Lietuvoje planuojant atidaryti pirmąjį Y kartai skirtą viešbutį, šalies svetingumo ir turizmo sektoriaus senbuviai įsitikinę, kad pagrindinė Lietuvos stiprybė – asmeninis kontaktas ir aptarnavimas. Kol šalyje turistų srautai nėra milžiniški, ne tik viešbučiai, bet ir restoranai neskuba investuoti į naujausias technologijas, o daugiausiai dėmesio skiria interjerui.
Lietuvoje planuojant atidaryti pirmąjį Y kartai skirtą viešbutį, šalies svetingumo ir turizmo sektoriaus senbuviai įsitikinę, kad pagrindinė Lietuvos stiprybė – asmeninis kontaktas ir aptarnavimas. Kol šalyje turistų srautai nėra milžiniški, ne tik viešbučiai, bet ir restoranai neskuba investuoti į naujausias technologijas, o daugiausiai dėmesio skiria interjerui.
Pasak specialistų, būtent dėl to didžiulio technologinio proveržio tikėtis kiek anksti, nes dalis verslininkų pamiršta susiskaičiuoti, kiek iš tiesų investicijos gali atnešti grąžos, ir kaip tai keičia vartotojų patirtį, už kurią jie pasirengę mokėti. Pasauliui vis daugiau investuojant į įspūdžio vartotojui sukūrimą per robotus ir mobiliąsias programėles, Lietuva konkuruoja tiesioginiu dėmesiu savo svečiams.
Lietuvos svetingumo sektoriaus stiprybė – žmonės
Pasaulinėms svetingumo tendencijoms linkstant prie vis išmanesnių sprendimų, didesnės vartotojo laisvės ir konceptualių technologinių išeičių, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia pastebinti, kad Lietuvos išskirtinumas – ne revoliucingi technologiniai sprendimai, bet žmogiškas santykis ir bendravimas.
„Viešbučių ir restoranų sektorius plečiasi, siūlome vis naujas paslaugas, tačiau pasauliniu mastu mūsų išskirtinumas – bendravimas ir dėmesys svečiui. Neturime tokių beprotiškų srautų, kurie įprasti didžiuosiuose pasaulio miestuose, svečias nėra anonimiškas ir gali tikėtis asmeninio dėmesio. Taip, technologijos keičia daug ką, suteikia daugiau laisvės, tačiau svetingumo sektoriaus stiprybė – bendravimas ir komfortas. Robotizaciją matau kaip nebent itin tolimą svetingumo sektoriaus ateitį“, – sako E. Šiškauskienė.
Anot jos, šiuo metu pasaulyje konkuruoja dvi svetingumo koncepcijos: augant mobilumui bei plėtojantis išmaniosioms technologijoms didėja greito, efektyvaus, lankstaus ir technologiškai inovatyvaus viešbučių segmento plėtra. Tokių viešbučių išskirtinumas – tikėjimas, kad pats svečias geriausiai žino, ko ir kada jam reikia, o visa tai gauti galima pasitelkiant mobiliąsias programėles arba robotus.
Kitas segmentas, kuriame vis labiau savo vietą atranda ir Lietuva, – tai lėtojo poilsio segmento paslaugos. Čia žmogui kaip tik siūloma atsiriboti nuo interneto, atrasti žmogiško aptarnavimo džiaugsmą.
„Dabartinis žmonių gyvenimo tempas beprotiškas, o laiko pertraukoms niekada neatsiranda. Tad galimybė sąmoningai pabūti „offline“ režime, galimybė bendrauti, būti aptarnautam, galų gale grįžti į gamtą yra tai, ką galime pasiūlyti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio svečiams“, – sako E. Šiškauskienė.
Technologijos vartotoją pasiekia, jei patiki verslas
Moderniausi robotizuoti viešbučiai siūlo ne tik jūsų bagažu ar registracija pasirūpinančių robotų paslaugas, mobiliuoju telefonu atrakinamus kambarius be numerių ar kūno temperatūrą fiksuojančias ir pagal tai aplinkos temperatūrą sureguliuojančias sistemas, bet ir restorano savitarnos sistemas, suskaičiuojančias tikslų kalorijų skaičių lėkštėje. Tokia šiuolaikinė svetingumo sektoriaus realybė, kurioje svarbiausia – greitis, tikslumas, efektyvumas ir kuo didesnė galimybė rinktis.
Tačiau specialistai pastebi, kad nors turime visas galimybes diegti technologines naujoves ir keisti vartotojų potyrius, jos į rinką kelią skinasi pamažu ir dominuoja tos, kurios naudingos verslui.
