Lietuvos lazerių pramonė – pasididžiavimo šaltinis. Bent po 15 proc. kasmet augančio sektoriaus įmonės yra lietuviško kapitalo ir puikiai išnaudoja šalies ugdomą akademinį potencialą. Bet ar tikrai lietuviams jau pavyko sukurti lazerių šalies įvaizdį užsienyje? Kiek dar yra vietos plėtrai ir ar jos užtenka perspektyviems startuoliams?
Lietuvos lazerių pramonė – pasididžiavimo šaltinis. Bent po 15 proc. kasmet augančio sektoriaus įmonės yra lietuviško kapitalo ir puikiai išnaudoja šalies ugdomą akademinį potencialą. Bet ar tikrai lietuviams jau pavyko sukurti lazerių šalies įvaizdį užsienyje? Kiek dar yra vietos plėtrai ir ar jos užtenka perspektyviems startuoliams?
„Matome jų įdirbį, sukauptas aukšto lygio kompetencijas, sukurtą tarptautinį partnerių tinklą. Visa tai tikrai turėtų nešti pridėtinę vertę ir naujiems lietuviško kapitalo rinkos žaidėjams, kurie, beje, nestokoja inovatyvių idėjų“, – lazerių pramonės bendruomenę gyrė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
Apie naujas idėjas, startuolio įkūrimą, galimybes gaminti nago dydžio namelį su veikiančiu vandentiekiu, baldais ir net stalo stalčiuke sudėtomis kanceliarinėmis priemonėmis – pokalbis su lazerių technologinio startuolio „Femtika“ direktoriumi Vidmantu Šakaliu.
Kokia „Femtikos“ pradžios istorija, kas paskatino kurti įmonę?
Viskas prasidėjo net ne Lietuvoje. Į JAV nuvykusiems Vilniaus Universiteto profesoriui dr. Roaldui Gadonui ir buvusiam ūkio viceministrui Dr. Mindaugui Petrauskui diskutuojant su Kolumbijos universiteto Medicinos centru (KUMC) apie jų kuriamą biologinį širdies stimuliatorių ir gimė idėja. KUMC specialistai planavo į širdį suleisti tam tikrą kiekį kamieninių ląstelių, kurios generuodamos elektrinius impulsus būdu palaikytų širdies plakimą.
Problema buvo ta, kad kamieninės ląstelės yra linkusios migruoti organizme ir palaipsniui kuriami impulsai slopsta. Buvo iškeltas klausimas, ar nebūtų galima padaryti specialių karkasą, kuris sustabdytų kamieninių ląstelių migravimą, tačiau vis tiek leistų joms tarpusavyje bendrauti. Iškeltas iššūkis tikrai sudėtingas – reikėjo pagaminti karkasą su kontroliuojamo ir ypač mažo dydžio skylutėmis (dydis nuo vieno iki penkių mikronų). Šio iššūkio įgyvendinimas, ryžtas gautas žinias pritaikyti kitose industrinėse srityse, komercializuoti idėjas ir vykdyti tolimesnius tyrimus tapo „Femtikos“ pradžia.
Užsiimate labai inovatyvia veikla. Gal galite paaiškinti kokioje srityje veikiate ir ką gaminate?
Ši sritis pasauliniu mastu dar tik pačioje gimimo stadijoje. „Femtika” irgi dar tik ieško vietos po saule ir kuria savo produktus. Šiuo metu labiausiai didžiuojamės turėdami labai geras ir unikalias mikrodarinių formavimo bei mikromechanikos žinias. Tai, ką mes sugebam pagaminti – tai daiktai, kurie mažesni už plauką. Jų dažnai negalima pamatyti plika akimi, pačiupinėti. „Femtika“ gali padaryti bet kokio daikto labai mažą kopiją atkartojant visas jos savybes, pavyzdžiui, už plauką mažesnę mechaninę pompą. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti – galėtume pagaminti centimetro dydžio, kelių aukštų namą su baldais ir daiktais tų baldų stalčiuose. Be to, galėtume tame name įrengti veikiantį vandentiekį, t. y. namo viduje sumontuotume veikiančią mechaniką.
Kur gali būti panaudojami pagal jūsų technologiją kuriami objektai?
Viena iš galimų panaudojimo sričių yra medicina – kontroliuojamam ląstelių auginimui. Taip pat visos aukštosios technologijos, kur reikalingos labai tikslios mikroskylutės ar įpjovimai, pavyzdžiui, naujos kartos rašaliniai spausdintuvai, dyzelinio variklio purkštukai. Mikrorobotika – dar viena perspektyvi sritis. Diskutuojame su prancūzais, kuriančiais mikrorobotus. Jų projektui kuriame mikropompas, mikrokarkasus ir kitas dalis. Natūralu, kad jau šnekamės ir su kosmoso technologijų sektoriumi, nes jiems labai aktualu sumažinti ir palengvinti tiek pačius palydovus, tiek kosminių variklių dalis (kuo didesnis svoris – tuo didesni kaštai). Kalbamės ir vystome idėjas su lietuviškų nanopalydovų kūrėjais „Nanoavionika“.
Kai tokia nauja sritis – susirasti klientų yra sudėtinga. Turite kuo pasidžiaugti?
Gavome pirmuosius komercinius užsakymus iš Japonijos, bendradarbiaujame su bene garsiausia Šveicarijos laikrodžių ir juvelyrikos gamintoja, turime klientų iš Vokietijos, Kinijos, Pietų Korėjos.
Viena iš sparčiausiai augančių tendencijų – trimatė spauda, taip pat ir nanofabrikavime. Koks skirtumas tarp 3D spaudos ir femtosekundinio nanofabrikavimo, kuriame specializuojatės? Kaip veikia ši nauja technologija?
