Anksčiau aukšto rango karininkai, vyriausybių vadovai, įtakingi politikai apie kibernetines atakas mažai kalbėdavo, nekreipdavo į jas dėmesio,nes, manė, kad jos yra nereikšmingos ir menkavertės. Kibernetinės atakos, kurios yra vykdomos virtualioje erdvėje, negali padaryti rimtos žalos realiame pasaulyje. Tokia buvo ankstesnė nuomonė.
Anksčiau aukšto rango karininkai, vyriausybių vadovai, įtakingi politikai apie kibernetines atakas mažai kalbėdavo, nekreipdavo į jas dėmesio,nes, manė, kad jos yra nereikšmingos ir menkavertės. Kibernetinės atakos, kurios yra vykdomos virtualioje erdvėje, negali padaryti rimtos žalos realiame pasaulyje. Tokia buvo ankstesnė nuomonė.
Tačiau pastaruoju metu situacija visiškai pasikeitė – kibernetinės atakos vos ne prilygsta karui, kuriame dalyvauja ginkluoti kariai, tankai, patrankos, raketos, o ateityje atakų žala, matyt, prilygs, o gal net bus didesnė už realaus karo.
NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje kibernetines atakas prilygino tikriems kariniams veiksmams ir nusprendė skirti joms ypatingą dėmesį.
Š. m. liepos mėn. pradžioje JAV Las Vegase įvyko „BlackHat“ konferencija. Ši konferencija yra organizuojama kiekvienais metais, joje dalyvauja svarbiausi kibernetinio saugumo ekspertai, JAV vyriausybės įstaigų, specialiųjų tarnybų atstovai, programišiai. Konferencijoje aptariamos naujienos, nauji iššūkiai virtualioje erdvėje, kibernetinės atakos ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Šių metų „BlackHat“ konferencijos dalyviai didelį dėmesį skyrė Rusijos kibernetinėms atakoms.
Konferencijos dalyvis, kibernetinio saugumo ekspertas Kenneth Geers, sakė, kad atakos yra realios ir pavojingos, kad šiais laikais kibernetines atakas vykdo valstybių remiami programišiai.
Konferencijos dalyviai paminėjo keletą kibernetinių atakų, kurias organizavo Rusijos valstybės remiami programišiai.
Rusija pirmąją kibernetinę ataką įvykdė 2007 m. prieš Estiją.
Pastarosios vyriausybė iš miesto centro iškėlė bronzinį sovietinį karį, o tuomet kilo didelis triukšmas. Rusija pareiškė nepasitenkinimą Estijos vyriausybės sprendimu, spaudoje pasirodė eilė Estiją kritikuojančių straipsnių, televizijų žurnalistai organizavo kelias laidas, kritikuojančias Estijos vyriausybę.
Taline dvi naktis vyko riaušės, o susirinkusi minia reikalavo grąžinti bronzinį kareivį.
Tuo pačiu metu Estijos valstybės institucijas, svarbiausias žiniasklaidos priemones, interneto paslaugas teikiančias įmones bei bankų internetines svetaines atakavo programišiai. Kibernetinė ataka buvo plataus mąsto ir labai intensyvi.
Saugumo ekspertų teigimu, ryškiai matėsi, kad ataka buvo vykdoma ne chaotiškai, o tikslingai ir koordinuotai. Anot jų, dirbo tikri, aukšto lygio kibernetiniai profesionalai.
Estija faktiškai buvo blokuota nuo likusio pasaulio. Ji nežinojo kas dedasi pasaulyje, o pasaulis nežinojo kas dedasi Estijoje.
Buvo neįmanoma perduoti žinių užsienio portalams, šalis tarsi tapo izoliuota.
Parlamento nariai negalėjo naudotis elektroniniais paštais, buvo neįmanoma prisijungti prie pagrindinių žiniasklaidos priemonių svetainių, nedirbo internetinė bankininkystė.
Užpuolikų pagrindinis uždavinys buvo ne tik išvesti iš rikiuotės svarbiausių įstaigų, organizacijų ir įmonių svetaines, bet ir perimti šių sistemų valdymą. Dalinai jiems pasisekė, dalinai – ne.
Šiuo metu Estija yra viena iš stipriausių pasaulyje valstybių gebančių atremti kibernetines atakas. Ji šiai grėsmei neutralizuoti nepagailėjo nei finansinių, nei žmogiškųjų resursų.