Programine įranga bei automatizuotomis sistemomis viešbučiams bei restoranams prekiaujančios įmonės „nSoft“ rinkodaros specialistas Žilvinas Kuprėnas pastebi, kad jokia nauja tendencija nepasiekia vartotojo, jei ja nepatiki verslas.
„Nors siūlome įvairius sprendimus, bet svetingumo versle stebime tris pagrindines Lietuvoje prigyjančias ir populiarėjančias tendencijas: dėl technologijų pažangos tobulėjanti aptarnaujančiam personalui skirta įranga, populiarėjantys atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais ir aptarnavimo formos svečias-padavėjas pokyčiai. Būtent į šiuos tris segmentus investuojama dažniausiai, nes verslas lengvai gali paskaičiuoti tokių investicijų grąžą“, – sako „nSoft“ atstovas.
Pasak jo, automatizuotos technologijos ne tik labai palengvina darbą, padeda jį geriau suplanuoti, efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, bet ir gali kurti unikalią vartotojo patirtį. Tiesa, dalies tokių technologinių pokyčių vartotojas niekada taip ir nepamato.
Investuoja į formą, bet pamiršta turinį
Ekspertų teigimu, taip nutinka todėl, kad Lietuvoje vis dar gaji tendencija į viešbučio ar restorano interjerą investuoti neproporcingai dideles lėšas, o aptarnavimo kokybei bei svečio potyriui tenka mažiau dėmesio.
„Vadovai vis dar dažnai mano, kad interjeras yra pagrindinis dalykas aptarnavimo versle ir tik už likusius pinigus renkasi, tarkime, automatizavimo sistemą. Retas lygina sistemų funkcionalumą, galimybes, todėl pagrindinis kriterijus vis dar yra kaina. Tačiau sutaupyta pinigų suma atsigręžia dar didesnėmis išlaidomis kitose srityse: personalo rankomis atliekami darbai, kuriuos būtų galima lengvai automatizuoti. Taip pat sistemos padeda išvengti galimų sukčiavimo atvejų, kurie įmonei taip pat reiškia nuostolius“, – sako „UCS Baltic“ rinkodaros vadovė Neringa Ančiukaitytė.
Pasak jos, didžiausias nuostolis, kurį tiesiogiai patiria ir lankytojai, – dėmesio ir laiko svečiui stoka.
„Skaičiuojame labai paprastai. Štai centralizuotas pardavimo kanalų valdymas padeda sutaupyti 30 valandų darbuotojų rankinio darbo. Tai beveik keturios pilnos darbo dienos, kurios galėtų būti skirtos kokybiškesnių paslaugų tiekimui ar didesnio dėmesio svečiui parodymui“, – teigia N. Ančiukaitytė.
Įranga restoranams ir kavinėms prekiaujančios įmonės „MBR parduotuvių ir restoranų įranga“ atstovė Inga Jakučionienė sako, kad dėmesio virtuvės įrangai bei inovacijoms kur kas daugiau skiria tie, kurie patys joje dirba.
„Jei savininkai patys dirba virtuvėje, tai jie kur kas labiau domisi ir skaičiuoja, įrangą suvokia kaip investiciją ir teikia jai prioritetą. Kitas dalykas – lietuviai tikrai nesivaiko madų. Nusipirkę kokybišką, universalią iš gerų medžiagų pagamintą įrangą ją labai prižiūri ir neskuba keisti. Taip, konkurencija su kitomis šalimis veikia, bet ne taip stipriai kaip atrodo – tikrai neskubama pirkti kiekvieno naujo įrenginio“, – sako I. Jakučionienė.
Su svetingumo sektoriaus naujovėmis susipažinti bus galima lapkričio 10-12 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje tarptautinėje viešbučių, restoranų ir parduotuvių įrangos parodoje „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro“. Parodos dalyviai galės ne tik pamatyti ir išbandyti technologines naujoves, dalyvauti maisto degustacijose, stebėti gyvus virėjų pasirodymus bei konkursą „Geriausias Lietuvos virėjas“, bet ir pasisemti žinių svetingumo konferencijoje „Meniu360: svetingumo verslo formulė“. Konferencijoje bus kalbama apie tai, nuo ko pradėti kurti sėkmingą restoranų verslą, kaip parengti sėkmingą komunikacijos strategiją ir tapti madingu traukos centru, kaip su minimaliu biudžetu pasiekti maksimalių rezultatų.
Kartu, bet viena diena ilgiau, vyks ir Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF, kuri lankytojus susipažindins su Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Uzbekistano, Vokietijos gamintojų sukurtais maisto produktais, gėrimais, prieskoniais, arbata, kava. Maisto ekspertų išrinkti geriausi lietuviški gaminiai bus apdovanoti BAF medaliais.
