Panika dėl „Linkomanijos“ aštrėja

Buvo paplitę pranešimų, kad interneto tiekėjai siuntė laišką Kultūros ministerijai ir esą jame patys sutinka blokuoti „Linkomaniją“ ir panašius failų dalijimosi puslapius. Pasirodė, kad šie pranešimai yra melagingi: savanoriškai „Linkomanijos“ ir panašių puslapių joks interneto ryšio tiekėjas nesirengia blokuoti.

Nors „Linkomanijoje“ atgarsių šis pranešimas sulaukė. Svetainės vartotojai pradėjo piktintis, ėmė skambinti ryšio operatoriams, domėtis sprendimu, publikuoti savo atsakymus. Galima pamatyti ir grasinimų.

„Infobalt“: nieko nedarysime be teismo sprendimo

Asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka patvirtino, kad Kultūros ministerijai siųstame rašte asociacija, atstovaujanti ryšio operatorius, nežada savo iniciatyva blokuoti nelegalų turinį platinančių svetainių.

„Mes teigiame, kad LATGA padavė interneto ryšio tiekėjus į teismą, siekdama užblokuoti prieigą prie „Linkomanijos“. Esame įsitikinę, kad teismas nėra efektyvus būdas problemai spręsti, nes įstatymus pažeidžia ne operatoriai, o „Linkomanija“, – DELFI pasakojo P. Vertelka.

Jis tvirtino, kad į teismą dabar turi keliauti tarpininkai, t. y. tretieji asmenys, teikiantys internetą vartotojams. „Tai yra kraštutinė priemonė, kuri naudojama dėl neveikiančių įstatymų ir šlubuojančios autorių teisių apsaugos“, – pasakojo jis. Asociacijos direktorius tvirtina, kad reakcija į ieškinį reikalauja ne tik laiko, bet ir pinigų. „Siekdami taupyti laiką ir lėšas, siekiame surasti alternatyvą teisminiam procesui: juk dėl kiekvienos nuorodos – blokuoti ją ar ne – nekeliausime aiškintis į teismus. Operatoriai siūlo žiūrėti racionaliau ir sistematiškiau“, – pabrėžė P. Vertelka.

Jis tvirtina, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi ir azartinių lošimų atveju: „Įsteigta institucija, kuri vertina tinklalapius, sprendžia, ar reikia juos blokuoti. Panašu, kad tai yra daug paprastesnis būdas, kaip tvarkytis su šia problema.“

Paklaustas, ko asociacija siekia, šiuos klausimus ministerijai keldama likus dvidešimčiai dienų iki teismo, P. Vertelka sakė, nenorintis, kad tokia situacija pasikartotų. „Nenorime keliauti į teismus dėl kiekvieno įtartino puslapio“, – sakė jis.

Asociacijos narys „Teo“ ir „Omnitel“ nevykdys jokio laisvės internete ribojimo ar atskirų puslapių blokavimo jei tai nebus numatyta įstatymu, teismo sprendimu ar kompetetingos institucijos nurodymu. Kompanijų atstovas žiniasklaidai tvirtino, kad kaip tik dėl reikalavimo blokuoti tam tikrą puslapį, „Teo“ ir „Omnitel“ teisme siekia išsiaiškinti šio reikalavimo teisėtumą.

Kultūros ministerija: teismas – irgi išeitis

Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė patvirtino gavusi raštą iš asociacijos „Infobalt“ ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA).

„Rašte tikrai nėra rašoma, kad ryšio tiekėjai ims patys blokuoti neteisėtą turinį platinančias svetaines ir prieigą prie jų, nors tai ir būtų sveikintina. Jie kreipėsi, tvirtindami, kad LATGA, remdamasi autorių teisių 78 str. kreipėsi į teismą prašydama blokuoti ar pašalinti prieigą prie neteisėtą veiklą vykdančių failų dalijimosi puslapių.

„Interneto ryšio teikėjai siūlo, kad ši problema būtų sprendžiama ne teisme, o Kultūros ministerijoje“, – sakė N. J. Matulevičienė.

Ji teigė, kad Kultūros ministerijai yra patikėta politikos formavimo, teisės aktų kūrimo funkcija. Ši įstaiga negali užsiimti įstatymų vykdymu. Įstatymuose numatyta, kad autorių teises ginančios įstaigos turi kreiptis į Informacinės visuomenės plėtros departamentą ir siekti, kad ši įstaiga inicijuotų sprendimą, kad nelegalų turinį platinančios svetainės būtų blokuojamos. Antrasis kelias – kreiptis tiesiai į teismą. LATGA nusprendė kreiptis į teismą, bandydama rasti greitesnį sprendimą.

