Didžiosios pasaulio kompanijos jau dirba, kad greitu laiku visame pasaulyje veiktų bevielis interneto ryšys, tačiau tikėtina, kad jis nebus visiškai nemokamas. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos kosmoso technologijų startuolio „Nano Avionics“ vadovas Vytenis Buzas, kuris mano, kad tokie projektai labai reikalingi.
Didžiosios pasaulio kompanijos jau dirba, kad greitu laiku visame pasaulyje veiktų bevielis interneto ryšys, tačiau tikėtina, kad jis nebus visiškai nemokamas. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos kosmoso technologijų startuolio „Nano Avionics“ vadovas Vytenis Buzas, kuris mano, kad tokie projektai labai reikalingi. Anot jo, tai ne tik padėtų interneto ryšio vis dar neturinčios šalims, bet ir visiems gyventojams, kurie, naudodamiesi internetu, galėtų bet kada gauti informacijos ar pagalbos.
Šiuo metu ambicingiausias „One Web Satellites“ projektas. Kartu su įmone „OneWeb“ dirbanti orlaivių gamybos bendrovė „Airbus“ žada pagaminti iki 900 mažų palydovų. Pirmieji 10 kuriami Prancūzijoje. Jie į kosmosą pakils jau po dvejų metų.
Iki 2019 m. kosmosą pasieks likęs palydovų spiečius, paleistas iš Floridoje įsikūrusio Kenedžio kosminių skrydžių centro, bendradarbiaujant su JAV nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA. Mažus palydovus į kosmosą išsiųsti pigiau ir lengviau. Sudarę tinklą palydovai turėtų tiekti greitą interneto ryšį net ir sunkiai pasiekiamose vietovėse, pavyzdžiui, dykumoje. Skaičiuojama, kad šis projektas kainuos beveik 2 mlrd. eurų.
Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas birželio pabaigoje išbandė saulės energija varomą orlaivį. Žmogaus nepilotuojamas lėktuvas naudoja lazerius, kad perduotų duomenis 10 kartų greičiau nei dabar esančios sistemos.
Populiariausia paieškos sistema „Google“ praėjusiais metais investavo beveik 1 mlrd. eurų į verslininko Elono Musko „SpaceX“ kompaniją. Ji žada į kosmosą išsiųsti 4 tūkst. palydovų spiečių, kuris tiektų bevielį interneto ryšį, tačiau kol kas tikslios datos, kada tai įvyks, kompanija nepateikia.
Pati bendrovė „Google“ kuria „Loon“ balionus, kurie pakiltų 20 km virš žemės paviršiaus. Teniso aikštelės dydžio polietileniniai balionai danguje būtų daugiau kaip 100 dienų, o ryšį tiektų per telekomunikacijų bendroves į žmonių mobiliuosius telefonus. Balionai turėtų pakilti 2030 m.
– Kaip apskritai įmanoma suteikti nemokamą internetą visur ir visada?
– Kalbant apie kosmosą, vienas iš būdų – palydovinis ryšys, t. y. reikėtų iškelti į kosmosą, Žemės orbitą palydovų spiečių, kuris ir teiktų internetą. [...] Tai būtų daroma gal ne tokiu buitiniu būdu, kaip mūsų naudojamas Wi-Fi ryšys, bet tai turėtų būti kažkas panašaus.
– Kokie yra rimčiausi projektai šioje srityje?
– Richardas Bransonas su kolegomis vysto gana įdomų ir ambicingą projektą, kuris vadinasi „One Web“. „Airbus“ gamina palydovų spiečių, E. Muskas taip pat turėjo tokių intencijų, bet kol kas nieko stipresnio negirdėti iš šios pusės. „Facebook“ įkūrėjas M. Zuckerbergas bandė pirmąsias skraidykles, kurios tieks internetą.
Taip pat mažųjų palydovų pagrindu vykdomas įdomus projektėlis, kuris vadinasi „Outernet“, bet jis internetą tiekia tik į vieną pusę, t. y. iš mažųjų palydovų žemyn. Tai gal labiau humanitarinis projektas – internetas, informacija tiekiama į vieną pusę tokiose vietose, kaip Afrika, Afrikos neturtingesnės šalys, ar kitos šalys, kurios neturi galimybės turėti interneto.
Žmonės per dieną galėtų gauti tam tikrą kiekį informacijos į savo kompiuterius, pavyzdžiui, tam tikrą kiekį „Wikipedia“ informacijos, tam tikrą kiekį globalių ir vietinių naujienų ir kažkokių filmų. Tokių projektų yra ir žmonės apie tai galvoja. Kosmosas ir yra tuo patrauklus, kad galima reliatyviai pigiai ir (šiandien jau galima sakyti) paprastai padengti didelius plotus, pavyzdžiui, radijo ryšiu ar informacijos perdavimu. Dėl to infrastruktūra, naudojant palydovus, patraukli – galima labai lengvai globaliai pasiekti žmones, vartotojus.
