Naujas Europos Sąjungos (ES) reglamentas dėl tarptautinių mobiliųjų telefonų pokalbių tarifų (angl. roaming) pastaruoju metu kelia didžiules diskusijas Europos institucijose. Pagrindinė tarptautinių mobiliųjų ryšių paslaugų reglamentavimo esmė – iki 70 proc. sumažinti pokalbių mobiliaisiais telefonais užsienyje, t. y. kitoje ES šalyje kainas.
Naujas Europos Sąjungos (ES) reglamentas dėl tarptautinių mobiliųjų telefonų pokalbių tarifų (angl. roaming) pastaruoju metu kelia didžiules diskusijas Europos institucijose. Pagrindinė tarptautinių mobiliųjų ryšių paslaugų reglamentavimo esmė – iki 70 proc. sumažinti pokalbių mobiliaisiais telefonais užsienyje, t. y. kitoje ES šalyje kainas. Nauju teisės aktu siekiama užtikrinti, kad kaina, kurią vartotojai moka už tarptautinio ryšio paslaugas kitoje ES narėje, nebūtų keletą kartų didesnė už pokalbių savo šalyje kainą (ES vidaus rinkos principas).
Šiuo metu Europos Komisijos (EK) reglamento projektas svarstomas Europos Parlamento (EP) frakcijose ir komitetuose. EP Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijoje pranešėju paskirtas EP narys Šarūnas Birutis.
Lietuvos europarlamentaras antradienį (rugsėjo 26 d.) Strasbūre susitiko su EK reglamento iniciatore EK telekomunikacijų komisare Viviana Reding (Viviane Reding). Minėtame susitikime pasikeista nuomonėmis apie reglamento svarstymo eigą bei mobiliųjų pokalbių tarifų mažinimo būtinumą.
Š. Biručio teigimu, EK siūlomas reglamentas, nepaisant didžiųjų operatorių, tokių kaip „Vodafone“ ir kitų, pasipriešinimo bei lobistinio spaudimo, turėtų būti priimtas bendru EK, Europos Parlamento ir Europos Tarybos sprendimu. Komisarės Viviana Reding įsitikinimu, tai bus dar vienas žingsnis į vieningą, konkurencingą ES rinką. Netaikant reguliavimo, vargu ar galima tikėtis reikšmingo tarptinklinių pokalbių tarifų sumažėjimo. Pavyzdžiui, operatoriai ėmėsi priemonių, žadėdami gerokai sumažinti tarifus 2006 m. antrojoje pusėje, bet jie tai padarė ne dėl didėjančios konkurencijos, o labiau bijodami naujojo reguliavimo.
Europos Komisijos (EK) siūlymu, minėtas reglamentas turėtų įsigalioti 2007 metų vasarą – po jo paskelbimo oficialiajame ES leidinyje jis tiesiogiai įsigaliotų visose ES šalyse. Tai reiškia, kad reglamentas automatiškai pradėtų veikti ir Lietuvoje.
Š. Birutis iš esmės pritaria EK siūlymui taikyti reguliavimą tarptautinių mobiliųjų ryšių paslaugų rinkai. ALDE komitete jis ketina pasisakyti už 30 proc. maržos nustatymą mažmeniniams pokalbiams. Tai reiškia, kad operatoriams būtų leidžiama didmeninę kainą padidinti daugiausia 30 proc. mažmeniniu antkainiu, kuris sudaro įprastą operatorių maržą skambučiams savo šalies viduje.
Dabartinės išlaidos tarptautiniams didmeniniams ir mažmeniniams pokalbiams yra nepagrįstos, be to, ypač stokojama skaidrumo mažmeninių kainų rinkose. ES tarptautinio tarptinklinio mobiliojo ryšio rinka vertinama maždaug 8,5 mlrd. eurų, tai sudaro 5,7 proc. bendrųjų mobiliojo ryšio pramonės pajamų, kurios siekia apie 150 mlrd. eurų. Naujasis ES reglamentas leistų vartotojams sutaupyti apie 5 mlrd. eurų.
Šiuo metu tarptautinio mobiliojo ryšio paslaugomis naudojasi apie 147 mln. ES piliečių, iš jų 110 mln. yra verslo grupės vartotojai, 37 mln. – keliaujantys turistai.
Vartotojai perka operatoriaus paslaugas savo šalyje, o būdami užsienyje yra prijungiami prie užsienio operatoriaus tinklo. Užsienio operatorius pateikia savo tinklo operatoriui sąskaitą už didmeninę paslaugą. Dauguma operatorių tvirtina, kad konkurencija didmeninėje rinkoje padeda mažinti kainas. Tačiau sunku paaiškinti, kodėl mažmeninis skambutis tarptinkliniu ryšiu privatiems vartotojams yra 1,15 euro už minutę – daugiau kaip penkis kartus didesnis už faktines didmeninės paslaugos išlaidas ir 50 proc. didesnis už vidutinį operatorių tarpusavio tarifą.
„Nėra logikos, kai mažmeniniai tarptautiniai pokalbiai kainuoja keturis kartus brangiau už vidaus. Akivaizdu, kad šiai rinkai trūksta skaidrumo, o kur jo nėra, neveikia ir konkurencijos principai“,- teigia ALDE frakcijos narys Š. Birutis.
Nacionalinės reguliavimo institucijos neturi reikiamų priemonių šiai problemai spręsti, o bandymai padidinti kainų skaidrumą, deja, nepaskatino operatorių mažinti kainas. ES mobiliojo ryšio paslaugų rinka yra tarptautinė, jos reguliavimas nacionaliniu lygiu yra sunkiai įgyvendinamas. Š. Biručio nuomone, dėl minėtų priežasčių mobiliojo ryšio tarifų reguliavimas yra reikalingas visos ES mastu.
EK siūlo, kad didžiausios didmeninės kainos būtų nustatomos remiantis metodu, pagal kurį ES skambučių užbaigimo mobiliojo ryšio tinkluose mokesčiai būtų dauginami iš nustatyto koeficiento. Su tuo visiškai sutiko Europos reguliuotojų grupė (ERG). Ji pažymėjo, kad tai puikus pradinis taškas kuriant didmeninių kainų etaloną, nes užtikrina paprastumą, skaidrumą ir tikrumą. Tačiau ERG nepritarė siūlomoms 30 proc. maržos „luboms“ mažmeniniams pokalbiams.
Įsigaliojus reglamentui, numatytas 6 mėnesių pereinamas laikotarpis, per kurį operatoriai turės galimybių prisitaikyti – jie galės konkuruoti mažesnėmis maržomis nei nustatyta.
