Mintis nuvykti 160 kilometrų per 12 minučių vilioja, bet inžinerijos ir ekonominių veiksnių ignoruoti negalima.
„Hyperloop One“ paskelbė vamzdinio transporto sistemą, kurią tikisi įgyvendinti tarp Dubajaus ir Abu Dabio. Tačiau prieš siunčiant keleivius vamzdžiu, kompanijai teks įveikti kai kurias nemenkas kliūtis.
Mintis nuvykti 160 kilometrų per 12 minučių vilioja, bet inžinerijos ir ekonominių veiksnių ignoruoti negalima. „Hyperloop One“ paskelbė vamzdinio transporto sistemą, kurią tikisi įgyvendinti tarp Dubajaus ir Abu Dabio. Tačiau prieš siunčiant keleivius vamzdžiu, kompanijai teks įveikti kai kurias nemenkas kliūtis.
Kelionė tarp dviejų miestų, tarp kurių beveik 160 kilometrų, truktų maždaug 12 minučių. Koncepcijos pristatymo video „Hyperloop One“ demonstruoja, kaip tai turėtų būti paprasta: keleiviai būtų paimami iš namų ar biurų autonominiais automobiliais, nuvežami į „Hyperloop“, kur įvažiuotų į didesnį transporterį, kuris tada vamzdžiu ir vyktų dideliu greičiu į kelionės tikslą. Puikus pervažiavimas, keleiviams nereikės nė akių pakelti nuo kompiuterio.
Tai, bent jau kol kas, pernelyg gerai, kad būtų teisybė. Technologija, kuria remiasi „Hyperloop“ vizija teoriškai įmanoma, nors sunkiai įgyvendinama. Idėjos esmė yra vamzdyje sukurti mažą slėgį, taip sumažinant oro pasipriešinimą, ir juo važiuojantys vagonai skrietų ant plonos oro pagalvės. Teoriškai tai skamba puikiai, tačiau praktiškai tam reikia baisiai daug energijos. Pirmasis viešas „Hyperloop One“ rengtas bandymas tik pademonstravo, kaip dar toli iki realybės šiai technologijai: kompanija tiesiog paleido įtaisą atvira bandomąja trasa, naudodami elektromagnetinę jėgą.
Jeigu – ir kada – šios praktinės problemos bus išspręstos, tebelieka smulkutis kainos klausimas. „Forbes“ neseniai teigė matę dokumentus, kuriuose nurodyta Dubajaus projekto kaina: 4,8 mlrd. dolerių. Aišku, kainos nuo ankstesnio vertinimo pakilo, nes Elonas Muskas iš pradžių teigė, kad „Hyperloop“ trasa tarp Los Angeles ir San Francisco – kelionė, daugiau nei tris kartus ilgesnė, nei Dubajaus sistema – atsieitų 6 mlrd. dolerių.
Nieko keisto, kad „Hyperloop One“ nori dirbti Dubajuje. Nors tai tikrai nėra turtingiausias pasaulio miestas, jo valdžia į infrastruktūrą investuoja daugiau, nei daugelis turtingesnių miestų. Tačiau net ir jo idėja dar galutinai neįtikino: „TechCrunch“ žiniomis, konsultavimo firma „McKinsey & Co.“ ir „Bjarke Ingels Group“ architektai vis dar vertina „Hyperloop“ rentabilumą.
O kad jau „Hyperloop“ yra įsivėlęs į siurrealistinį teismą ekonominiais ir inžinerijos klausimais, sunku tikėtis, kad Dubajaus konsultantai šiam projektui entuziastingai pritars. Bet nuo to kelionė neatrodo menkiau šauni.
