„Žinoma, lengvesnis kelias būtų stengtis išsaugoti visas studijų programas, bandyti pervilioti studentus iš
kitų aukštųjų mokyklų, nuleisti kokybės kartelę, siekiant visomis išgalėmis padidinti studentų skaičių,
tačiau mes einame kitu keliu“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita
Šiugždinienė. Studijų kokybės stiprinimas, panaikinant nepaklausias studijų programas, išlaikant aukštus
stojimo reikalavimus, pasiteisina – stiprių studentų KTU kasmet nuosekliai daugėja.
„Žinoma, lengvesnis kelias būtų stengtis išsaugoti visas studijų programas, bandyti pervilioti studentus iš kitų aukštųjų mokyklų, nuleisti kokybės kartelę, siekiant visomis išgalėmis padidinti studentų skaičių, tačiau mes einame kitu keliu“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė. Studijų kokybės stiprinimas, panaikinant nepaklausias studijų programas, išlaikant aukštus stojimo reikalavimus, pasiteisina – stiprių studentų KTU kasmet nuosekliai daugėja.
J. Šiugždinienė sutinka, kad šiandien konkurencija dėl būsimų studentų iš tiesų yra labai didelė. Visgi, KTU strategija yra nukreipta ne tik į Lietuvos, bet į globalią rinką.
„Šiemet pakėlėme stojimo kartelę ir į Universitetą stojantiems užsienio studentams: buvo sustiprinti anglų kalbos reikalavimai, dalykinės ir asmeninės stojančiųjų kompetencijos, padidintas stojamasis balas, magistrantams paskirti motyvaciniai pokalbiai, – sakė J. Šiugždinienė. – Po šių sprendimų užsienio studentų skaičius KTU gali ir sumažėti, tačiau stojimo kartelę įveikę jaunuoliai iš užsienio šalių gebės siekti geresnių akademinių rezultatų, bus mažiau nusivylimų tiek jiems, tiek Universitetui.“
Pasak jos, pagrindinis Universiteto tikslas nėra visomis išgalėmis didinti studentų skaičių, bet stiprinti studijų kokybę, pritraukti motyvuotų studentų, kurie gebėtų studijuoti ir neiškristų po pirmojo ar antrojo kurso dėl nepatenkinamų rezultatų.
„Džiaugiuosi, kuomet girdžiu moksleivius ir jų tėvus sakant „KTU sunku mokytis“. Taip, mokytis nėra lengva ir tai yra vienas iš kokybės ženklų“, – teigia KTU studijų prorektorė.
Kalbėdama apie švietimo sistemos reformas J. Šiugždinienė KTU pateikia kaip pavydį – reformos nėra lengvas, tačiau būtinas žingsnis šiandien: „Laikas – didelė prabanga. Mes trypčiojame, o mūsų tikrieji konkurentai – užsienio universitetai – juda į priekį.“
KTU studijų prorektorė neabejoja, kad norint išlaikyti gabius studentus Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, reikalingi netradiciniai sprendimai, aiškūs prioritetai ir stipri valia pokyčiams tiek aukštųjų mokyklų vadovų, tiek valstybės švietimo srities lyderių tarpe.
– Stojančiųjų į KTU valstybės finansuojamas vietas skaičius kasmet nuosekliai didėja (2013 m. – 1288, 2014 m. – 1430, 2015 m. – 1432, 2016 m. – 1541). Kaip vertinate šiuos skaičius, ką jie rodo?, – paklausėme J. Šiugždinienės.
– Visų pirma, tai rodo, jog KTU renkasi stipresni ir gabesni studentai. Taip pat, jog mūsų strategija – studijų kokybė, o ne kiekybė – pasiteisina. Pagrindinis Universiteto tikslas nėra visomis išgalėmis didinti studentų skaičių, bet stiprinti studijų kokybę, pritraukti labiau motyvuotų studentų, kurie gebėtų studijuoti ir neiškristų po pirmojo ar antrojo kurso dėl nepatenkinamų rezultatų.
