Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centras (ESTEC) – didžiausias Europos kosmoso agentūros (EKA) padalinys, kuriame gimsta ir nuo pat pradžių įgyvendinamos visos kosmoso misijos. Šiame centre dirba net devyni lietuviai. Tai – didžiulis pasiekimas, turint omenyje, kad Lietuva dar net nėra agentūros narė.
 Iš kairės: Julija Mataitytė, Jolanta Suarez, Živilė Dalikaitė, Marius Klimavičius, Nora Šlekienė. T. Roberstono nuotr. |
|---|
Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centras (ESTEC) – didžiausias Europos kosmoso agentūros (EKA) padalinys, kuriame gimsta ir nuo pat pradžių įgyvendinamos visos kosmoso misijos. Šiame centre dirba net devyni lietuviai. Tai – didžiulis pasiekimas, turint omenyje, kad Lietuva dar net nėra agentūros narė.
1975 m. įkurta tarptautinė ekonominė organizacija, kurios tikslas – koordinuoti Europos valstybių bendradarbiavimą ir plėtoti Europos gebėjimus kosmoso mokslinių tyrimų, technologijų ir jų taikymo srityse, siekiant naudos Europos ir pasaulio piliečiams. EKA priklauso 22 valstybės narės, yra 5 po visą kontinentą išsimėtę centrai, o pagrindinė būstinė įkurta Paryžiuje.
EKA sukurta, išbandyta ir kosmose veikia daugiau kaip 70 palydovų, 17 palydovų/zondų. Tarp jų – visiems gerai žinomas „Hubble“ teleskopas, „Rosetta“, „Herschel“, „Cassini-Huygens“ ir pan. misijos. EKA – vienas pagrindinių partnerių įgyvendinant Tarptautinės kosminės stoties (TKS) projektą.
Lietuva turi tai, ko reikia
Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centras (angl. European Space Research and Technology Centre, ESTEC) – Olandijoje įsikūręs centras, kuriame sutelktos įvairios laboratorijos, kuriamos technologijos ir ugdomos inžinerinės bei administracinės kompetencijos.
Kaip LRT.lt pasakoja ESTEC Komunikacijos skyriaus vadovas Juanas de Dalmau, Lietuva jau įrodė, kad gali būti visavertė narė, tačiau stojimo procesas vis vien truks kelerius metus.
„Kalbant apie komunikaciją Lietuvoje, labai norėtume turėti daugiau šaltinių, kad galėtume aktyviau populiarinti savo programas Lietuvoje, deja, komunikacijos planas sudaromas tik tada, kai šalis tampa nare. [...] Tačiau žurnalistai gali padaryti labai daug. Džiaugiuosi, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija susidomėjo didžiausiu agentūros centru ir taip padės transliuoti bendradarbiavimo procesus lietuviams“, – teigia J. de Dalmau.
Lietuvos ir EKA bendradarbiavimą koordinuoja Ūkio ministerija. 2010 m. pasirašytas vyriausybės ir EKA bendradarbiavimo susitarimas, kuris ratifikuotas 2011 metais. Tai – pirmasis etapas, skirtas Lietuvos integracijai agentūroje.
2013 m. EKA ekspertai atliko Lietuvos mokslo ir verslo subjektų technologinį auditą, po kurio patvirtinta, kad šalis gali įsitraukti į EKA veiklą ir dalyvauti jos programose.
2014 m. sudarytas Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimas. Įgyvendinant penkerių metų trukmės susitarimą, EKA skelbs su Lietuva suderintus ir tik jai skirtus kvietimus teikti paraiškas įgyvendinti projektus pagal EKA vykdomas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtos (MTEP) programas.
2015 m. sudaryta vyriausybės ir EKA EBV plano chartija. Sudaryti chartiją numatyta EBV susitarime. Pasirašius EBV susitarimą, EKA 2014 m. spalio 27 d. paskelbė pirmąjį tik Lietuvos mokslo ir verslo subjektams skirtą kvietimą teikti paraiškas projektams. Tuomet buvo pateikta 16 paraiškų ir atrinkti 7 projektai iš Lietuvos, kurie pradėti įgyvendinti 2016 m. pradžioje. Bendras per pirmąjį kvietimą atrinktų projektų biudžetas – daugiau nei 844 tūkst. eurų. Antrasis kvietimas buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 28 dieną (baigėsi birželio 27 d.). Kvietimo biudžetas – 2 mln. eurų.
Išsibarstę skirtingose misijose
LRT.lt atstovams apsilankius ESTEC, paaiškėjo, kad ten dirba net 9 lietuviai. Jie tikina patys nustebę, kad vien šiame centre dirba didelis skaičius tautiečių ir dauguma jų interviu metu susitiko pirmą kartą.
Nora Šlekienė ir Marius Klimavičius ESTEC pradėjo dirbti laimėję Lietuvos mokslo tarybos organizuotą stažuočių konkursą.
N. Šlekienė ESTEC dirba skyriuje, kuriame atliekami moksliniai tyrimai, susiję su medžiagų sąveikomis. „Daugiausiai laiko praleidžiu laboratorijoje arba atlikdama gautų rezultatų analizes“, – LRT.lt pasakoja mokslininkė.
M. Klimavičius yra inžinierius, dirbantis robotikos srityje. „Pagrindiniai mano projektai susiję su marsaeigiais ir numatomomis misijomis į Marsą, kurios vykdomos kartu su NASA. Taip pat su orbitinėmis simuliacijomis. Turime dvi laboratorijas, kuriose vyksta visi darbai, susiję su robotika“, – teigia M. Klimavičius.
