„Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja“, – šypsosi Jonas
Navikas, Kauno technologijos universiteto (KTU) saulės laikrodžių kūrėjas. KTU mokslo darbuotojo
iniciatyva 2006-aisiais KTU Studentų miestelį papuošė didžiausias Lietuvoje vertikalusis saulės laikrodis, o
dar po kelerių metų – ir interaktyvus žmogaus šešėlio saulės laikrodis, įrengtas akademinės
bendruomenės lėšomis Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
„Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja“, – šypsosi Jonas Navikas, Kauno technologijos universiteto (KTU) saulės laikrodžių kūrėjas. KTU mokslo darbuotojo iniciatyva 2006-aisiais KTU Studentų miestelį papuošė didžiausias Lietuvoje vertikalusis saulės laikrodis, o dar po kelerių metų – ir interaktyvus žmogaus šešėlio saulės laikrodis, įrengtas akademinės bendruomenės lėšomis Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Saulės laikrodžių projektavimas – ilgamečio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo J. Naviko hobis. Būdamas vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, jis yra vertinamas šios srities specialistas.
Prieš šešerius metus, 2010-aisiais Valdovų rūmų paramos fondo kvietimu saulės laikrodžio projekto įgyvendinimui, kaip konsultantas, kartu su L.Klimka, buvo pakviestas ir Jonas Navikas, kuris atliko valandų ir kalendorinių linijų skaičiuotę bei pateikė jų išdėstymo brėžinį. Šį saulės laikrodį šiandien galima pamatyti ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų mažojo bokštelio.
„Saulės laikrodžius projektuoti nėra sudėtinga, tiesiog reikia norėti ir mėgti tai daryti. O tada – jau ir guliesi, ir keliesi su tuo pomėgiu“, – pasakoja J. Navikas.
Įrengtas Universiteto darbuotojų iniciatyva
Šį rugsėjį KTU švenčia didžiausio Lietuvoje vertikaliojo saulės laikrodžio dešimtmečio jubiliejų. Paklaustas, kaip kilo mintis Informacinių technologijų plėtros instituto sieną Studentų miestelyje papuošti saulės laikrodžiu, jo kūrėjas atsako paprastai – idėją sukurti saulės laikrodį brendo seniai, jai tiesiog reikėjo tinkamos vietos.
„Vaikštant Studentų miestelyje krisdavo į akis ta akinančiai balta siena, galvojau sau – čia saulės laikrodis puikiai tiktų“, – pasakoja J. Navikas. Universiteto valdžiai idėją palaiminus, beliko techninės detalės – siena, kurią šiandien puošia jau atnaujintas saulės laikrodžio piešinys, yra pasisukusi į Rytus 27 0 16‘ kampu, todėl brėžinys įgavo asimetrinę formą. Kompiuteriu suformuotą brėžinį į daugiau kaip 80 kvadratinių metrų plotą perkėlė profesionalaus dailininko Alfonso Bendžiaus komanda.
„Esame antroje laiko juostoje, tačiau net 6-iais kampo laipsniais nutolę nuo jos vidurio dienovidinio, pagal kurį nustatyti mūsų laikrodžiai (pati juosta yra maždaug 960 kilometrų pločio), todėl mūsų saulės laikrodis vidurdienį rodo 24 minutėmis vėliau. Be to, dėl netolyginio žemės skriejimą orbita ir jos posvyrio į dangaus pusiaują, reikalingos korekcijos ir kiekvienai dienai“, – aiškina J. Navikas.
Prie vertikaliojo saulės laikrodžio yra informacinė lentelė, paaiškinanti, kaip skaityti laiką pagal saulę. Kai žiūrėsite į saulės laikrodį, prisiminkite, kad visų jų „rodyklė“ – gnomonas – yra nukreipta į Šiaurinę žvaigždę, kad būtų lygiagreti Žemės sukimosi ašiai.
Vienintelis Tūkstantmečio ženklas Kaune
„Kai nėra saulės, manęs niekas nepastebi“, – lotynišką posakį cituoja J. Navikas, paklaustas, kaip matuoti laiką pagal saulę, jei dangus apsiniaukęs. Jis prisimena vaikystę, kuomet, stebėdamas visišką saulės užtemimą, patyrė, kad visa gyvoji gamta reaguoja į saulę: jai pasislėpus nutyla paukščiai, gyvuliai ūkiuose. Žmogus, pasirinkęs mechanišką laiko skaičiavimą, suskaičiuoja ir suplanuoja visas 24 valandas. Oro sąlygos ypač aktualios, norint išbandyti žmogaus šešėlio saulės laikrodį, įrengtą netoli Kauno Ąžuolyno KTU studentų miestelyje. Jį akademinės bendruomenės lėšomis Universitetas įsteigė 2009-aisiais, pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
„Kaune nėra nieko – nė skersgatvio – pavadinto Tūkstantmečio vardu. Akademinė bendruomenė saulės laikrodžiui aukojo noriai. Kapsulėje, kuri įkasta prie atminimo lentos greta laikrodžio, surašyti aukojusiųjų, o kai kurių iš jų pageidavimu – net ne jų pačių, o anūkų vardai“, – pasakoja J. Navikas.