Džiaugiuosi, kuomet girdžiu moksleivius ir jų tėvus sakant „KTU sunku mokytis“. Taip, mokytis nėra lengva ir tai yra vienas iš kokybės ženklų.
Kasmet siekiame pritraukti daugiau talentų, t. y. tų jaunuolių, kurie per valstybinius brandos egzaminus gavo 100 balų įvertinimus, tapo įvairių olimpiadų nugalėtojais. Siekiame, kad šie talentai ateitų ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš rajonų, Lietuvos kaimo vietovių. Suprantame, kad sunki materialinė padėtis dažnai neleidžia gabiems moksleiviams važiuoti studijuoti į didmiesčius. Dėl šios priežasties KTU buvo pertvarkyta stipendijų skyrimo tvarka.
Jau šiais mokslo metais talentingi jaunuoliai, prisijungę prie talentų ugdymo programos „GIFTed.comm“, turės galimybę gauti 300 eurų stipendiją, kuri sudarys sąlygas gyventi ir studijuoti Kaune.
– 2013 metais KTU pradėjo vykdyti reformas, t. y. Atsinaujinimo programą. Šiandien turime beveik penktadaliu daugiau gabių studentų (kuriems mokslus finansuoja valstybė ir šimtukininkų). Ar įžvelgiate ryšį tarp šių reiškinių?
– Manau, kad ryšys egzistuoja. Prieš trejus metus Universitete prasidėjusi pertvarka nėra baigta, pokyčiai ir toliau nuosekliai įgyvendinami. KTU, eidamas į priekį, iš kitų šalies aukštųjų mokyklų tarpo išsiskiria gana drąsiais, ne visada populiariais žingsniais.
Pavyzdžiui, radikaliai pertvarkėme Universiteto struktūrą – sumažinome fakultetų skaičių, įdiegėme modernią studijų programų valdymo sistemą, nustatėme anglų kalbos reikalavimus dėstytojams, kuriems per ateinančius trejus metus padėsime pasiekti C1 anglų kalbos žinių lygį. Taip pat, bendradarbiaujant su universitetais Olandijoje ir Danijoje sukūrėme modernią šiuolaikinės didaktikos laboratoriją. Dėstytojai rengiami ugdyti jaunąją Y ir Z kartas, kurių mokymosi metodai jau yra kitokie.
– Kas pasikeitė studijų procese, praėjus beveik trejiems metams po Atsinaujinimo programos?
– Vienas iš svarbesnių žingsnių buvo studijų programų valdymo modelio pakeitimai, kuomet žymiai daugiau atsakomybių ir įgalinimų suteikta studijų programų vadovams. Į studijų programų valdymą įtraukiame verslo, viešojo sektoriaus atstovai, studentai.
Panašus modelis veikia pažangiausiuose pasaulio universitetuose, pavyzdžiui, Delfto technologijos universitete, Danijos technikos universitete. Siekiame studentams pasiūlyti įvairesnių studijų galimybių – tarpdisciplinines studijas, jungtines programas, išplėstinę praktiką, galimybę „susikonstruoti“ individualų studijų bloką.
Nuosekliai stambiname bakalauro studijų programas – šiemet studentams buvo pasiūlyta 18 studijų programų mažiau, lyginant su 2015 metais. Pernai priėmimas nebuvo vykdomas į 12 programų, o šiais metais – į 10 studijų programų, nes dalis jų buvo apjungtos. Šiuo žingsniu siekiame, kad studentai turėtų daugiau galimybių pasirinkti konkrečią specializaciją vėlesniuose kursuose. Turbūt sunku tikėtis, kad jaunuoliai jau pirmaisiais studijų metais tiksliai žino, ar juos domina, pavyzdžiui, medienos ar plastiko inžinerijos studijos.
Dirbame su viso Universiteto, o ne atskirų fakultetų studijų programomis, siekiant vieningo, stipraus ir kokybiško studijų programų paketo, t. y. sustambintų bakalauro studijų ir labiau specializuotų magistrantūros studijų programų.
Be to, Universitete sparčiai didėja anglų kalba dėstomų jungtinių magistrantūros studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis, KTU strateginiais partneriais, skaičius.
