Žmonija kosmoso tyrimuose pasiekė daug, tačiau tai – dar tik visko pradžia, LRT.lt teigia Tarptautinės kosminės stoties programos ir tyrimų departamento vadovas Europos kosmoso agentūroje Bernardo Patti. „Skeptikai gali sakyti, kad Žemėje galima atlikti visus eksperimentus, vykdomus kosmose, tai kam švaistyti pinigus. Galiu jiems tik pasakyti, kad žmogaus prigimtis yra tyrinėti. O tyrinėjimas visada atneša naudos“, – tvirtina jis.
Žmonija kosmoso tyrimuose pasiekė daug, tačiau tai – dar tik visko pradžia, LRT.lt teigia Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programos ir tyrimų departamento vadovas Europos kosmoso agentūroje Bernardo Patti. „Skeptikai gali sakyti, kad Žemėje galima atlikti visus eksperimentus, vykdomus kosmose, tai kam švaistyti pinigus. Galiu jiems tik pasakyti, kad žmogaus prigimtis yra tyrinėti. O tyrinėjimas visada atneša naudos“, – tvirtina jis.
TKS – bendra JAV, Europos, Rusijos, Kanados misija, gyvuojanti nuo 1998 m., nors pati projekto pradžia nukelia dar į Šaltojo karo laikus. TKS nuolat gyvena įvairių valstybių astronautai, vykdomi kosmoso ir Žemės tyrimai, atliekami eksperimentai ir t. t. Stotis nesustodama skrieja maždaug 400 km aukštyje 28 tūkst. km/h greičiu. 2016 m. gegužę buvo paskelbta, kad TKS apie Žemę apskriejo šimtatūkstantąjį kartą.
Iš viso stotį sudaro 15 modulių-laboratorijų, vienas iš jų – „Columbus“ – buvo sukurtas Europos kosmoso agentūroje. Jis laikomas vienu reikšmingiausių Europos pasiekimų kosmoso srityje.
„Columbus“ kopija Europos kosmoso agentūros kosmoso tyrimų ir technologijų centre, T. Robertsono nuotr.
Su B. Patti LRT.lt kalbėjosi tikro dydžio „Columbus“ modulio kopijoje, stovinčioje Europos kosmoso agentūros Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nordveike (Nyderlandai).
„Columbus“ kopija Europos kosmoso agentūros kosmoso tyrimų ir technologijų centre, T. Robertsono nuotr.
– „Columbus“ modulis yra tik dalis visos TKS. Kam jis skirtas, ką astronautai jame veikia?
– „Columbus“ modulyje yra skirtingos paskirties saugyklos, įmontuotos lubose, grindyse ir šoninėse sienose. Viso modulio tūris yra maždaug 75 kubiniai metrai, ilgis – 7 metrai, skersmuo – maždaug 4,5 metro.
Grindų saugyklose laikoma visa modulio įranga, gyvybės palaikymo ir aušinimo bei ventiliavimo sistemos. Gera ventiliacija TKS yra labai svarbi.Noriu priminti, kad tai nėra laboratorija Žemėje, kur, reikalui esant, gali tiesiog atidaryti langą. Taip pat grindyse įmontuota energijos paskirstymo sistema.
„Columbus“ yra laboratorija.Turbūt žinote, kad laboratorijose atliekami eksperimentai. Iš viso modulyje yra 10 eksperimentams skirtų saugyklų, 2 iš jų įmontuotos lubose, kitos 8 – šoninėse sienose. 5 iš jų priklauso NASA, 5 – Europos kosmoso agentūrai.
„Columbus“ viduje, T. Roberstono nuotr.
Europa kosmose atlieka eksperimentus su mikroorganizmais, ląstelėmis ir audiniais, mikrogravitacija ir skysčiais, tiriamas ilgo buvimo kosmose poveikis žmogaus organizmui ir t. t.
Likusios saugyklos lubose yra skirtos daiktų, susijusių su čia atliekamais eksperimentais, laikymui. Turiu pasakyti, kad daiktų, įrangos ir pan. sandėliavimas TKS yra didelė problema, nes dažnai čia prireikia daugiau daiktų, negu yra vietos jiems laikyti.
