Rugsėjo 9 d. Kauno technologijos universitete (KTU) vyks jau tryliktasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuriame planuojama surengti apie 80 interaktyvių renginių ir paskaitų. Vieną iš jų, pavadinimu „Gynybos technologijos krašto apsaugai“, skaitys KTU Gynybos technologijų instituto (GTI) direktorius, profesorius Algimantas Fedaravičius.
Pranešime A. Fedaravičius supažindins klausytojus su KTU GTI, jo struktūra, tikslais, moksline baze, sėkmingiausiais vykdytais projektais, tokiais, kaip sukurti lazeriniai šaulių treniruokliai, pusiau natūralaus šaudymo iš 60 mm ir 120 mm minosvaidžių treniruočių įranga, raketiniai taikiniai oro gynybos pajėgoms, bei instituto mokslininkų planais ateičiai.
„Vien tik Instituto sėkmingai įgyvendinti lazerinių šaulių treniruoklių sukūrimo ir įdiegimo projektai leido sutaupyti milijonus eurų šalies biudžeto lėšų, o taip pat ženkliai pagerinti mokymo proceso kokybę ir saugumą. Todėl matyti, kad Lietuvos mokslo ir pramonės pajėgumus šalies gynybai stiprinti galima panaudoti efektyviau“, – neabejoja A. Fedaravičius.
Visi KTU Gynybos technologijų instituto įgyvendinti projektai efektyviai naudojami Lietuvos kariuomenėje bei kitose gynybos ir nacionalinį saugumą užtikrinančiose institucijose, tokiose kaip VRM Valstybės sienos apsaugos tarnyba, LR Teisingumo ministerija, Lietuvos šaulių sąjunga bei užsienyje.
Devyni sukurti ir įdiegti įrenginiai, kaip instituto vykdytų MTEP projektų rezultatai, yra įtraukti į NATO logistikos katalogą. Institute atlikti tyrimai įvertinti Lietuvos mokslo premija, Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Simonavičiaus premija, o jų pagrindu sukurti įrenginiai pelnė šešis „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalius.
Institute vykdomų darbų tematika apginta 10 technologijos mokslų daktaro disertacijų, daugelis magistro ir bakalauro studijų baigiamųjų darbų, institute stažavosi 14 Prancūzijos Saint-Cyr karo akademijos pirmąją studijų pakopą baigusių kariūnų.
Gynybos mokslas ir pramonė – perspektyvūs
KTU Gynybos technologijų instituto vadovo A. Fedaravičiaus nuomone, Lietuva turi gerą mokslo ir pramonės potencialą bei pajėgumus kurti, tirti ir praktiškai įgyvendinti labai svarbius gynybinius projektus. Šalies aukštosiose mokyklose veikiantys mokslo padaliniai, įvairios gamyklos tiria, kuria ir diegia gynybos įrangą tiek Lietuvoje, tiek eksportuoja į užsienio valstybes.
Šiandien, prie gynybinių šalies pajėgumų vystymo ir nacionalinės krašto gynybos stiprinimo prisideda mokslo ir studijų institucijų padaliniai, veikiantys LKA, KTU ir kitose aukštosiose mokyklose bei pramonės įmonės, pavyzdžiui „Giraitės ginkluotės gamykla“, „Elsis“, „Geozondas“, ,,Garlita“, „LITAK-TAK“, „Milrem“, bei daugelis kitų.
Šalies vadovai, mokslo atstovai prognozuoja mokslo ir didelės apimties intelektualaus darbo reikalaujančių pramonės šakų ateities perspektyvą.
„Kaip tik tokia yra gynybos pramonė, mokslas ir technologijos, nes jose panaudojami naujausi mechanikos inžinerijos, mechatronikos, optoelektronikos, informacinių technologijų bei kitų mokslo sričių ir krypčių pasiekimai“, – sakė A. Fedaravičius.
Įdirbis mokomojoje karinėje technikoje
Viena svarbiausių KTU Gynybos technologijų instituto veiklos krypčių – mokomosios karinės technikos kūrimas, tyrimas ir praktinis įdiegimas. A. Fedaravičiaus teigimu, ateityje instituto tyrėjai galimai skirs dėmesį ir kovinės technikos tobulinimui ar net naujos kūrimui.
Instituto mokslininkai yra padarę didelį įdirbį mokomosios karinės technikos srityje. Ši technika yra ypatingai svarbi kariuomenei ir bet kuriai gynybos struktūros institucijai, nes mokymosi procesas yra labai svarbi jų veiklos sritis. Nuo jo kokybės, lygmens labai priklauso struktūros veiksmingumas ir pajėgumas.
„Instituto įdirbis leidžia kuriamas gynybos technologijas taikyti labai plačiai: tiek sausumos pajėgoms, tiek karinėms jūrų pajėgoms, tiek karinių oro pajėgų oro gynybos struktūroms“, – pažymi A. Fedaravičius.
KTU Gynybos technologijų instituto balistiniai oro taikiniai RT-400 buvo sėkmingai įdiegti ir panaudoti NATO pratybose „Gintarinė strėlė 2014“ bei „Gintarinė strėlė 2015“. Šie taikiniai ir kuriama oro gynybos lauko pratyboms skirta įranga didelio dėmesio sulaukė ir iš specialistų, dalyvavusių pratybose „Thunder Arrows 2016“ Čekijoje.
Gynybos technologijos šiandien nebėra tik didžiųjų pasaulio valstybių, tokių kaip JAV, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, prerogatyva. Šiai sričiai vis didesnį dėmesį skiria ir „mažosios“ valstybės tokios kaip Čekija, Slovakija, Izraelis, Estija, Skandinavijos, Balkanų šalys ir kitos. Deramą indėlį į gynybos technologijų kūrimą, tyrimą ir praktinį įgyvendinimą galėtų įnešti ir Lietuva.
KTU Gynybos technologijų institutas pagal galimybes atlieka Lietuvai ir NATO naudingus mokslinius tiriamuosius, eksperimentinės plėtros, sukurtos įrangos praktinio įdiegimo bei specialistų rengimo darbus; vykdoma veikla prisideda prie gynybos mokslo ir technologijų plėtros, tarptautinio bendradarbiavimo ir šalies nacionalinio saugumo sistemos stiprinimo.