360 laipsnių filmavimo technika leidžia apžiūrėti visą įvykio zoną ir pasijausti jos dalimi, kas būtų sunkiai pasiekiama su paprasta kamera. Taip LRT.lt pasakoja karo zonų reporteris Hansas Jaapas Melissenas. „Manau, kad ateityje ši technika bus naudojama visoms temoms, perkels žmones ten, kur jie patys nenueitų – į Siriją, Iraką ar į parlamento rūmus“, – teigia jis.
360 laipsnių filmavimo technika leidžia apžiūrėti visą įvykio zoną ir pasijausti jos dalimi, kas būtų sunkiai pasiekiama su paprasta kamera. Taip LRT.lt pasakoja karo zonų reporteris Hansas Jaapas Melissenas. „Manau, kad ateityje ši technika bus naudojama visoms temoms, perkels žmones ten, kur jie patys nenueitų – į Siriją, Iraką ar į parlamento rūmus“, – teigia jis.
Pingant ir vis atsirandant naujiems virtualios realybės (VR) akiniams, gausėja ir sričių, bandančių sukurti šiai technologijai skirtą produkciją. Pamažu savo vietą atranda ir 360 laipsnių žurnalistika. Užsienyje šis filmavimo būdas vis dažniau panaudojamas, o Lietuvoje dar tik ieško terpės.
Jausmas – tarsi pats būtum įvykių centre
Jau daugiau nei 20 metų žurnalistu dirbantis olandas H. J. Melissenas pirmą kartą su 360 laipsnių filmavimo technika susidūrė prieš dvejus metus, kai gavo darbo pasiūlymą iš vienos kompanijos, ketinančios rengti filmus iš karo zonų.
„Tada net nežinojau, kas tai yra, tad jie uždėjo man VR akinius, kad pamatyčiau jau atliktus darbus. Aš buvau sužavėtas tuo, ką pamačiau – iškart kilo idėja, kad norėčiau visas savo anksčiau parengtas istorijas padaryti iš naujo, tik su šia filmavimo technika“, – pasakoja žurnalistas.
Toks filmavimo būdas suteikia daug atviresnį ir tikresnį vaizdą to, kas vyksta aplink, mano H.J. Melissenas. „Pavyzdžiui, jei 15 žmonių piketuoja šalia vyriausybės pastato, paprastame video filmavime galima nufilmuoti taip, kad atrodytų, jog stebėtojų yra daug daugiau. Su 360 laipsnių technika to nepadarysi – žiūrovas pats mato, kas yra aplink kamerą“, – tvirtina žurnalistas.
Praėjusiais metais H. J. Melissenas su komanda kitų savanorių ir specialistų apsilankė Graikijoje, Lesbo saloje, kur filmavo atvykstančius pabėgėlių laivus su 360 laipsnių kamera – šešiomis „GoPro“ kameromis ant stovo.
„Mano sūnus, pažiūrėjęs 360 laipsnių reportažą apie pabėgėlius su VR akiniais, pasakė „Tėti, ar galiu eiti į vandenį, ar galiu paliesti tuos žmones? Aš noriu jiems padėti“, nors tuo metu iš tiesų stovėjome namų svetainėje“, – sako H. J. Melissenas.
Aplinka yra daug lengviau suprantama, kai žiūrovas pats gali apsukti vaizdą ir suprasti, kokiu atstumu objektai yra vienas nuo kito, dėsto žurnalistas. „Antai Lesbo saloje nufilmavau vaizdą, kaip vienoje kelio pusėje dar gulėjo suguldyti žmonių lavonai, o kitoje jau buvo pardavinėjamos daržovės. Žinoma, gali nufilmuoti abi kelio puses ir su paprasta kamera, bet tai nesukels tokio efekto žiūrovui, kaip nufilmavus vaizdą su 360 laipsnių technika“, – tvirtina H. J. Melissenas.