2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. programišiai atakavo Ukrainos energetikos sektorių. Nustatyta, kad ataka buvo koordinuota, tiksliai parinkti taikiniai.
Programišiai sugebėjo trumpam sutrikdyti elektros tiekimą, be energijos per Naujuosius Metus, Kalėdas – liko virš 200 000 žmonių. Laikas kibernetinėms atakoms atlikti buvo pasirinktas itin tinkamas.
Vėliau programišiai atakavo Kijevo įstaigas ir svarbias įmones, žiniasklaidos priemones, bei oro uosto kompiuterius. Sunku įsivaizduoti jei programišiams būtų pavykę iki galo įvykdyti savo kėslus t. y. perimti sistemų valdymą. Vidurį žiemos, kai lauke – 20 laipsnių šalčio, Ukrainos sostinėje dingsta elektra. Nėra šviesos, neveikia elektriniai prietaisai, atšąlą radiatoriai...
2014 m. programišiai atakavo Ukrainos prezidento rinkimų kampaniją. Rinkimų dieną jie įsilaužė į Ukrainos Centrinės rinkimų komisijos kompiuterius ir paskelbė, kad prezidento rinkimus laimėjo Ukrainos „Dešiniojo sektoriaus“ lyderis D. Jarošas, kurį Maskva laiko pavojingiausiu Ukrainos fašistu.
Tikrovėje D. Jarošas siekė prezidento posto, tačiau sugebėjo surinkti vos 2 procentus Ukrainos gyventojų balsų. Nežiūrint į tai, programišių organizuota kibernetinė ataka sukėlė tam tikrą sumaištį Ukrainos balsuotojų tarpe ir padarė šiokią tokią įtaką, nors ji nebuvo esminė, tačiau parodė, kad programišiai gali įtakoti valstybių svarbiausius sprendimus.
Šiais metais programišiai puolė Jungtines Amerikos Valstijas. Vienas iš taikinių buvo JAV Demokratų partijos būstinė. Kibernetiniai nusikaltėliai pagrobė tūkstančius Demokratų partijos vadovų elektroninių laiškų.
Pačiu svarbiausiu JAV prezidento rinkiminės kampanijos momentu tinklalapis „WikiLeaks“ paskelbė 20 000 Demokratų partijos vadovų elektroninių laiškų, kuriuose vadovai atvirai rėmė kandidatės į JAV prezidentus H. Clinton kandidatūrą ir darė veiksmus, kad jos pagrindinis konkurentas B. Sandersas praloštų rinkimus.
Kilo skandalas. Partijos vadovė atsistatydino. Partijos nariai stipriai įpyko ir susipyko tarpusavyje. Nežinia kokia įtaka padaryta Demokratų partijos rėmėjams ir balsuotojams.
„WikiLeaks“ atstovai pranešė, kad turi daugiau informacijos apie JAV rinkiminę kampaniją ir ją paskelbs pačiu tinkamiausiu laiku. Atstovai teigė, kad informaciją jiems perdavė anoniminis programišius.
JAV kibernetinio saugumo ekspertai, atlikę tyrimus visais aukščiau aprašytais atvejais, nustatė, kad kibernetines atakas, greičiausiai, inicijavo, organizavo, koordinavo Rusijos vyriausybė. Rusijos vyriausybė finansuoja programišių grupes, apmoko grupių narius, sudaro jiems sąlygas dirbti ir kenkti kitoms valstybėms.
Baisiausia yra tai, kad šiuolaikinės kibernetinės atakos tobulėja su kiekviena diena ir netrukus ateis diena, kai kibernetiniai nusikaltėliai, remiami valstybių vyriausybių galės ne tik vykdyti kibernetinį šnipinėjimą, bet ir kibernetines atakas prieš svarbiausius valstybės infrastruktūros objektus. Sunku įsivaizduoti išprotėjusį programišių, kuris perima atominės elektrinės valdymą. Nebūtinai turi būti išprotėjęs programišius, tai gali būti Rusijos vyriausybė, kurios finansuojami programišiai, perėmę atominės elektrinės valdymą ar kitą itin pavojingą ir svarbų objektą, pradėtų šantažuoti visą likusį pasaulį...