„Columbus“ viduje, T. Robertsono nuotr.
Eksperimentai atliekami ne tik viduje, bet ir išorėje. Anksčiau turėjome saugyklą išorėje, kurioje laikėme įvairių mėginių, jų reakcijas stebėjome atvirame kosmose, bet saugykla jau atitarnavo savo laiką ir buvo uždaryta. Dabar tiriame Saulės energiją ir su ja susijusius fenomenus.
– „Columbus“ modulio istorija – gana sudėtinga. Modulis į kosmosą turėjo išskrieti 2004 m., tačiau dėl „Columbia“ raketos tragedijos 2003 m. vasario 1 d., kurios metu suiro raketa nešėja ir žuvo 7 astronautai, buvo atidėta iki 2008 m.
– Taip. „Columbus“ modulis buvo pradėtas statyti 1996 metais. Tam, kad būtų pabaigtas, prireikė beveik 8 metų. Kai jau ruošėmės pakilimui, „Columbia“ patyrė avariją. Tuomet modulis tiesiog buvo pastatytas į sandėlį. Kai programą atnaujinome 2007 m., vėl susidūrėme su problemomis, todėl galiausiai „Columbus“ į kosmosą pakilo tik 2008 m. vasarį. Nuo tada šis nuostabus kūrinys yra orbitoje, veikia saugiai ir jame atliekama daug skirtingų eksperimentų, kuriuos jau pristačiau anksčiau.
„Columbus“ į kosmosą pakilo raketoje, o surinktas ir prie TKS pritvirtintas robotine ranka, sukurta Kanadoje. Tai buvo sėkminga, tačiau itin sudėtinga operacija.
– Prieš 5 metus viename interviu teigėte, kad TKS daugiau laiko skirs mokslo eksperimentams, o ne operacijoms kosmose. Ar pasiekėte savo tikslą?
– Na, jau padarėme labai daug, tačiau norime padaryti dar daugiau. Pradėjus naują kosmoso misiją, iš pradžių viską darai itin atsargiai, nuolat bijai, kad kas nors atsitiks ir pan. Be to, skiri daug resursų (žmogiškųjų, finansinių ir t. t.) tam, kad viskas pavyktų. Kuo ilgiau dirbi, tuo daugiau išmoksti, darbas tampa efektyvesnis ir sklandesnis. Taigi pamažu viskas susidėlioja taip, kad operacijoms atlikti reikia daug mažiau resursų, o tuos, kurie lieka, galima panaudoti eksperimentams. Tai yra tai, ką ir stengiamės daryti TKS.
– TKS yra itin daug resursų, kaip ir minėjote, reikalaujanti misija. Paaiškinkite paprastai, kodėl TKS yra svarbi žmonėms ir kodėl ji turėtų toliau veikti?
– Sakyčiau, yra 100 priežasčių, kodėl TKS veikia ir turėtų tęsti veiklą toliau. Suprantu, kad žmonėms visada labiausiai rūpi praktinė nauda, todėl pasakysiu tik kelis pavydžius, nes visiems išvardinti nepakaktų savaitės.
Pirmas – Kanados robotinė ranka, valdoma programinės įrangos. Ją sukūrusi kompanija sukūrė ir programą smegenų operacijoms, būtent dėl jos dabar gali būti atliekamos operacijos, kurių anksčiau negalėdavo atlikti net patys geriausi pasaulyje smegenų chirurgai. Žinoma, gali sakyti, kad pradiniame plane nebuvo nurodyta apie papildomų programų sukūrimą, kurios skirtos ne tik kosmosui. Vystant technologijas, tokie „šalutiniai“ produktai yra tarsi natūralus dalykas, tačiau juos iš pradžių nusakyti yra sunku, kartais – net neįmanoma.
