Vokietijos programinės įrangos milžinė SAP pranešė iki 2021 metų planuojanti investuoti 2 milijardus eurų į daiktų interneto (IoT) technologijas tam, kad verslas ir valstybinės įstaigos galėtų gauti didžiausios naudos iš jutiklių, išmanių įrenginių ir didžiųjų duomenų analitikos teikiamų galimybių. Investicijos bus skirtos naujų su daiktų internetu susijusių inovatyvių SAP sprendimų vystymui bei IoT partnerių ir startuolių ekosistemos sukūrimui. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. daiktų interneto rinkos vertė pasaulyje pasieks 250 milijardų eurų.
„Turėdami milijardus tarpusavyje sujungtų įrenginių mes turime galimybę iš esmės pakeisti visuomenę, ekonomiką ir aplinką“, – sakė SAP vadovas Bill McDermott.
SAP „Industry 4.0“ sprendimai
Nors verslas ir viešojo sektoriaus įmonės šiandien turi galimybę realiu laiku gauti kaip niekada daug duomenų, vis dar susiduriama su sunkumais juos analizuojant ir sėkmingai panaudojant verslo tikslams.
SAP klientams šiandien pristatė „Industry 4.0“ greito starto ir verslo akseleratoriaus sprendimų paketus, kurie padės vystyti skaitmenines verslo strategijas. Greito starto sprendimų paketas leis sukurti įrangos efektyvumą stebinčios ir įžvalgas teikiančios vieningos verslo sistemos pagrindą. Verslo akseleratoriaus sprendimas papildomai stebės gamybos planavimą bei įgyvendinimą, analizuos rezultatus bei teiks įrenginių priežiūrą. Abu sprendimų paketai taip pat papildyti SAP Distributed Manufacturing programa, skirta 3D spausdinimo paslaugoms. Ateityje SAP planuoja vartotojams pristatyti ir trečiąjį, pažengusiems skirtą, „Industry 4.0“ sprendimų paketą, taip pat sprendimus specialiai pritaikytus miestams, žemės ūkiui ir energetikos sektoriaus įmonėms.
Įsigytos bendrovės Italijoje ir Norvegijoje
SAP taip pat paskelbė įsigijusi daiktų interneto sprendimus siūlančią Italijos bendrovę PLAT.ONE ir Norvegijos įmonę „Fedem Technology“. PLAT.ONE sukūrė technologiją, pagreitinančią daiktų interneto sprendimų kūrimo bei įgyvendinimo procesus. Su „Fedem Technology“ SAP planuoja sukurti sprendimą pramonės įmonėms leisiantį įprastą įrenginių priežiūrą pakeisti skaitmenine apžiūra.
Tai, kokią naudą verslui teikia daiktų interneto sprendimai, iliustruoja didžiausio Italijoje pervežimų geležinkeliais operatoriaus „Trenitalia“ pavyzdys.
„Ilgus dešimtmečius traukinių priežiūra buvo atliekama, kaip įprasta, remiantis laiko ir nuvažiuoto kelio rodikliais, o bendrovės išlaidos techninei priežiūrai kasmet siekė 1,3 milijardo eurų. Tačiau, nepaisant to, sistema nebuvo tobula, nes negalėjo atsižvelgti į konkrečius duomenis. Pavyzdžiui vagonų durys priemiestiniuose traukiniuose, stojančiuose kas 5 kilometrus, be abejo, atidarinėjamos kur kas dažniau nei tolimojo susisiekimo vagonuose, tačiau priežiūros tvarka joms buvo identiška. Tai reiškia, kad dalis durų detalių galėjo būti keičiamos per anksti, o dalis tik po to, kai durys jau blogai veikė.
Ieškodama sprendimo „Trenitalia“ 2000 traukinių įrengė 6 milijonus daviklių, kurie kiekvieną akimirką renka tūkstančius skirtingų duomenų apie kiekvieną traukinio komponento būklę. Tam, kad visi šie duomenys – o jų per metus susikaupia 700 terabaitų – būtų išanalizuoti, bendrovė pasitelkė SAP HANA platformą. Rezultatas buvo stulbinantis – bendrovė ne tik sutaupė 8 proc. techninei priežiūrai skirtų lėšų (o tai daugiau nei 100 mln. eurų kasmet), bet ir ženkliai pagerino aptarnavimo kokybę“, – pasakoja SAP pardavimų Lietuvoje vadovas Kęstutis Kasakaitis.
Kurs daiktų interneto laboratorijas
SAP taip pat paskelbė planuojanti sukurti daiktų interneto laboratorijų tinklą, kuris bendradarbiaus su startuoliais, universitetais ir kurs naujus sprendimus. Paskelbta, kad SAP daiktų interneto laboratorijos bus steigiamos Berlyne ir Miunchene (Vokietija), Johanesburge (PAR), Palo Alto (JAV), Sao Leopoldo (Brazilija) ir Šanchajuje (Kinija). Laboratorijos suteiks galimybę taip pat naudotis inovacijas kurti padedančiai resursais, pradedant inovacijų dirbtuvėmis, dizaino specialistų konsultacijomis ir baigiant naujausiomis su daiktų internetu susijusiomis technologijomis – 3D spausdintuvais, dronais ir robotais, besimokančiomis kompiuterinėmis sistemomis.