Vos metus gyvuojanti Kauno informacinių technologijų bendruomenė „KIT club“ vėl sukvietė entuziastus į susitikimą. Šį kartą klubas persikėlė į tarptautinį lygį – vienas pranešėjas atvyko net iš Didžiosios Britanijos. Iš viso keturi pranešėjai iš skirtingų kompanijų bei startuolių atstovai dalinosi įžvalgomis apie paslaptingą bei mažai girdimą, tačiau reikšmingą duomenų mokslą.
Vos metus gyvuojanti Kauno informacinių technologijų (IT) bendruomenė „KIT club“ vėl sukvietė entuziastus į susitikimą. Šį kartą klubas persikėlė į tarptautinį lygį – vienas pranešėjas atvyko net iš Didžiosios Britanijos. Iš viso keturi pranešėjai iš skirtingų kompanijų bei startuolių atstovai dalinosi įžvalgomis apie paslaptingą bei mažai girdimą, tačiau reikšmingą duomenų mokslą (angl. data science).
Dabar dažnai girdime terminą „didieji duomenys“ (angl. big data), todėl nenuostabu, kad šįkart „KIT club“ dalyviai ir svečiai tyrinėjo duomenų mokslą. Kas tai yra? Trumpai kalbant, duomenų mokslas yra automatizuotų metodų panaudojimas analizuojant didžiulius duomenų kiekius, siekiant iš jų išgauti informaciją, žinias ar įžvalgas ir pritaikyti jas praktinėje veikloje.
Duomenų mokslas sparčiai populiarėja
„KIT club“ iniciatorius ir įkūrėjas, „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas, Dainius Aksinavičius sako, kad didžiųjų duomenų informacija įvairiose srityse auga greičiau nei bet kada anksčiau.
„Duomenų mokslas – įdomi ir nauja sritis, kurioje plačiai naudojami didieji duomenys, jų analizė ir statistiniai įrankiai. Šis sparčiai augantis mokslas tampa vis reikšmingesnis, todėl populiarėja ir duomenų mokslininko (angl. data scientist) profesija. Šiame „KIT club“ susitikime patyrę IT specialistai, studentai ir kiti besidomintys informacinių technologijų sritimi dalinosi naujausiomis duomenų mokslo tendencijomis ir aptarė šios srities reikšmę“, – pasakoja D. Aksinavičius.
Renginyje buvo daug pirmųjų kartų: pirmasis pranešėjas iš užsienio, pirmoji gyva video transliacija. Šįkart IT entuziastų susitikimas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, kuris perkopė 160.
Lietuvoje šios profesijos atstovų nėra daug
Pirmasis pranešėjas Edgaras Dunajevas iš įmonės „Oberlo“ ne tik paaiškino kas yra duomenų mokslas, tačiau papasakojo kaip atrodo tipinė duomenų mokslininko darbo diena. „Mano darbo diena neturi tipinės darbotvarkės. Kartais reikia sugalvoti kaip gauti tinkamus duomenis arba pasikalbėti su verslo žmonėmis ir rasti tinkamą sprendimą darbui įgyvendinti, o kartais – išsiaiškinti, kodėl duomenų bazė veikia ne taip, kaip reikėtų“, – pasakoja duomenų mokslininku dirbantis vaikinas.
Pasak E. Dunajevo, šios srities specialistų Lietuvoje nėra daug – apie 50, o didieji duomenys ir duomenų mokslas vienas kitą papildo. „Įmonės mato duomenų mokslo vertę ir geba tinkamai panaudoti savo turimus duomenis. Juk jie gali būti naudojami nuo oro prognozių nuspėjimo iki filmo vakarui rekomendavimo“, – paprastą pavyzdį pateikia E. Dunajevas.
Renginys persikėlė į tarptautinį lygį
Antrasis pranešėjas Jonathan Gill iš įmonės „Callcredit Information Group“, susirinkusiems papasakojo apie didžiųjų duomenų ir duomenų mokslo sąsajas ir pabrėžė, kad nors ir kaip intriguojančiai skamba darbas su duomenimis, tačiau net 90 procentų laiko užima duomenų tvarkymas ir valymas. J. Gill akcentavo, kad duomenų mokslininkai pastaruoju metu intensyviai dirba su duomenimis iš socialinių tinklų.
Svečias iš užsienio atskleidė ką tyrinėja duomenų mokslas, kas yra save mokančios sistemos (angl. machine learning), kokie duomenų apdorojimo iššūkiai kyla bei kokia šio pakankamai naujo mokslo ateitis.
Startuolių pozicija
Trečiasis pranešėjų duetas – startuolio „Icybit“ kūrėjai Giedrius Sirevičius ir Simonas Stepanovas. „Icybit“ unikalus tuo, kad jis siekia sumatyti masių susibūrimo vietas, t. y. norima realiuoju laiku nustatyti miestuose esančių žmonių susibūrimo vietas bei stebėti jų kitimą laike. Skamba išties intriguojančiai ar ne? Štai ką sako patys vaikinai: „Visi mobilieji bei IoT įrenginiai sparčiai plinta pasaulyje ir generuoja begalę duomenų, kuriuos apdorojus galima gauti nemažai naudingos informacijos“.
Į pirmąjį „KIT club“ susitikimą atėjo apie 40 žmonių, antrajame dalyvių skaičius perkopė 100, o į šį atėjo net 160 žmonių. „Džiaugiamės, kad susidomėjimas klubo veikla auga ir tikimės, kad kitų susitikimų metu dalyvių skaičius išaugs dvigubai“, – optimistiškai kalba D. Aksinavičius.
„KIT club“ – tai neformali bendruomenė, vienijanti Kauno informacinių technologijų įmones, akademinės bendruomenės atstovus ir visus smalsuolius, norinčius pažinti pasaulį ir jo įvairovę bei tuos, kurie yra atviri kaitai ir naujovėms. Klubo nariai domisi IT naujovėmis, kuria idėjas bei jas įgyvendina, o taip pat – bendrauja tarpusavyje ir turiningai leidžia laiką.
