Čekijos kaimynystėje bręsta futuristinė susisiekimo revoliucija – automobilių, energetikos bei kosmoso pramonininko ir vizionieriaus Elono Musko pristatytą vadinamąją „Hyperloop“ koncepciją plėtojanti tarptautinė įmonė „Hyperloop Transportation Technologies“ (HTT), neva dėl biurokratinių kliūčių, savo pirmąjį projektą paskelbė ketinanti įgyvendinti ne JAV, bet Europos viduryje – Slovakijoje. 
Čekijos kaimynystėje bręsta futuristinė susisiekimo revoliucija – automobilių, energetikos bei kosmoso pramonininko ir vizionieriaus Elono Musko pristatytą vadinamąją „Hyperloop“ koncepciją plėtojanti tarptautinė įmonė „Hyperloop Transportation Technologies“ (HTT), neva dėl biurokratinių kliūčių, savo pirmąjį projektą paskelbė ketinanti įgyvendinti ne JAV, bet Europos viduryje – Slovakijoje. Tai praneša LRT RADIJAS, aptardamas Čekijos ir Slovakijos verslą.
Sumažinto slėgio vamzdynu kapsulėse ant elektromagnetinės pagalvės 1200 km/h greičiu keleivius gabenantis tinklas turėtų sujungti Bratislavą su kaimynine Austrijos Viena bei Vengrijos Budapeštu. Kelionės laikas visu maršrutu nuo dabartinių 8 val. automobiliu sutrumpėtų iki 40 min.
HTT sumanymas Slovakijoje sutiktas ovacijomis ir skambia retorika apie būsimą Europos inovacijų lopšį. Žinoma, net įgyvendinimo data – 2020 m. Ar tai realu, priklausys nuo politikos, biurokratijos ir išteklių – vien pirmajam projekto etapui neva prireiks 300 mln. dolerių.
Po ilgametės pertraukos – biudžeto perteklius
Čekija po ilgametės pertraukos vėl sulaukė biudžeto pertekliaus – rugsėjo pabaigoje jis viršijo 82 mlrd. kronų, t. y. per 3 mlrd. eurų. Tai geriausias rodiklis nuo savarankiškos Čekijos respublikos pradžios 1993 m. Pernai tokiu pat metu šalies biudžetas jau smuko į 111 mln. eurų deficitą. Metų pabaigos sulaukti planuojama su subalansuotu biudžetu.
Nepaisant šio fakto, Čekijos finansų ministras milijardierius verslininkas Andrejus Babišas, kuriam pranašaujama būsimo šalies premjero ateitis, nes jo partija – kol kas valdančiosios koalicijos su socialdemokratais ir krikščionimis demokratais narė – pirmauja apklausose ir prieš pusę mėnesio vykusiuose vietos rinkimuose, kitų metų biudžetui planuoja daugiau nei 2 mlrd. eurų deficitą.
Dešinė opozicija pasigenda investicijų, struktūrinio deficito mažinimo priemonių dabartinio Čekijos ūkio bumo sąlygomis ir piktinasi dideliu numatomu valstybės tarnautojų samdymu bei pašalpų ir algų švaistymu. Finansų ministras atkerta, jog Čekijai itin gerai sekasi rinkti mokesčius, o tas rodiklis dar šoktelsiąs kitąmet, nes nuo sausio 1 d. čia įsigalios elektroninė mokesčių surinkimo sistema, panaši kaip Kroatijoje, fiksuosianti kiekvieno kasos aparato duomenis.
Finansų ministras pabrėžia, kad jo tikslas – pasiekti, jog Čekija atsidurtų tarp penkių geriausiai mokesčius surenkančių valstybių Europos Sąjungoje. Anot jo, Čekijai smarkiai stinga mokytojų, kareivių bei policininkų, todėl valstybės tarnautojų skaičius išaugsiąs beveik 8 tūkst.
