Net 95 proc. IRT sektoriuje dirbančių įmonių planuoja verslo plėtrą ir darbuotojų skaičiaus didinimą per artimiausius trejus metus. Prognozuojama, kad per tą patį laikotarpį IRT specialistų poreikis išaugs iki 89 proc., antra tiek, kiek žmonių dabar dirba šiame sektoriuje. Tokius duomenis atskleidžia naujausia asociacijos INFOBALT atlikta IRT įmonių apklausa.
Net 95 proc. IRT sektoriuje dirbančių įmonių planuoja verslo plėtrą ir darbuotojų skaičiaus didinimą per artimiausius trejus metus. Prognozuojama, kad per tą patį laikotarpį IRT specialistų poreikis išaugs iki 89 proc., antra tiek, kiek žmonių dabar dirba šiame sektoriuje. Tokius duomenis atskleidžia naujausia asociacijos INFOBALT atlikta IRT įmonių apklausa. Asociacija pabrėžia, kad be ryžtingų valstybės sprendimų reformuoti švietimo sistemą, konsoliduoti IRT kompetencijas į vieną ministeriją bei skatinti aukštųjų technologijų eksportą, Lietuvos atsilikimas nuo kitų ES šalių gali tapti mirties nuosprendžiu šalies progresui.
IRT specialistų laukia ketvirtadalis laisvų darbo vietų
Naujausia INFOBALT narių apklausa parodė, kad šiandien IRT sektoriaus įmonėse trūksta apie 26 proc. specialistų, tai sudaro net ketvirtadalį neužpildytų darbo vietų. Šiuo metu labiausiai trūksta programuotojų ir testuotojų, tačiau ne mažesnis poreikis išlieka ir sistemų analitikų, sistemų architektų, IT projektų vadovų, grafikos dizainerių, tinklų inžinierių.
Nors IRT sektoriaus darbo užmokesčiai yra vieni didžiausių Lietuvoje, tačiau darbuotojų poreikis nesustojamai auga. Asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius Paulius Vertelka sako, kad specialistų trūkumas jaučiamas jau ne pirmus metus, todėl asociacija naujai atėjusiai valdžiai siūlo imtis ryžtingų švietimo reformų, integruojant tiksliuosius ir IT mokslus į pradinių klasių programas, kad vėliau į universitetus stojantys jaunuoliai būtų pasirengę rinktis iš pažiūros sudėtingas IT studijas.
„IT švietimas reikalauja permainų. Asociacija jau ne kartą teikė siūlymus valdžiai. Stebėdami rinkos tendencijas matome, kad specialistų poreikis per ateinančius trejus metus išaugs iki 89 proc., tai reiškia, kad po trejų metų IRT specialistų reikės dar beveik tiek pat, kiek jų dabar dirba šiame sektoriuje. Todėl raginame valdžią veikti ryžtingai ir iki 2020 metų IRT studijų absolventų skaičių padidinti mažiausiai du kartus, palyginus su 2015 metais IT studijas baigusių studentų skaičiumi“, – teigia P. Vertelka.
Asociacijos INFOBALT duomenimis, šiuo metu Lietuva užima 24 vietą pagal absoliutų IT specialistų skaičių, Lietuvos IRT sektoriuje dirba 27,9 tūkst. darbuotojų, kai tuo tarpu Estijoje tokių specialistų yra 28,5 tūkst., o Švedijoje net 157,7 tūkst. Lietuva ne tik atsilieka pagal IT specialistų skaičių nuo kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau ir neišnaudoja savo potencialo už Vilniaus rajono ribų – net 74 proc. visų IRT darbuotojų sutelkta būtent šioje teritorijoje.
IRT sektorius sparčiai plečiasi, tačiau valstybės dėmesio nesulaukia
INFOBALT atlikta sektoriaus analizė parodė, kad IRT sukuriama pridėtinė vertė nuolat auga, tačiau sektoriaus dalis ekonomikoje lieka nepakitusi (3,5 proc.). Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, per 2015 metus IRT sektorius generavo 2,8 mlrd. eurų apyvartą. Nors galima prognozuoti teigiamas tendencijas, tačiau pagal sukuriamą pridėtinę vertę, Lietuvos IRT sektorius vis dar žymiai atsilieka nuo ES lyderių ir pagal indėlį į BVP Lietuva rikiuojasi tik 24 vietoje tarp ES šalių narių. Tuo tarpu pažangiose šalyse IRT indėlis į ekonomiką auga daugelį metų.
INFOBALT vykdomasis direktorius P. Vertelka pažymi, kad nors IRT sektorius sparčiai plečiasi ir per artimiausius trejus metus net 95 proc. IRT įmonių planuoja veiklos plėtrą, tačiau pasigendama valstybės sprendimų, kurie konsoliduotų IRT sektorių, iškeltų jį į valstybės prioritetų sritį, nes IRT prisideda prie aukštos paslaugų vertės kūrimo svarbiausiose valstybės teikiamų paslaugų srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, finansų, taip pat administracinės veiklos efektyvumo didinimo ir kt.
„Mūsų manymu, atsiranda būtinybė konsoliduoti IRT ir inovacijų kompetencijas vienoje ministerijoje, kad būtų galima valstybiniu lygiu formuoti IRT ir inovacijų politiką, skatinti investicijas į aukštąsias, informacines technologijas, kurios, kaip akcentuoja tarptautinės organizacijos, padeda spręsti globalias problemas, atsiperka ir prisideda prie ekonomikos augimo. Naujai išrinktos politinės partijos pabrėžia, kad ekonomika turi būti grindžiama inovacijomis, aukštą pridėtinę vertę kuriančia pramone, tačiau nekalba apie investicijas į IRT sektorių bei kaip IRT sektorius gali efektyviai prisidėti prie augimo“, – sako INFOBALT vykdomasis direktorius.
Pasak P. Vertelkos, Lietuva turi išvystytą IRT infrastruktūrą bei neišnaudotą potencialą plėsti IRT paslaugų ir produktų eksportą, tad vienas iš INFOBALT tikslų yra prioritizuoti skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų kūrimą bei jų eksportą, tačiau tam būtinas valstybinio lygmens dėmesys ir bendradarbiavimas.