Siekiame, kad studijos nevirstų siaura specializacija, bet būtų tarpdiscipliniškos, studentams suteiktų daugiau specializacijos pasirinkimų, padėsiančių ateityje pasirinkti trokštamą karjeros kelią.
– Ar, vertinant bendrojo priėmimo rezultatus, Universitetas pasirinko tinkamas priemones, siekdamas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?
– Žinoma, lengvesnis kelias būtų stengtis išsaugoti visas studijų programas, bandyti pervilioti studentus iš kitų aukštųjų mokyklų, nuleisti kokybės kartelę, siekiant visomis išgalėmis padidinti studentų skaičių, tačiau KTU eina kitu keliu.
KTU kovoja ne dėl didesnio studentų skaičiaus, o dėl to, kad studentai pasiliktų Lietuvoje ir kokybišką aukštąjį išsilavinimą įgytų čia, o ne užsienio aukštosiose mokyklose.
Dalis pagrindinių fizinių mokslų krypties studijų studentų jau dabar mokosi iš tarptautinio lygio mokymosi medžiagos, išleistos vieno didžiausių studijų literatūros leidėjo pasaulyje – leidyklos „Pearson“.
Artimoje ateityje planuojame šia literatūra aprūpinti ir likusią dalį studentų. Iš tokių pačių vadovėlių, kurie tapo prieinami KTU studentams, šiandien mokosi ir geriausių užsienio aukštųjų mokyklų studentai. Universitetas suteikia puikią galimybę rinktis jungtines studijų programas, kurias baigus studentams suteikiamas ne tik KTU, bet ir užsienio aukštosios mokyklos diplomas, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas – KTU ir kito užsienio universiteto – kvalifikacinis laipsnis.
– Per pastaruosius penkerius metus KTU atsinaujino iš esmės. Kaip vertinate pokyčius ir pertvarką šios dienos šviesoje? Ar jie buvo būtini?
– Visada egzistuoja du pasirinkimai: galima tikėtis ir laukti, kol pokyčiai įvyks valstybės lygmenyje, ir tuomet privers tave keistis. Kitas variantas – rizikuoti ir įgyvendinti pokyčius patiems. Žinoma, labai tikimės stiprios politinės valios ir sprendimų iš atsakingų valstybės pareigūnų ir manome, kad neturime teisės laukti aukštojo mokslo sistemos griūties. Laikas – didelė prabanga. Mes trypčiojame, o mūsų tikrieji konkurentai – užsienio universitetai – juda į priekį. Todėl, KTU žengia žingsnius situacijai keisti. Vienas iš jų – KTU susijungimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Kalbame ne tik apie struktūrų optimizavimą ir valdymo efektyvumą, bet svarbiausia – kitokią studijų ir mokslo kokybę. Mes tikime, kad galime tapti pažangiausiu sveikatos technologijų centru ne tik mūsų regione, bet ir Europoje. Tai atitinka ir strategines plėtros kryptis.
Žinoma, pokyčių įgyvendinimas nėra lengvas procesas ir, deja, ne visada pavyksta susilaukti palaikymo iš akademinės bendruomenės narių.
Visgi, neabejoju, kad ilgalaikėje perspektyvoje šios reformos atneš puikius rezultatus. Tam tikrais pasiekimais galime pasidžiaugti jau šiandien – KTU didėja šimtukininkų ir valstybės finansuojamų studentų skaičius.
– Kokios yra skaudžiausios švietimo sistemos problemos šiandien?
– Šiandien visi suprantame didžiausią aukštojo mokslo sistemos problemą – šalyje veikia per daug aukštųjų mokyklų. Dėl šios priežasties nukenčia darbo efektyvumas, nekyla dėstytojų atlyginimai, studentai vangiai renkasi magistrantūros ir doktorantūros studijas. Gavę bakalauro diplomus, absolventai skuba ieškotis darbo ir universitetai praranda jaunuosius talentus.