Šie Lietuvos įstatymuose numatyti dalykai, kaip tvirtino N. J. Matulevičienė, panašiai įgyvendinami daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

„Infobalt“ ir LKTA prašė susitikimo. Diskusiją jau organizuojame, į ją kviesime visas suinteresuotas puses – asociacijų atstovus, kolektyvinio administravimo asociacijų atstovus. Bandysime išsiaiškinti, kur ir kokios problemos kyla, diskutuoti apie susidariusią situaciją. Galbūt rasime sprendimą, kaip šią situaciją išspręsti paprasčiau“, – sakė N. J. Matulevičienė.

LATGA džiaugiasi iniciatyva ir neketina atsiimti ieškinio

Asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas DELFI rašė, kad „asociacija labai džiaugiasi parodyta interneto ryšio teikėjų iniciatyva: „Tai reiškia, kad jie supranta, kad šalyje plačiai paplitęs (įvairūs tyrimai rodo, kad esame vieni iš „lyderių“ pasaulyje) neteisėtas dalijimasis intelektine nuosavybe yra didelė problema, kurią reikia spręsti. Kaip rodo Vakarų šalių praktika, šiuo metu prieigos prie piratinių svetainių blokavimas yra pats efektyviausias būdas spręsti šią įsisenėjusią problemą.“

Jis rašė: „Džiaugiamės ir tuo, kad jie pasiūlė Kultūros ministerijai įsteigti naują skyrių ar netgi instituciją, kuri padėtų efektyviai reaguoti į autorių teisių pažeidimus, priimant privalomus nurodymus, kurie be ilgų teisminių ginčų bei papildomų reikšmingų lėšų, apribojant prieigą prie autorių teises pažeidžiančios informacijos.“

M. Kuzminas neabejoja, kad tokios institucijos įkūrimas išspręstų daugelį įsisenėjusių bėdų dėl piratavimo.

„Vis dėlto norėtumėme pabrėžti, kad naujo skyriaus ar institucijos įkūrimas atims daug laiko, todėl šis jų pasiūlymas mūsų sprendimui šią problemą spręsti čia ir dabar teisiniu keliu įtakos neturi, kitaip tariant, mes neketiname atsiimti ieškinio. Kol nesukurta institucija ir teisinė bazė, mes laukti nenorime ir kovoti su piratais norime dabar. Ir tą daryti mums teisės aktai leidžia jau dabar“, – teigė M. Kuzminas.

Jo nuomone, apie jokią „cenzūrą“ intelektinės nuosavybės vagysčių ir prevencijos kontekste kalbėti nereikėtų.

DELFI yra rašęs, kad asociacija LATGA Vilniaus miesto apylinkės teismui birželio pabaigoje įteikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti interneto paslaugų teikėjus panaikinti prieigą prie nelegaliai Lietuvos ir užsienio autorių kūrinius talpinančios svetainės linkomanija.net.

Lietuvoje tokia teisinė priemonė taikoma pirmą kartą, sekant kitų Europos šalių pavyzdžiu.

Asociacija LATGA ketina tokius pat metodus taikyti kovodama ir su kitomis nelegaliai intelektinę nuosavybę įsigyti siūlančiomis svetainėmis. „Tokių svetainių kaip „Linkomanija“ yra daug daugiau, ir jos akivaizdžiai supranta, kad viskas, kas vyksta jų portaluose, 99 proc. yra piratavimas. Visi argumentai yra tik išsisukinėjimas ir apgaulė“, – teigė LATGA muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas, sveikindamas ESTT sprendimą, kuriuo bandomas atstatyti teisingumas. Jis sakė, kad tai gali tapti papildomu argumentu Lietuvoje precedentų neturinčioje byloje.

Advokatas A. Iškauskas tvirtino, kad byla šiuo metu yra Vilniaus apygardos teisme, pateiktas ieškinys ir laukiama atsakovų atsiliepimų. „Procesiškai atsakovams yra nurodytas laikas iki spalio 10 d. pateikti atsiliepimus, ką jie mano apie šį ieškinį. Taigi šiuo metu laukiame interneto paslaugų tiekėjų atsiliepimų ir nuomonių“, – sakė A. Iškauskas.