Kai Natalya Brikner siekė daktaro laipsnio ir dirbo Masačusetso technologijų instituto Kosminės varomosios jėgos tyrimų laboratorijoje, manė, kad taps šios srities profesore. Ji užaugo nedideliame Oregono valstijos šiaurės vakaruose esančiame miestelyje, mėgo stebėti žvaigždes ir mąstyti apie ateivius. Raketų varomosios jėgos tyrinėjimai buvo praktinis to pritaikymas.
Kai Natalya Brikner siekė daktaro laipsnio ir dirbo Masačusetso technologijų instituto Kosminės varomosios jėgos tyrimų laboratorijoje, manė, kad taps šios srities profesore.
Ji užaugo nedideliame Oregono valstijos šiaurės vakaruose esančiame miestelyje, mėgo stebėti žvaigždes ir mąstyti apie ateivius. Raketų varomosios jėgos tyrinėjimai buvo praktinis to pritaikymas, rašo „Technology Review“.
Tačiau tada projektu, su kuriuo ji dirbo kartu su kolega, susidomėjo raketų pramonė. Jie sukūrė pirmą veikiantį prototipą, kuris naudojo varomosios jėgos technologiją mažyčiams palydovams iškelti.
2014 m. N. Brikner ir Louisas Perna įkūrė bendrovę „Accion Systems“, norėdami pritaikyti šią technologiją komerciniams tikslams. Lygiai prieš metus jos veikimą jie pademonstravo kosmose.
N. Brikner ir L. Perna taip ir netapo profesoriais, tačiau dabar N. Brikner yra Kembridže, Masačusetso valstijoje, esančios bendrovės „Accion“ vadovė, o jos pradedančioji įmonė jau sulaukė pirmų komercinių pasiūlymų. Kai kurie potencialūs klientai domisi galimybe panaudoti jos sukurtus raketinius varomuosius įrenginius į žemąją Žemės orbitą iškelti interneto ryšį užtikrinsiančius palydovus. Šia technologija domisi ir karinė kosminė pramonė.
Šių mokslininkų sukurtuose amerikietiškų dešimties centų monetos dydžio raketų varikliuose yra raketinio kuro, kuriame įkrautos dalelės paspartėja iki didžiulio greičio, kad sukurtų traukos jėgą, leidžiančią iškelti nedidelius palydovus, kurie gali fiksuoti Žemės vaizdus ir rinktis kitus duomenis. Vėliau šios technologijos panaudojimo mastas gali būti didinamas, kad būtų galima iškelti didesnius palydovus.
Lyginant su studijų metais, dabar N. Brikner labai mažai laiko skiria tyrinėjimams. Maždaug 20 proc. savo laiko ji skiria naujų idėjų apie tai, kokių produktų dar gali pateikti, generavimui, taip pat ieško „baltųjų dėmių“ palydovų naudojimo ir kitose srityse, ką vadina itin smagiu užsiėmimu. Likusį laiką vadovauja savo augančiai kompanijai.
L. Perna sako, kad 29 metų N. Brikner išsiskyrė savo nuovokumu ir analitiškumu, būnant čia ir dabar. Ji pasitiki savimi, turi pragmatiško bebaimiškumo. „Natalya visuomet buvo ir yra labai ryžtinga. Ji žino, kas svarbiausia, nešvaisto laiko dalykams, kurie to neverti“, – sakė jis.
N. Brikner sako, kad nemėgsta kištis, o tuo pačiu jai svarbus asmeninis ir kompanijos augimas. Ji mėgsta ištraukti savo darbuotojus iš komforto zonos, skatina išmokti naujų dalykų, o paskui pasidalinti savo žiniomis kompanijoje rengiamų seminarų metu.
N. Brikner taip pat sako niekada nebijanti paprašyti pagalbos. Ypač daug jos sulaukė studijų metais ir vėliau, kurdama savo kompaniją. „Atradau, kad žmonės paprastai noriai padeda, jeigu paprašai ir pripažįsti, kad tau reikia pagalbos. Žmonės dosniai skiria savo laiką“, – sakė N. Brikner.
Dabar savo pagalbą ji siūlo jaunesnėms kompanijoms. Ji taip pat teigia kasdien susidurianti su „diskriminacija dėl lyties, amžiaus ir kitų dalykų, tačiau siekia taisyti padėti ir parodyti, kad tiek berniukams, tiek ir mergaitėms gali puikiai sektis tikslieji mokslai“.
Verta paminėti, kad „Accion“ – ne pirma N. Brikner kompanija. Dar studijuodama ji buvo įkūrusi bendrovę „Asteria“, kuri siekė sukurti paleidimo sistemų mažiems palydovams, paremtų mikrochemine raketų technologija. Tačiau įkūrėjų komandai sunkiai sekėsi dirbti ir galiausiai buvo nuspręsta kompaniją uždaryti. Tačiau ji vis dar tiki tos bendrovės idėjomis ir kada nors gali panaudoti jas „Accion“.
„Accion“ tikisi galutinę savo paleidėjų versiją pristatyti ateinančiais metais. N. Brikner mano, kad jie leis gerokai sumažinti palydovų paleidimo išlaidas. Pavyzdžiui, kokia nors ūkininkų grupė galės sau leisti iškelti palydovą, kuris stebėtų jų pasėlius. Arba savo kosminių programų neturinčios besivystančios šalys galėtų iškelti savo palydovų, neskirdamos tam daugybės pinigų.
„Artėjame prie milžiniško mažų palydovų sektoriaus augimo slenksčio, – sakė N. Brikner. – Mes siekiame, kad mūsų vartotojų palydovus būti tikrai pigu pagaminti, kad jie galėtų juos iškelti ir naudoti patiems įvairiausiems tikslams.“