Šiandieninė sistema neleidžia išlaikyti ir ugdyti aukštos kompetencijos dėstytojų ir mokslininkų, todėl geriausi protai nuteka pas užsienio konkurentus. Šiandien žmonės yra svarbiausias mūsų resursas – jeigu nesudarysime sąlygų oriai dirbti ir uždirbti, negalėsime jų tinkamai motyvuoti ir negalėsime tikėtis, kad Lietuva greitu metu taps aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi.
Reikia daug ką nuveikti: optimizuoti aukštojo mokslo sistemą, patobulinti studijų ir mokslo finansavimo modelį, švietimo sistemai suteikti daugiau lankstumo, kas leistų konkuruoti su lyderiaujančiais užsienio universitetais.
Aukštojo mokslo sistemos optimizavimas leistų sutelkti ribotus tiek finansinius, tiek žmogiškuosius resursus, atsirastų galimybė padidinti atlyginimus akademiniams darbuotojams, pritraukti daugiau užsienio dėstytojų. Klaidingai manoma, kad taip žlugs regionai, nes ten nebeliks aukštųjų mokyklų. Universitetai regionuose privalo likti, tačiau nebūtinai savarankiški, su savo administracijomis. Tai gali būti jų padaliniai, kuriuose būtų vykdomos tam regionui aktualiausios studijų programos.
– Pokyčiai – visada skausmingas ir sudėtingas procesas. Kas buvo (ir dabar yra) sunkiausia, vykdant reformas KTU?
– Įgyvendinant permainas reikia suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu pokyčiai daugeliu atveju yra skausmingi ir nepopuliarūs. Visgi, negalime vadovautis trumpalaike perspektyva – mums turi rūpėti ateitis. Natūralu, kad visada yra žmonių, kuriems pokyčiai nepatinka, jie jaučiasi nesaugiai, todėl yra būtina kokybiška vidinė komunikacija.
Akademinė bendruomenė turi žinoti ir suprasti, kokio tikslo siekiame. Galbūt šiandien yra sunkiau, bet po kelerių metų bus žymiai geriau. Turime pripažinti, kad šioje srityje dar daug reikia nuveikti. Norint aplink save suburti kritinę masę žmonių, palaikančių ir suprantančių pokyčių naudą, reikės daug ir stipriai dirbti.
– Jei vertintume KTU kaip miniatiūrinį švietimo sistemos modelį, ko iš mūsų galėtų pasimokyti žmonės, kuriems reikės anksčiau ar vėliau reformuoti Lietuvos švietimo sistemą?
– Buvome pradininkais ne vienoje srityje, todėl esame pasirengę dalintis ne tik gerąja, bet ir ne tokia sėkminga patirtimi. Pavyzdžiui, pilnų kaštų modelis pilna apimtimi pirmą kartą Lietuvoje buvo įdiegtas būtent KTU. Išmokome ne vieną pamoką.
Per pastaruosius metus ne tik pertvarkėme savo finansų sistemą, bet įsteigėme vykdomojo direktoriaus pareigybę, transformavome KTU personalo tarnybą, išplėsdami jos veiklos sritis. Ilgame pokyčių kelyje neišvengiamai pasitaikė ir klaidų, iš kurių pasimokėme ir kurios taip pat suteikė vertingos patirties.
– Įgyvendindamas pokyčius, pritraukdamas talentus, stiprindamas santykius su pramone, verslu, viešuoju sektoriumi KTU kasmet juda į priekį. Kokios tendencijos laukia ateinančiais metais?
– Į ateitį žvelgiame labai optimistiškai. Jeigu nevykdytume ir netęstume pradėtų darbų pokyčių link, nekreiptume dėmesio į pasaulines tendencijas švietimo srityje, po keleto metų taptume „autsaideriais“. Tik einant pirmyn užsibrėžtų tikslų link galima tikėtis, kad ne tik išgyvensime, bet ir klestėsime. Labai patogu nieko nedaryti, neklysti, nesikeisti, bet būtent toks elgesys užkertą kelią švietimo sistemos tobulėjimui. Mūsų pavyzdys parodė, kad pokyčių ne tik nereikia bijoti, bet svarbu stengtis juos inicijuoti vardan savo organizacijos ir šalies ateities.
