100 tūkst. senjorų tapo E. pristatymo sistemos pirmaisiais gavėjais

Beveik 100 tūkst. senjorų, kuriems buvo skirtos kompensacijos už sumažintas pensijas, birželio viduryje tapo pirmaisiais laiškų siuntimo sistemos gavėjais – laiškai kiekvieną adresatą pasiekė per Lietuvos pašto administruojamą E. pristatymo sistemą.

Skaičiuojama, kad siuntos buvo išsiųstos beveik 100 tūkst. gavėjų – kiekvieną gavėją siunta šįkart „Sodra“ pasiekė tiesiogiai į E. pristatymo sistemą perdavusi informaciją, kuri buvo automatiškai atspausdinama, sudedama į vokus ir vėliau pristatoma gavėjui. Elektroninės laiškų versijas kiekvienas gyventojas rado ir prisijungęs prie E. pristatymo sistemos.

Turi įrodomąją galią

„Nortal“ atstovas Konstantin Fedorcov sako, kad E. pristatymo sistema buvo kurta kaip valstybės informacinė sistema, kuria siekiama įgyvendinti „vieno langelio” principą. Ateityje gyventojai visus oficialius pranešimus ir dokumentus turėtų rasti naudodami šią sistemą.

„Ši sistema išskirtinė tuo, kad ji pati būdama e. paslauga taip pat gyventojui ir institucijoms suteikia galimybę ja naudotis kaip „transportu“ kitoms e. paslaugoms, pavyzdžiui, prašymų perdavimu tarp „Mano vyriausybės“ portalo ir valstybės institucijų dokumentų valdymo sistemų“, – sakė K. Fedorcov.

Anot jo, E. pristatymo sistema gyventojams gali pasiūlyti papildomo komunikacijos kanalo galimybę siųsti procesinius dokumentus į teismus ar iš teismų – tam numatyta specialaus tipo siunta. Procesinių dokumentų siuntimas buvo įgyvendintas viename iš paskutinių plėtros etapų, baigtų praėjusių metų rudenį.

Gyventojų registre numatyta, kad E. pristatymo sistemos dėžutė yra vienas iš galimų asmens kontaktinių duomenų. E. siuntos turi tokią pat teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta, tad tikimasi, kad daugėjant gyventojų, kurie naudojasi E. pristatymo sistema, popierinių laiškų dalis ateityje mažės, taip bus tausojama gamta ir taupomos lėšos, reikalingos popierinių laiškų spausdinimui ir siuntimui.

„Kurdami sistemą rėmėmės ilgamete įvairių informacinių sistemų kūrimo patirtimi Lietuvoje, taip pat Estijoje, Suomijoje, Omane ir kitose šalyse. E. pristatymo sistemą kūrė apie 15 „Nortal“ profesionalių specialistų: programuotojai, analitikai, testuotojai, naudotojo patyrimo architektai, projektų vadovai. Šiemet bus užtikrinamas stabilus sistemos darbas bei plečiamas sistemos funkcionalumas“, – sakė K. Fedorcov.

Investuota 2,9 mln. eurų

Lietuvos pašto Verslo vystymo departamento vadovas Mikas Jovaišas sako, kad sistemos bendra vertė – 2,940 mln. eurų. E. pristatymo sistema jau naudojasi 550 valstybės institucijų, 1 tūkst. juridinių ir 6,5 tūkst. fizinių asmenų.

Pasak jo, šiuo metu svarstomos įvairios sistemos plėtros galimybės. Sistema dabar suteikia galimybę visus gavėjus pasiekti vienu kanalu, nepriklausomai nuo to, ar pristatoma fiziniu, ar elektroninio pristatymo būdu. „Vyriausybės nutarimu E. pristatymo sistema įpareigotos naudotis 682 valstybės institucijos – įskaitant ir teismus, kurie vietoj siunčiamų įprastų popierinių pašto korespondencijos siuntų turi pereiti prie e. siuntų. Siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų elektroniniu būdu keistis informacija, dokumentais iš viso su 3,9 tūkst. valstybės institucijų“, – skaičiavo M. Jovaišas.

Siekiant sumažinti popierinių dokumentų skaičių ir su jų rengimu ir saugojimu susijusias išlaidas, E. pristatymo sistemos sukūrimo projektas įtrauktas į valstybės projektų sąrašą „Elektroninės valdžios paslaugos“. Skaičiuojama, kad metais valstybės institucijos oficialiai komunikacijai registruotoms pašto siuntoms išleidžia apie 5 mln. eurų, siunčiama iki 5 mln. siuntų. Įprastinė registruota pašto siunta gavėją Lietuvoje pasiekia per dvi-tris dienas. Lietuvoje grąžintų registruotų siuntų dalis siekia apie 19 proc. visų siunčiamų registruotų siuntų (grįžta apie 1,2 mln. siuntų).

„Nortal“ įmonė Lietuvoje veikia jau 11 metų, yra viena iš didžiausių IT bendrovių Baltijos šalyse. „Nortal“ 2015 metais užbaigė e. valdžios projektus ir užsienio šalyse – baigė verslui skirtą deklaravimo sistemą Botsvanos mokesčių inspekcijai, Omane įdiegė vieno langelio sistemos projektą – sprendimas leido įsteigti įmonę šalyje per 3 minutes. Iki tol pasaulio rekordas priklausė Estijai (18 minučių).