– Kaip vertinate tokius siekius?
– Globalus internetas būtų didžiulis žingsnis, milžiniškas žingsnis link globalizacijos. Informacija, pasiekiama visur ir visada realiu laiku yra didžiulis dalykas. Iš tikrųjų nedidelę pasaulio dalį, kalbant apie jo plotą, šiuo metu dengia telefonų ryšys, GSM, interneto ryšys ir pan.
Įsivaizduokite, visur turite interneto ryšį. Galbūt telefono ryšys neveikia, bet veikia internetas. Jūs kažkokiu būdu galite pranešti apie nelaimę, galite gauti informaciją. Tai būtų didelis žingsnis į priekį. Sunku pasakyti, kokios neigiamos įtakos tai galėtų turėti žmonių saugumui. Matau, kiek yra techninių problemų. Sunku pasakyti, kas dėl to galėtų būti blogai.
– Ar gali būti, kad globalus internetas bus nemokamas ir visiškai saugus?
– Abejočiau, kad tas internetas būtų nemokamas, žinant tokių infrastruktūrų, palydovų kainas, sunku būtų įsivaizduoti [kad toks internetas galėtų būti nemokamas – LRT.lt]. Kažkas už tai vis tiek moka, investuoja savo pinigus. Negalia pasakyti, kad jis yra visiškai nemokamas. Nieko nėra pasaulyje nemokamo.
Saugumo klausimas, nesvarbu ar kosmose ar ant žemės, lygiai taip pat galioja. Tuos duomenis vienokiu ar kitokiu būdu kažkas gali perimti, jeigu nori tai padaryti. Dėl to yra tam tikros priemonės, kaip tuos duomenis saugoti. Čia didžiausia problema būtų suteikti ryšį. Ar tas ryšys tiekiamas laidais, ar radijo bangomis, ar palydovais, tai jau yra tiesiog techninio gyvenimo klausimas.
– Ar Lietuva galėtų pradėti tokį projektą savo šalyje?
– Tokių projektų rinka globali. [...] Nemanau, kad turime problemų su internetu, telefono ryšiu, aukščiausios kartos telefono ryšiu. Tokio interneto turėjimas ar neturėjimas turbūt ne Lietuvos problema. Tai būtų problema tų šalių, kuriose nėra taip gerai išsivysčiusi infrastruktūra. Pradėti kurti, gaminti kažką panašaus – kodėl gi ne? Rinka globali. Kur pastatyta gamykla, tikrai nėra svarbu.
– Jūs taip pat jau kuriate antrąjį palydovą. Visai neseniai lietuviai studentai nusprendė užauginti augalą Mėnulyje. Kokių dar inovacijų galima tikėtis arba ką dar svarstoma daryti kosmose ateityje?
– Galėčiau pakalbėti tik apie mūsų planus. Mūsų tikslai gana aiškūs. Apie juos nemažai kalbame. Šiuo metu vykdome projektą „Lituanica SAT 2“ ir jau esame finišo tiesiojoje. Išsibandome inovatyvias technologijas mažų palydovų raketinių variklių tema. Tai įdomu tiek mokslo, tiek komercine prasme.
Šiuo metu daugiausia rūpinamės tuo, kaip išlikti, išgyventi, kaip vystyti verslą, pardavimus. Šį verslą pradėjome nuo „Lituanica SAT1“ projekto pabaigos. Mūsų planai tokie – kurti verslą, stiprinti šią naują pramonės šaką Lietuvoje, didinti komandą ir toliau kurti technologijas.
Idėjų tikrai daug ir yra daug dalykų, ką dar galima išsibandyti kosmose. Tikrai nesvarbu, ar Lietuva maža, ar didelė šalis. Tikrai tai nėra svarbu. Tai globalūs dalykai. Tam tikros problemos yra aktualios ir esame pajėgūs jas išspręsti. Toliau lieka tik organizaciniai klausimai, finansavimas, pardavimai ir tokios, kaip sakoma, techninės detalės.
– Ar jus domina galimybė išbandyti palydovą su specialiu įtaisu ar prietaisu, kuris skleistų internetą?
– Tokie dalykai mus domina, juos nuolat studijuojame. Tokios idėjos subręsta tikrai ne per dieną, ne per savaitgalį. Tai trunka, tai procesas, kelių metų darbas. Reikia susirinkti informaciją, išsitirti, kiek ta idėja būtų patraukli, tiksliau, kiek būtų patrauklus jos įgyvendinimas. Šiuo metu ir studijuojame keletą dalykų – kokias paslaugas galėtume teikti, pasitelkę savo dabartinę infrastruktūrą ir dabartines žinias.
