Lietuvoje jau ne vienerius metus dirbama kuriant atliekų tvarkymo sistemą, tačiau formuojant Europos Komisijos
(EK) propaguojamą žiedinę ekonomiką reikia dar daug nuveikti.
Lietuvoje jau ne vienerius metus dirbama kuriant atliekų tvarkymo sistemą, tačiau formuojant Europos Komisijos (EK) propaguojamą žiedinę ekonomiką reikia dar daug nuveikti.
EK yra patvirtinusi žiedinės ekonomikos kūrimą skatinantį dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama, kad esami gamtos ištekliai būtų naudojami kuo taupiau, nes dauguma jų senka. Todėl EK savo įgyvendinama politika siekia, kad būtų formuojama žiedinė ekonomika, kuri siekia kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų, o produktui pasenus ar sugedus, jo pagaminimui panaudotas medžiagas panaudoti naujiems gaminimas. Taikant tokį modelį, galima ne tik skatinti pažangių naujovių diegimą, sukurti nemažai darbo vietų, bet ir apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą.
Pavyzdžiui, šiandien įvairiuose gaminiuose naudojama vis daugiau plastiko. EK duomenimis, šiandien yra perdirbama mažiau kaip 25 proc. plastiko, o net apie 50 proc. jo atsiduria sąvartynuose. Norint padidinti šį skaičių, reikia ne tik daugiau dėmesio skirti pakuočių rūšiavimui, bet ir kitokių atliekų – elektronikos, senų automobilio dalių surinkimui bei perdirbimui.
Dvi iš keleto Lietuvos gamintojų ir importuotojų organizacijų Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) jau ne vienerius kuria atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, kuri skatina pakartotinį gaminių panaudojimą ir mažina atliekų kiekį. Lietuvoje yra įkurta apie 1000 elektronikos bei automobilių atliekų surinkimo vietų, kur gyventojai gali nemokamai atiduoti susidariusias atliekas. Jos surenkamos, rūšiuojamos, o gautos medžiagos yra perdirbamos.
„Europos Komisija akcentuoja keletą svarbių žiedinės ekonomikos principų – gaminamų prekių ilgaamžiškumą bei jų pakartotinį naudojimą. Reikia siekti, kad gaminiai būtų ilgaamžiai, vartojimas nebūtų skatinamas, tokiu būdu susidarytų kur kas mažiau atliekų“, – sako GIA ir EGIO vadovas Alfredas Skinulis.
Kaip pavyzdį jis pateikia pakartotinį mobiliųjų telefonų naudojimą. Šiandien neretai išmetami dar veikiantys, naudojimui tinkami telefono aparatai ir taip nutinka vien todėl, kad jų modelis yra morališkai pasenęs. Diegiant žiedinės ekonomikos principus, telefono aparatai gali būti naudojami kur kas ilgiau nei dabar, perduodant juos naudoti nepasiturintiems, sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis gyvenantiems žmonėms. Taip pakartotinai naudojant dar tinkamus daiktus vartojimo apimtys mažėtų, būtų laikomasi žiedinės ekonomikos principų. Dar vienas iš svarbių žiedinės ekonomikos principų – deginti kuo mažiau atliekų. Dabar perdirbant elektronikos bei automobilių atliekas dalis atliekų yra perdirbama, o likusi dalis, netinkama perdirbimui, yra smulkinama ir naudojama šilumos ar elektros energijai išgauti. EK savo dokumentuose yra užfiksavusi poziciją, kad deginamos gali būti tik tos atliekos, kurių neįmanoma perdirbti ar apskritai išvengti tų atliekų susidarymo. „Bendradarbiaujame su tokiais atliekų tvarkytojais, kurie siekia kuo efektyviau tvarkyti susidarančias atliekas“, – sako A. Skinulis.
Atliekas tvarkančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad iš jų bendrovės atliekos nepatenka į sąvartynus. Dabar pagrindinė atliekų tvarkytojų užduotis – kiek įmanoma sumažinti atliekų, kurios naudojamos energijai gauti. Tam reikalinga ne tik speciali įranga, bet ir naujos darbuotojų kompetencijos.
Kaip žinoma, elektronikos gamintojai ir importuotojai pagal ES direktyvas kasmet privalo sutvarkyti tam tikrą kiekį elektronikos ir buitinės technikos atliekų. Aplinkos apsaugos reikalavimai, kurių įgyvendinimą Lietuvoje prižiūri Aplinkos ministerija, nuolat griežtėja. Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nustato, kad nuo 2019 m. minimalus kasmet pasiekiamas atliekų surinkimo lygis valstybėje ES narėje turi būti 85 proc. susidariusių elektronikos ir elektroninės įrangos atliekų pagal svorį.
EGIO, kuri šiuo metu vienija 751 elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus, kasmet nuosekliai vykdo numatytas užduotis. Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino, kad organizacija 2015 m. įvykdė visas Vyriausybės nustatytas atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis. 2016 m. EGIO yra įrengusi ir eksploatuoja daugiau kaip 1000 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų visoje Lietuvoje. Per pirmą šių metų pusmetį jau surinkta ir perdirbta apie 2000 tonų elektronikos atliekų. Pernai EGIO pagal savo organizacijos narių įsipareigojimus perdirbo daugiau kaip 3400 tonų elektros ir elektronikos prietaisų atliekų.
Kaip žinoma, elektronikos ir buitinės technikos atliekų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius, nes patekę į sąvartynus tos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos gamtai. Perdirbant tokias atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neužteršia aplinkos, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.