Sunkesnis filmavimo procesas
Nors ir suteikia daugiau pojūčių, tačiau filmavimas su 360 laipsnių kamera yra daug sunkesnis nei darbas su paprasta kamera – negalima tiesiog įprastos kameros vietoje pastatyti stovo su „GoPro“ kameromis ir tikėtis, kad turėsi gerą rezultatą, LRT.lt tikina H. J. Melissenas.
„Svarbu pritaikyti savo istorijas tokiems video reportažams – filmuoti ilgesnes scenas, mažiausiai 12–20 sek. trukmės, kad žiūrovas spėtų apsukti vaizdą ir pamatyti erdvę iš visų pozicijų. Reikia sutelkti dėmesį į visos istorijos pasakojimą, pastatyti kamerą ten, kur žiūrovas matys daugiausiai aplinkos vaizdų“, – aiškina karo zonų reporteris.
Jis pastebi ir tai, kad šiame filmavime kiekvienas kampas turi pritraukti dėmesį – žiūrovui turi būti įdomu stebėti iš kiekvienos pusės, negali likti tuščių vaizdų. Sunkumų kyla ir su garsu – šešios skirtingos kameros įrašo šešis kartus daugiau pašalinių garsų, tad tenka garsą užfiksuoti atskiru prietaisu.
Kita vertus, H. J Melisseno manymu, žurnalistas ir filmavimo grupė turi matytis kadre ir stebėti kameros veiksmus, o ne slėptis už kadro. „Kai filmavome atvykstančius pabėgėlius Lesbo saloje, iš pradžių bandėme pastatyti kamerą ir pasislėpti, kad nebūtume kadre. Tačiau pastebėjome, kad tai sukelia problemų – pastatome neaiškų prietaisą su mirksinčiomis raudonomis lemputėmis ir bėgame. Žmonės tiesiog galėjo pamanyti, kad padėjome bombą. Taip pat, jei pasitrauki nuo kameros, aplink esantys žmonės ateina prie jos per arti, apžiūrinėja ir užstoja vaizdą“, – patirtinimi dalinasi H. J. Melissenas.
LRT – pirmieji Lietuvoje
LRT šiais metais pirmieji Lietuvoje nusprendė išbandyti 360 laipsnių filmavimą. Pasak LRT inovacijų vadovo Arno Zuikio, išbandyti naujas technologijas nuspręsta, nes 2016 m. gali būti laikomi VR metais – atsirado daug naujų prietaisų, su kuriais galima užfiksuoti ir pažiūrėti 360 laipsnių vaizdą.
„Nufilmavome nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalą su 360 laipsnių kamera, kurį peržiūrėjo beveik 10 tūkst. žmonių. Taip pat rengėme 360 laipsnių šeštadienio „Labas Rytas, Lietuva“ laidos tiesioginę transliaciją „TEDxVilnius“ konferencijos metu“, – pasakoja A. Zuikis.
Jo teigimu, renginio metu žmonės galėjo LRT stende gyvai stebėti laidos užkulisius tiesioginiame vaizde, nes virtualios realybės kamera stovėjo tiesiai filmavimo aikštelėje.
Kaip ir H. J. Melissenas, A. Zuikis kaip vieną iš didžiausių šios technikos sunkumų įvardijo stovo su kameromis poziciją studijoje. „Tai ir buvo pagrindinis trūkumas, kurį pastebėjome, – kur pastatyti kamerą, kad lempos ar filmavimo grupė neužstotų vieno iš objektyvų? Slėptis ar palikti vaizdą tokį, koks jis yra“, – svarsto LRT inovacijų vadovas.
Anot A. Zuikio, Lietuvoje dar trūksta vartotojų, kurie turėtų įrangą, reikalingą 360 laipsnių žurnalistikos stebėjimui, o ir pati įrangos kokybė dar nėra tokia gera, kad vaizdas būtų labai ryškus. „Eksperimentuojame kol kas gal ne taip intensyviai, nes nėra, kam parodyti. Vartotojų, kurie galėtų tai žiūrėti, ratas yra dar tikrai labai mažas. Bet ateityje žadame išbandyti ir 360 laipsnių reportažų rengimą“, – kalba jis