Idėjų yra, trūksta palaikymo
Jei saulėtą dieną būsite netoli KTU Cheminės technologijos fakulteto, išmėginkite saulės laikrodį: reikia atsistoti ant dienovidinio linijos ties einamuoju mėnesiu nugara į saulę. Šios instrukcijos nurodytos ir ant paties saulės laikrodžio.
Pasak J. Naviko, Lietuvoje pamažu atsiranda tradicija tam tikras iškilias datas žymėti įsteigiant saulės laikrodį. Kaip pavyzdį jis pamini Šiaulių miesto 750-metį, kuomet 1986 m. rudenį buvo įrengtas didžiausias Lietuvoje horizontalusis saulės laikrodis. Nidoje ant Parnidžio kopos saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Be to, pastaruoju metu veiklios gyvenviečių bendruomenės, puoselėjančios aplinkos grožį, taip pat įsirengia saulės laikrodžius. Jomis puošiasi ir mokyklos, gimnazijos. „Kartais, būna, tiesiog eidamas gatve pamatau kokią vietą ir pajaučiu, kad ji tinkama. Yra tokių vietų, kurios tiesiog prašyte prašosi saulės laikrodžio, turiu įvairiausių idėjų, susijusių ir su krepšiniu, ir su kitomis temomis, tačiau labai sunku prasimušti iki jų įgyvendinimo. Ne kartą bandžiau, siūliau savivaldybėms ir seniūnijoms įvairius projektus, tačiau dažnai nė atsakymo negaunu. Galbūt klystu siūlydamas nekomercinius projektus?“, – svarsto J. Navikas.
Saulės laikrodis – rafinuotumo ženklas
Saulės laikrodžiai – ne tik pats seniausias būdas skaičiuoti laiką, bet ir akivaizdus trigonometrijos formulių pritaikymas praktikoje, būdas mokytis meno istorijos ir sentencijų filosofijos. Saulės laikrodžių įkūnytą matematikos principų svarbą pripažįsta ir moderniųjų technologijų atstovai.
„Važiuojant pro KTU Studentų miestelį neįmanoma nepastebėti saulės laikrodžio. Visada smalsu pažiūrėti, kiek valandų jis rodo, ir kartu prisiminti, kad važiuoju pro didžiausią tokį laikrodį Lietuvoje“, – teigia tarptautinės skaitmeninės reklamos technologijų įmonės „Adform“ Kauno skyriaus IT vadovas Linas Katilius.
Pasak jo, jei kažkada saulės laikrodis buvo vienintelis visiems prieinamas ir sąlyginai lengvai pagaminimas laiko matavimo prietaisas, o įvairūs technologijomis paremti prietaisai, skirti laikui matuoti, buvo prabangos ir statuso ženklas, tai šiandien – viskas atvirkščiai: „Saulės laikrodis jau tampa išskirtinumo ir net rafinuotumo požymiu – galbūt dėl šios priežasties jis ir populiarėja“.
Iš tiesų – dar Senajame testamente minimi saulės laikrodžiai, o su interneto atsiradimu išgyvena savotišką renesansą, jie tampa stimulu keliauti, skatina domėtis tiksliaisiais mokslais, inžinerija. Britų saulės laikrodžių asociacijos tinklalapis nurodo, kad egzistuoja per 100 saulės laikrodžių rūšių.
Jei kas paklaustų, kas yra laikas – nežinočiau, ką atsakyti
Paklaustas, kokią reikšmę matematika turi kasdienybėje, L. Katilius atsako filosofiškai: „Kasdienybė – tai įvykių seka laike, kuria mes einame, eigoje priimdami įvairiausius sprendimus. Jei sprendimai priimami atsitiktinai arba remiantis emocijomis – tokių sprendimų pasekmės nebus naudingiausios. Jei net ir kasdienybėje sprendimai priimami remiantis tiksliais duomenimis, matematiniais paskaičiavimais, o ne atsitiktinai – tai gali labai palengvinti kiekvieno mūsų gyvenimą.“
Filosofija – neatsitiktinė saulės laikrodžio palydovė. Visur pasaulyje jie puošiami sentencijomis. KTU vertikalusis saulės laikrodis skelbia: „Tempus fugit“ (lot. laikas bėga).
Pasak J. Naviko, nenuostabu, kad jau gilioje senovėje laiko prigimtį bandė sužinoti išminčiai, vėliau antikos filosofai ir pagaliau naujųjų amžių fizikai. Net Einšteinas išsisuko, sakydamas, jog laikas yra tai, ką rodo laikrodis. Teologas ir filosofas Augustinas, gyvenęs 4–5 amžiuje yra pasakęs: „Kai manęs niekas nesiteirauja, aš žinau, kas yra laikas, o jei paklaustų, nežinočiau ką atsakyti“.
Rugsėjo 26 dieną bus minimas didžiausio Lietuvoje vertikalaus saulės laikrodžio jubiliejus.