Naudojant 3D technologiją, objektas spausdinamas sluoksnis po sluoksnio. Femtosekundinis dvifotoninės polimerizacijos metodas – objekto formavimas lazeriu visame tūryje tarsi piešiant mažyčiu pieštuku. Mes lašiname nedidelį polimero lašą, užkrauname programinėje įrangoje nupieštą objekto konstrukciją, o lazerio spindulys „vaikšto“ po tuos polimero drebučius aukštyn ir žemyn. Ten, kur lazerio spindulio fokusas pataiko, medžiaga sukietėja. Rezultatas – tam tikra forma ar struktūra, kurioje papildomai dar galima išgręžti skyles, ją šlifuoti, apipjauti. Sugebėjimas gaminti daiktus keliomis technologijomis viename įrenginyje yra vienas iš mūsų technologijos privalumų.
Kiek jūsų veikla unikali?
Konkurentų nėra daug. Net pasauliniu mastu galima juos ant pirštų suskaičiuoti. Lietuva yra viena iš lyderių šioje srityje.
Iš tiesų nuolat girdimos pagyros Lietuvos lazerių įmonėms: dėl savo pasiekimų jos vertinamos tarptautiniu mastu. Ar ši reputacija yra mitas, o gal iš tiesų palengvina ryšių užmezgimą su užsieniu?
Lietuva yra lazerių technologijų lyderė. Kas dar svarbiau – lyderė naujų lazerių technologijų kūrime. Aktyviai kuriame inovacijas šioje srityje. Esame pačiame priekyje ir su femtosekundiniais lazeriais. Lietuva yra pagrindinis femtosekundinių lazerių skirtų moksliniams tyrimams gamintojas. Lygiai taip pat ir su mikrodariniais – esame vieni iš nedaugelio, kas tyrinėja ir kuria rinką pasauliniu mastu.
Žmonėms, kurie kaip nors susiję su lazerių technologijomis, aiškinti, kas ta Lietuva, nereikia. Tiems, kurie neturi žalio supratimo, vien paminėjimas, kad Lietuva yra viena iš keturių pirmaujančių lazerių technologijose šalių, daro įspūdį. Šis geras įvaizdis stipriai palengvina bendravimą su partneriais: net jeigu partneris iki šiol nežinojo apie Lietuvos pasiekimus lazerių srityje, jiems užtenka tik pasidomėti internete, kad sugrįžtų kupini pasitikėjimo mumis.
Reikšmingi lūžiai ir atradimai – vietinių arba tarptautinių verslo ir mokslo partnerysčių rezultatas. Apie bendradarbiavimo naudą pastaruoju metu kalbama labai daug. Kiek Jums tenka bendradarbiauti su išorės partneriais ir kokias naudas įžvelgiate?
Lietuva maža, lazerių įmonės praktiškai visos bendradarbiauja, nes konkuruojama ne tarpusavyje, o su pasaulio lazerių technologijų įmonėmis. „Femtika” daug bendradarbiauja su Vilniaus Universiteto Lazerinių technologijų centru, Chemijos fakultetu, VŠĮ „Jungtiniu inovatyvios medicinos centru“. Kalbant apie užsienį, neretai įmonės pačios kreipiasi norėdamos bendradarbiauti, bet ir mes patys ieškome partnerių.
Lietuva stipri ne tik lazerių, bet ir biotechnologijų, chemijos srityse, o „Femtika“ balansuoja ant šių mokslų ribų. Todėl sujungę tuos pasiekimus išnaudojame juos komercializuojant savo veiklą.
Kodėl Lietuvos mokslo sektoriui vis dar sunkiai sekasi komercializuoti savo rezultatus?
Po trejų metų patirties su naujomis įmonėmis, galiu įvardinti paprastą pagrindinę priežastį, su kuria nelabai ką galima padaryti – Lietuva yra maža ir Lietuvos rinka yra maža. Neturime stiprios gamybos industrijos, kuri galėtų testuoti produkto masinę gamybą, o tai reiškia, kad prototipus yra sunku greitai patikrinti praktikoje. Tam tenka ieškoti užsienio partnerių, kas užtrunka daug laiko.
Kas nulėmė jūsų sėkmingą verslo pradžią?
Mes parduodame unikalias žinias ir tyrimus. Parduodame tai, kam nereikia daug ir brangių medžiagų, bet reikia daug žinių. Mes nekuriame produkto, kurio logistika ir transportavimas būtų sudėtingas. Taigi, jau nuo pat pradžių turime gerą ir tinkamą verslo modelį. Daug padėjo ir tai, kad gavome ES finansavimą pagal „IntelektasLT+“ programą ir verslo pradžioje galėjome susikurti modernią laboratoriją.
Kokiomis kryptimis šiuo metu vykdote tyrimų veiklą ir kokie artimiausi tikslai?
Pagrindinis tikslas – iki Miunchene kitais metais vyksiančios pasaulinės fotonikos parodos užbaigti konstruoti nanofabrikavimo stakles. Jos leis suderinti auginimo ir substraktyvaus rašymo technologijas (angl. additive and substractive manufacturing).
Pradėjome vykdyti ES finansuojamą ir MITA administruojamą „Eurostars“ projektą kartu su ispanais ir vokiečiais, kurie kuria naujos kartos puslaidininkį lazerį. Mūsų užduotis – naujo tipo optinio kristalo sukūrimas. Su kitu ispanų konsorciumu ruošiame projektą MITA administruojamai „Horizontas 2020” finansavimo programai.
