Šiaurės pašvaistė – vienas nuostabiausių reiškinių žemėje. Saulės vėjo sukeltas viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas – daugumos fotografų svajonė. Šis reiškinys už poliarinio rato, kur jis geriausiai matomas, kasmet sukviečia galybę turistų. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms tai – kasdienybė.
Šiaurės pašvaistė – vienas nuostabiausių reiškinių žemėje. Saulės vėjo sukeltas viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas – daugumos fotografų svajonė. Šis reiškinys už poliarinio rato, kur jis geriausiai matomas, kasmet sukviečia galybę turistų. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms tai – kasdienybė, rašoma pranešime spaudai.
Politiką iškeitė į kosmosą
„Andoya Space Center“ kosminės stoties, įsikūrusios Norvegijos šiaurėje direktorius Oddas Rogeris Enoksenas – buvęs ilgametis parlamento narys ir energetikos bei išteklių ministras.
„Manęs dažnai klausia, ar įsidarbindamas kosminėje stotyje priartėjau prie vaikystės svajonės būti astronautu. Iš tiesų, aš priartėjau prie namų – esu gimęs būtent šioje saloje. Taip pat džiaugiuosi, kad kas dieną dirbu su talentingais ir išsilavinusiais mokslininkais. Tikiu, kad jų atliekami tyrimai – ypač naudingi“, – ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ dalyviams, apsilankiusiems kosmoso tyrimų centre, pasakojo O. R. Enoksenas.
I. Veršinsko nuotr.
Teikia paslaugas viso pasaulio mokslininkams
Šioje kosmoso stotyje atliekama daugiausia Šiaurės pašvaistės tyrinėjimų. Skirtingų šalių mokslininkai į kosmosą iš ten leidžia raketas, kurių surinktus duomenis čia tiria.
„Nuo 1962 metų iš mūsų stoties yra paleista daugiau nei 1200 raketų. Mūsų paslaugas dažnai renkasi JAV, Vokietijos, kitų Europos bei pasaulio valstybių bei NASA mokslininkai. Profesionalai, dirbantys centre turi greitai surinkti informaciją iš raketų – vos jai nusileidus, visi duomenys tampa nebeprieinami“, – pasakojo stoties vadovas.
Ypatingas dėmesys – švietimui
Elektronikos inžinierius Orjanas Vollestadas „Andoya Space Center“ dirba ir mokytoju.
„Seniai supratome, kad mokslu vaikus geriausia sudominti per žaidimą. Sukūrėme erdvėlaivio imitaciją, kuriuo „pakilę“ į atvirą kosmosą vaikai besimokydami turi atlikti įvairias užduotis ir jį saugiai „sugrąžinti į Žemę“. Nuolat tobuliname kitus interaktyvius žaidimus, padedančius suvokti, kaip veikia klimato kaita, kokie būna žemės paviršiaus pokyčiai ir t. t. Kalbu tik apie vaikus, tačiau neretai mūsų bazėje apsilanko net senoliai. Džiaugiamės, kad radome kiekvienam priimtiną būdą domėtis mūsų veikla“, – pasakojo O. Vollestadas.
Lietuva – kosminė valstybė
Į Andojaus salą, kurioje įsikūrusi ši kosminių tyrinėjimų stotis, dėmesį atkreipė ir Lietuvos investuotojai. „Dėl tinkamos geografinės padėties, nedidelės populiacijos bei paruoštos bazės, esame pasirinkę Andojaus salą, kaip vieną tinkamiausių vietų mūsų galimoms investicijoms. Planuojame nedidelio galingumo raketomis leisti palydovus į kosmosą“, – teigė Lietuvos aerokosmoso asociacijos vadovas ir UAB „Arcus Novus“ direktorius Vidmantas Tomkus.
Lietuvių investuotojų pamėgtas kraštas
Ši investicija taptų ne pirmąja lietuviška Andojaus saloje. Netoli Andeneso miestelio, buvusioje NATO bazėje jau šeštus metus yra įsikūrusi lietuvių pramoginės žvejybos bazė „Andoy fiske-camp“. „Norvegija – svajonių šalis investuotojams. Čia jau seniai suprantama, kad žmogų, atnešantį pinigus, kuriantį darbo vietas, reikia gerbti. Sulaukėme nemažai pagalbos iš vietinių bei dėmesio iš valdžios atstovų“, – pasakojo žvejybos bazės direktorius Saulius Babravičius.
