Sergantys, neįgalūs žmonės nori gyventi kaip įmanoma kokybiškesnius gyvenimus. Tuo pačiu jie nenori ir tapti našta aplinkiniams. Štai kodėl šiuolaikinės technologijos jiems gali tapti raktu į tiek fiziškai, tiek morališkai daug lengvesnį gyvenimą. Šiuolaikiniai išmaniųjų namų sprendimai leidžia ligoniams įgyti kaip niekada daug savarankiškumo, o juos prižiūrintiems – gerokai daugiau informacijos.
Sergantys, neįgalūs žmonės nori gyventi kaip įmanoma kokybiškesnius gyvenimus. Tuo pačiu jie nenori ir tapti našta aplinkiniams. Štai kodėl šiuolaikinės technologijos jiems gali tapti raktu į tiek fiziškai, tiek morališkai daug lengvesnį gyvenimą. Šiuolaikiniai išmaniųjų namų sprendimai leidžia ligoniams įgyti kaip niekada daug savarankiškumo, o juos prižiūrintiems – gerokai daugiau informacijos.
Daugiau laisvės
Kaip sako išmaniųjų namų sprendimus parduodančios ir mokančios juos diegti „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis, išmaniosios namų technologijos tikrai gali ženkliai prisidėti prie sergančiųjų, neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo. Anot jo, tokias technologas galima skirstyti į du tipus. Pirmoji – tai sprendimai, kai yra tiesioginė sąsaja tarp sistemų ir neįgaliojo. Antroji – tai automatizuoti procesai pačiuose namuose.
Neįgalumas būna įvairus, bet dažniausiai tai paralyžius ar kita negalia, neleidžianti laisvai judėti, valdyti galūnių, tai išmaniosios sistemos gali būti pritaikytos valdyti jas tais būdais, kurie neįgaliajam dar liko. „Tarkim, galintys kalbėti gali balsu reguliuoti šviesas, klimatą, atidarinėti duris, įjungti televizorių, išsikviesti pagalbą. Jei negali to daryt balsu, galima bent pūstelėti į vamzdelį – tai taip pat gali tapti valdymo būdu. Vienas pūstelėjimas – įjungti šviesas, trys – iškviesti pagalbą, du trumpi – pakelti temperatūrą 2 laipsniais... ir panašiai“, – aiškino R. Skurdenis.
„Jung Vilnius“ nuotr.
Automatizuoti procesai padeda užtikrinti didesnį komfortą, o tuo pačiu gali padėti ir efektyviau stebėti ligonio būklę. „Tokios sistemos palaiko būtent tam neįgaliajam tinkamas temperatūras, oro drėgnumą, apšvietimo lygį ar foninę muziką. Visa tai vyksta automatiškai, tad vėlgi gerokai sumažėja priklausomybė nuo kitų žmonių. Be to galima suprogramuoti taip, kad išmanioji apyrankė sektų gyvybinius parametrus ir primintų išgerti vaistus tada, kai žmogus dar net nejaučia pablogėjimo, o jautrūs prietaisai jau tai numato“, – pasakojo „Jung Vilnius“ direktorius.
Būtina gydytojo konsultacija
Prižiūrėti ligonius ar neįgaliuosius – tai labai atsakingas uždavinys. Todėl renkantis technologijas, kurios padėtų tai daryti, jokiu būdu negalima improvizuoti. Būtina konsultuotis su gydytojais, gauti jų patvirtinimą, kad vienas ar kitas sprendimas tikrai bus naudingas. To reikia, nes kiekvienas atvejis yra unikalus. Kiekvieną sykį būtina įvertinti žmogaus fizines ir psichines galias naudotis konkrečiomis technologijomis.
„Žinoma, išmaniojo namo technologijos tiesiogiai nevaldo gyvybės palaikymo įrangos – tai jau specializuotos įrangos sritis. Tačiau jos gali veikti kartu – gavus signalą iš šių sistemų išmanieji namai gali veikti papildomai – siųsti pranešimus reikalingiems žmonėms, uždegti šviesas, duoti garsinius pranešimus, kur ir kas įvyko. Šios sistemos veikia kartu, tačiau turi skirtingas atsakomybės ribas“, – dėstė R. Skurdenis.
Medicininės paskirties išmanioji įranga yra specialiai sertifikuojama, jų kokybei yra keliami patys aukščiausi reikalavimai. Ją sujungus su labiau tradiciniais išmaniųjų namų sprendimais galima pasiekti puikių rezultatų. „Išmaniųjų namų sistemos visų pirma skirtos formuoti papildomai sveiką aplinką bei komfortą, mažinti krūvį aptarnaujančiam personalui ir paciento priklausomybę nuo kitų“, – teigė pašnekovas.
Pagalba senjorams
Šiandien mes vis garsiau kalbame ir apie senstančią visuomenę. Akivaizdu, jog žmonių, kuriems reikia priežiūros, tik daugės. R. Skurdenis pastebi, kad šiam procesui besitęsiant atitinkami technologiniai sprendimai taps būtinybe.
„Kai kuriose šalyse jau aktyviai vykdomi eksperimentai, kurie leidžia pasitelkus išmaniąsias technologijas ETIŠKAI stebėti senjorus, ir esant pavojingai situacijai jiems nusiųsti pagalbą. Tai veikia taip: visą laiką senjorai savo namuose (su įdiegtomis išmaniosiomis technologijomis) gyvena visiškai savarankiškai. Juos tik kartais lanko socialiniai darbuotojai. Sistema nuolat seka gyvenimo algoritmą (priminsiu, stebėti kameromis būtų neetiška). Fiksuojama, kada žmogus atsikėlė (įjungė šviesą), ar nuėjo į tualetą (vandens davikliai), ar valgė (elektros suvartojimas virtuvėje), ar buvo išėjęs pasivaikščioti (davikliai duše)“, – vardina jis.
Jei gyvenimo ritmas staiga ima skirtis nuo įprasto, sistema iš karto siunčia pranešimą prižiūrinčiam personalui, kad reikia patikrinti, ar žmogui viskas gerai. Jei telefonu susisiekti nepavyksta, iškart siunčiama pagalba. „Beje, tai ir papildomas saugumas, nes jei senjoras būtų apiplėštas, vėl būtų pažeistas gyvenimo ritmas ir sistema sureaguotų. Taip stengiamasi, kad žmonės kuo ilgiau išliktu visiškai savarankiški. Tačiau tuo pačiu metu jiems operatyviai būtų suteikta pagalba ištikus kritinei situacijai. Taigi išmaniosios technologijos tikrai nėra vien prabangaus būsto atributas. Jos realiai gali pagelbėti senjorams ar neįgaliems žmonėms“, – teigė R. Skurdenis.