Jo stažuotės programos vadovas – Martinas Azkarate, dirbantis su įvairiomis misijomis į Marsą, viena jų – „ExoMars“. Daugiau apie misijas, prie kurių dirba M. Azkarate ir M. Klimavičiaus, sužinosite kitose publikacijose portale LRT.lt.
Kiti lietuviai į ESTEC pateko per įvairias agentūras. Jų darbas – pats įvairiausias, visi dirba prie skirtingų EKA misijų.
„Dirbu sekretore Telekomunikacijų departamente Naujų projektų skyriuje. Mano komandos nariai dirba su telekomunikacijomis susijusių naujų palydovų ir sistemų pradine faze. Kitaip sakant, mūsų skyriuje gimsta visi nauji projektai“, – LRT.lt pasakoja Jolanta Suarez.
Ji priduria, kad įsidarbinti EKA – labai sunki užduotis, ypač žmonėms, neturintiems mokslinio ar techninio profilio. „Man turbūt padėjo užsispyrimas ir patirtis personalo valdymo srityje, geresnis savo CV pristatymas“, – teigia J. Suarez.
Živilė Dalikaitė dirba dviejose komandose. Viena – jaunų mokslininkų grupė, kuri atlieka įvairiausius tyrimus, susijusius su inovatyvumu ir įvairiomis koncepcijomis, kas šiuo metu agentūros politikoje dar yra visiškai neapibrėžta. „Taigi žiūrime, ką galime įdiegti naujo. Taip pat dirbu laboratorijoje, kurioje atliekamos nulinės stadijos studijos, t. y. tikrinama, ar būsimos misijos koncepcija tikrai gali būti įvykdyta. Jeigu atitinka standartus, vėliau eina į kitus etapus, kad būtų įvykdyta“, – teigia Ž. Dalikaitė.
Trejus metus ESTEC dirbanti Julija Mataitytė pasakoja, kad jos darbe pasitaiko itin daug streso ir bemiegių naktų. „Dirbu dviejuose projektuose – „Sentinel-1“ ir „ADM-Aeolus“. Su pirmuoju projektu jau paleidome du palydovus: „Sentinel-1A“ (2014 m.) ir „Sentinel-1B“ (2016 m.). Kartu su komanda vykome į Kourou, Europos kosmodromą, esantį Prancūzijoje. Beveik du mėnesius dirbome ilgas valandas, kentėme didžiuosius karščius ir drėgmę. Patyrėme nuolatinį stresą dėl ateinančios „didžiosios dienos“. Viską atpirko jausmas, kai pamatėme raketą, skrendančią į dangų. Jausmas neapsakomas, kai supranti, kad kažkas, dėl kurio visi tiek dirbo, dabar jau aukštai ir niekada nebesugrįš. Kalbant apie antrąjį projektą – „ADM-Aeolus“, palydovą leisime kitų metų gale. Lauks sunkūs ir varginantys pasiruošimo darbai, tačiau ir vėl – skrendančios raketos vaizdas atpirks visus rūpesčius“, – pasakoja J. Mataitytė.
Lobis, kurio nenori paleisti
Už EKA ir Lietuvos bendradarbiavimą atsakinga Ūkio ministerija LRT.lt informavo tik apie du EKA dirbančius lietuvius. Gali būti, kad apie kitus tautiečius tiesiog nežinoma, nes jie įsidarbino ne per Lietuvoje vykdomas programas.
ESTEC lietuviai sutinka, kad Lietuvoje pasigenda informacijos apie EKA vykdomą veiklą ir kartais vis dar susiduria su klaidinga nuostata, jog EKA yra tas pats, kas NASA.
Paklausti, ar norėtų grįžti į Lietuvą, ESTEC lietuviai tikina nežinantys, nes viskas priklauso nuo aplinkybių.
„Kai kurie čia jau gyvename ne vienerius metus, kuriame šeimas. Aišku, į Lietuvą visą laiką norisi grįžti, bet dabar dirbame Kosmoso agentūroje, nors ne visi esame mokslininkai, daugiau iš socialinių-humanitarinių sričių, mums labai įdomu. Kiekvieną dieną tobulėjame, išmokstame ką nors naujo. Galima sakyti, mokykla iš naujo. Tai – lobis, kurio nenorime paleisti“, – tvirtina Ž. Dalikaitė.
Ne tik lobis, bet ir privilegija, mat EKA – itin prestižinė agentūra. „Jaučiuosi privilegijuota, galėdama čia dirbti. Konkursai čia patekti labai dideli. [...] EKA yra labai aukšto lygio centras, žmonės, kuriuos čia sutinkame, yra labai įdomus, su nepaprasta patirtimi“, – LRT sako J. Suarez.
Nors kai kuriems išvykusiems mokslininkams atgal grįžti gali būti sunku, M. Klimavičius tvirtina, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus ir to, kiek pastangų jis yra pasiryžęs įdėti.
„Nėra taip, kad Lietuva nesudaro sąlygų mokslininkams. Tiesiog daug žmonių skundžiasi ir tikisi, kad jiems kažkas tas sąlygas sudarys. Manau, kad žmonės, kurie dirba čia, tikrai gali grįžti į Lietuvą ir kažką sukurti“, – priduria M. Klimavičius.
