Nemokamas aukštasis mokslas – jau po rinkimų?

Studijų finansavimo modelio kaitos poreikį deklaruoja kone visos rinkimų barjerą perlipusios partijos. Dabartinė sistema tenkina tik liberalus, visos kitos partijos studijų finansavimui yra paruošusios kitokių planų: vienos siūlo visiškai nemokamas studijas, kitos – visų studentų mokamą dalinę studijų įmoką.

Studentų sąjungos atstovų teigimu, studijų finansavimo modelis turi būti peržiūrimas ir tobulinamas, vis dėlto šis klausimas jau eilę metų iššaukia aršias diskusijas ir negali būti sprendžiamas paskubomis. Studentų atstovai prioritetiniu laiko studijų paskolų sistemos reformavimą.

„Visų pirma, norisi pasidžiaugti, jog partijos kalba apie paskolų sistemos pertvarką. Net jei ir studijų finansavimo sistema keisis, sutarimui dėl pokyčių ir jų įgyvendinimui reikės ne vienų metų, tad paskolų sistemos reformavimas turėtų būti pirmasis valdančiųjų žingsnis. Studentams būtų patraukliausias Jungtinės Karalystės modelis, kuomet paskolos grąžinimas yra susietas su darbo užmokesčiu, t. y. paskola pradedamą grąžinti tik tuomet, kai absolventas pasiekia nustatytą pajamų dydį“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Vis dėlto reikia pastebėti ir tai, jog toks modelis irgi turi minusų. Studentų atstovų teigimu, su darbo užmokesčiu susietas paskolos grąžinimas apsunkina absolvento karjeros pradžią. Tyrimų duomenimis, jaunuoliai mokantys studijų paskolas yra mažiau linkę kurti verslą, investuoti ar pradėti šeimyninį gyvenimą. Anot studentų atstovų, keičiant paskolų modelį reikėtų pasistengti šių grėsmių išvengti.

Nemokamas aukštasis mokslas visiems

Pasiūlymą, jog visų studijų pakopų studentai turėtų mokytis nemokamai teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partija žada nemokamas bakalauro studijas. Studentai palaiko nemokamo aukštojo mokslo idėją, vis dėlto gilindamiesi į partijų programas pasigenda aiškumo, kokie studentai galės mokytis nemokamai ir ar diegiant nemokamo aukštojo mokslo modelį nebus ribojamas studijų prieinamumas. „Nemokamas aukštasis mokslas skamba itin patraukliai. Vis dėlto keliame kelias esmines sąlygas, bandant tokį modelį diegti: visų pirma, tai būtų studijų prieinamumas pagal gebėjimus. Aukštojo mokslo prieinamumas turi išlikti prioritetu, kurio negalime aukoti esant nepakankam finansavimui ir siekiant nemokamo mokslo. Antra, į studentą orientuotas studijų procesas ir trečia, galimybė studijuojantiems pasiūlyti aukštą studijų kokybę“, – sako P. Baltokas.

Anot Studentų sąjungos prezidento, aukštasis mokslas turi išlikti prieinamas ir orientuotas į studentą. „Aukštojo mokslo sistema negali būti orientuota tik į valstybės poreikį ir valstybei reikalingų specialistų parengimą. Turime ruošti plataus išsilavinimo ir profilio specialistus, kurie galėtų konkuruoti ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Lygiai taip pat negalime abiturientui primesti pasirinkimo ką jis turi studijuoti, jaunas žmogus pats turi turėti laisvę projektuoti savo karjerą ir ateities perspektyvas“, – sako P. Baltokas.

Visiems mokamas aukštasis mokslas

Ilgainiui atsisakyti studijų krepšelių ir visiems mokėti dalį studijų kainos siūlo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Nors kol kas neaišku nei kokio dydžio ta dalis būtų, nei kas būtų tie geriausi studentai, kurie gautų studijų stipendiją, partijos teigimu, tokia sistema kurtų socialiai teisingesnį, tvaresnį ir studijų kokybei pagrindus padedantį universitetų finansavimą. Studentų atstovų manymu, tokio finansinio barjero įvedimas ribotų studijų prieinamumą gabiems, tačiau nepasiturintiems asmenims ir didintų atskirtį tarp socialinių grupių, o tai vestų aukštąjį mokslą link elitizavimo.

„Manome, kad valstybė turi gebėti suteikti kokybišką išsilavinimą geriausiems savo piliečiams, be papildomo jų pačių indėlio. Tokią teisę studentams užtikrina LR Konstitucija. Toks konservatorių siūlymas tarsi pasako, jog kokybiškam išsilavinimo suteikimui valstybė lėšų neturi, tad reikia, jog visi studijuojantys susimestų“, – sako P. Baltokas.

Studentų sąjungos atstovų teigimu, tam tikra konkurencija tarp aukštųjų mokyklų turėtų išlikti arba turėtų būti sukuriami kiti mechanizmai, kurie skatintų aukštąsias mokyklas kelti studijų kokybę. „Dabartinė studijų finansavimo per studentų krepšelius sistema iš tiesų pagerino studijų kokybę daugumoje aukštųjų mokyklų ir studijų programų. Vis dėlto studijų kokybės užtikrinimo mechanizmų veikimas turėtų būti tobulinamas, kadangi jis lig šiol neapsaugo abituriento nuo grėsmės pasirinkti prastą studijų programą, o būtent tai ir turėtų būti pagrindinė jo funkcija – rinkoje leisti konkuruoti tik kokybiškoms studijų programoms“, – teigia LSS prezidentas.

Studentų teigimu, aukštojo mokslo finansavimo modelis turėtų būti tobulinamas, siekiant sukurti labiau socialiai teisingą sistemą. Tačiau reformuojant finansavimo sistemą pamatiniais naujojo modelio principais turėtų išlikti studijų prieinamumas, į studentą orientuotas mokymas ir studijų kokybė.