Kitas pavyzdys – vandens valymo sistema. Kaip jau sakiau, kadangi sandėliavimas kosmose yra labai sudėtingas dalykas, nėra taip, kad astronautai turėtų neribotus geriamo vandens šaltinius. Vanduo gėrimui yra perdirbamas iš šlapimo. Tai neskamba labai patraukliai, bet visa valymo, dezinfekcijos ir pan. sistema yra tikras šiuolaikinių technologijų laimėjimas. Įsivaizduokite situaciją, kai po tam tikros nelaimės (žemės drebėjimo ar pan.), nėra geriamo vandens. Mūsų inžinierių sukurtus įrenginius galite įjungti tiesiai pelkėje ir greitai gauti švaraus geriamo vandens.
Galėčiau vardinti ir vardinti, tiesiog noriu, kad žmonės suprastų, jog kosmoso mokslo ir technologijų tyrimai visada atneša praktinės naudos Žemėje. Tą naudą sunku numatyti iš anksto, tačiau ji yra beveik visada. Labai retai susiduriame su situacijomis, kuomet investuojame daug, bet iš to nieko negauname.
– Kaip manote, kodėl žmonės apskritai tyrinėja kosmosą?
– Skeptikai gali sakyti, kad Žemėje galima atlikti visus eksperimentus, vykdomus kosmose, tai kam švaistyti pinigus. Galiu jiems tik pasakyti, kad žmogaus prigimtis yra tyrinėti. O tyrinėjimas visada atneša naudos. Kodėl XV a. europiečiai nuplaukė į Ameriką? Jameso Cooko „verslo plane“ tikslas buvo nurodytas surinkti duomenų apie Veneros tranzitą prieš Saulę. Nors jo surinkti duomenys mokslui nelabai pasitarnavo, bet jis atrado Australiją. Kodėl žmonės keliavo į Antarktidą? Juk pirmą kartą tai irgi buvo tik politinis žingsnis, o dabar ten veikia mokslo tyrimų bazė.
Tyrinėjimas yra užfiksuotas žmogaus DNR, to neišvengsime. Žmonija kosmose jau padarė daug, tačiau tai – dar tik visko pradžia. Juk atradus vieną salą, ieškoma kitos, dar kitos, kito kontinento, o galiausiai – ir kitų planetų.
– Tiek TKS, tiek kitose kosmoso misijose robotika atlieka labai svarbų vaidmenį. Kaip manote, kas laukia robotikos ateityje, kalbant apie kosmoso tyrimus?
– Robotika turi daug žadančią ateitį. Kartais, kai užduodamas panašus klausimas, viskas apverčiama į kovą tarp žmogaus ir robotų, tačiau, mano nuomone, taip daryti yra labai neteisinga.
Žmogus robotikai duoda kai ką ypatinga – sugebėjimą prisitaikyti.Joks robotas, jokia dirbtinio intelekto (DI) sistema neturi nieko panašaus į tai, ką sugeba žmogus. Kita vertus, žmogus negali nukeliauti visur. Pavyzdžiui, tikrai nesiųstume astronautų į Merkurijų, kur vyrauja 400–500 laipsnių temperatūra, tačiau galime ten nusiųsti robotus. Taigi robotai gali padaryti tai, ko žmogus negali. Nereikia galvoti, kad jie pakeis žmones, į juos reikia žiūrėti kaip pagalbininkus, o ne priešus.
Neseniai skaičiau interviu su vienu iš roverio „Curiosity“, kuris dabar veikia Marse, kūrėju. Jis pasakė, kad profesionalus geologas per dieną Marse padarytų daugiau negu „Curiosity“ gali per metus. Taip, žmogaus darbas efektyvesnis, jokia sistema nepralenks jo sugebėjimų, tačiau faktas, kad kol kas į Marsą gali keliauti tik robotai.
– Kokio pasiekimo labiausiai laukiate?
– Asmeniškai noriu plėsti TKS veiklą ir ten atliekamus tyrimus. Noriu, kad būtų kuo geriau ištirtas Mėnulis ir Marsas. Mano anūkai galbūt jau keliaus į kitas planetas, tačiau nuodugnesnių Marso ir Mėnulio tyrimų laukiu jau netolimoje ateityje. Kosmosas – nuostabus dalykas.
B. Patti, T. Robertsono nuotr.