Opozicija prikaišioja, kad ir taip biurokratija apaugusioje Čekijoje keliais šimtais padaugės valstybės samdomų biurokratų, o bendras valstybės tarnautojų skaičius dešimtmilijoninėje valstybėje kitąmet sieks 450 tūkst. Finansų ministerija ateinantiems metams planuoja 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą – apie 2 proc. mažesnį už šių metų rekordą – 1,2 proc. infliaciją ir 4 proc. nedarbo lygį.
Labiausiai Čekijoje reikalingi vairuotojai
Dalies žinovų nuomone, nedarbo lygis Čekijoje beveik pasiekė kritiškai pavojingą dugną, kuomet darbo jėgos stygius gali tapti pagrindiniu ūkio augimo stabdžiu, iškraipyti algų politiką ir neigiamai paveikti infliaciją. ES nedarbo vidurkis artėja prie 9 proc., o Čekija su 4 proc. pirmauja. Šalyje žmonių be darbo skaičius smuko iki 380 tūkst., o laisvų darbo vietų kiekis išaugo iki 140 tūkst.
Pasak analitikų, skaičiai liudija čekų ilgalaikį nenorą dėl darbo keisti gyvenamosios vietos, tačiau užvis labiau tai pradeda atspindėti struktūrinę darbo rinkos ydą – nepakankamą konkrečių profesijų parengimą profesinėse ir aukštosiose mokyklose.
Labiausiai į pramonę ir eksportą orientuotoje Čekijoje stinga techninių profesijų darbo jėgos. Šis stygius sudaro per 40 proc. visų egzistuojančių laisvų darbo vietų. Didžiausia paklausa – autobusų ir krovininių automobilių vairuotojų. Ji sudaro 5 proc. ieškomų darbuotojų.
Po vairuotojų – technikai, sandėlininkai, pagalbiniai darbininkai, staklių operatoriai, montuotojai, šaltkalviai. Čekijos pramonės ir susisiekimo sąjunga paskelbė darbo jėgos paieškas užsienyje, tradiciškai – Ukrainoje, garantuodama lengvatines ir pagreitintas įdarbinimo sąlygas ir tikėdamasi užlopyti spragą rinkoje. Iniciatyvos kritikai būgštauja, kad darbo jėga iš skurdesnių Rytų valstybių ilgainiui lems algų stagnaciją, o tai pakenks ūkio augimui.
Minimalia alga slovakai pirmą kartą pralenks čekus
Padidinti minimalią algą nuo kitų metų nusprendė centro kairės Slovakijos vyriausybė. Alga sieks 435 eurus ir pirmą kartą nuo Čekoslovakijos Federacijos išsiskyrimo 1993 m. pralenks minimalią algą Čekijoje, kuri kitąmet bus beveik 20 eurų mažesnė ir sieks 407 eurus.
Dalis apžvalgininkų pabrėžia, kad tai neatspindi realios ūkio padėties. Veikiau, anot jų, šis Slovakijos premjero Roberto Fico žingsnis esąs politinis gestas ir tam tikru mastu pastanga susigrąžinti bent dalį Čekijoje uždarbiaujančių slovakų.
„Škoda“ ėmėsi gaminti naują automobilio modelį
Sparčiausiai pasaulyje auganti automobilių pramonės šaka – vadinamieji SUV automobiliai – susilaukė ir čekiško prieaugio. Tarptautiniu mastu pristatytas sportiškai-darbinis sukryžmintas modelis „Škoda Kodiaq“.
Modelio gamyba pradėta vienoje iš Čekijos gamyklų Kvasiny mieste, po kurios stogu surenkami du kiti „Škodos“ modeliai – „Superb“ bei „Yeti“, o taip pat ispaniško „Seat“ SUV modelis „Ateca“.
„Kodiaq“ į rinką ateina po milijardinės apimties gamyklos plėtros ir 2 tūkst. naujų darbuotojų samdymo – iš viso 8 tūkst. jų ten dirbs trimis pamainomis.
„Škodos“ gamyklos dirba Čekijoje, Kinijoje, Rusijoje, Indijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir samdo dešimtis tūkstančių žmonių.
