumą, atrašo į asmenines žinutes. Tai tęsiasi tol, kol žudikai susikuria alibi, pabėga arba yra sugaunami.
Mokslininkai pabrėžia, kad „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai patys savaime nėra blogi. Į šiuos nusikaltimus jie buvo įtraukti tik todėl, kad mes taip dažnai jais naudojamės, jie tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Socialiniai tinklai yra tiek pat kalti kaip ir peilis žudiko rankose ar gatvės grindinys, ant kurio įvyko nusikaltimas.