Vaikams geriau žiūrėti televizorių nei žaisti išmaniuoju telefonu, LRT RADIJUI sako gydytoja Donata Montvilaitė. Tai, anot jos, mažiau kenkia akims, jos ne taip įsitempia, tačiau svarbus tampa atstumas – televizorius turėtų stovėti bent per tris metrus, ne arčiau.
Vaikams geriau žiūrėti televizorių nei žaisti išmaniuoju telefonu, LRT RADIJUI sako gydytoja Donata Montvilaitė. Tai, anot jos, mažiau kenkia akims, jos ne taip įsitempia, tačiau svarbus tampa atstumas – televizorius turėtų stovėti bent per tris metrus, ne arčiau.
– Kodėl ilgai žiūrėti taip kenkia vaikų akims?
– Išmanieji įrenginiai yra lengviausia priemonė tėvams, kuri šiek tiek pagelbėja kasdienėje veikloje ir leidžia bent trumpam nuraminti vaiką, skirti daugiau laiko sau. Vis tik tai labai vargina vaikų akis, jie susikoncentruoja žiūrėti iš arti, sunkiai vyksta akomodacija.
– Kas yra akomodacija?
– Tai sugebėjimas matyti įvairiu atstumu. Jie susikoncentruoja į darbą iš arti ir akių funkcijos lėtėja. Atstumas iš arti – tai 30–40 cm. Natūraliai žmogus laiko knygą, planšetinį kompiuterį ar telefoną sulenktos rankos atstumu – tai apie 30 cm.
– Kas vyksta akyse ir kas joms gresia nuo dažno tokios veiklos pobūdžio?
– Akys turi įsitempti ir pamatyti tai, kas yra ekrane, kas rodoma tuo atstumu. Kadangi jos įsitempia, vystosi nuovargis, spazmas ir galiausiai – nesugebėjimas pamatyti įvairiu atstumu, t. y. ir į tolį, ir arti.
– Tad ar žiūrėti televizorių yra geriau nei žaisti mobiliuoju?
– Taip, bet televizorius turėtų stovėti bent trijų metrų atstumu, ne arčiau. Žinoma, svarbus ir televizoriaus, ir pačios patalpos dydis, tačiau jis vis tiek turėtų būti statomas toliau.
– Dirbate su vaikais, tad kokias problemas matote?
– Šiandien aktualiausias dalykas – trumparegystės progresavimas. Matome, kad jau 2–3 metų amžiaus vaikai žino, kaip įsijungti kompiuterį, kaip elgtis su planšetiniu kompiuteriu, kaip rasti žaidimą, o tai nerekomenduojama. Iš tiesų vaikams naudotis išmaniosiomis technologijomis visai nerekomenduojama.
– Daug kas galėtų pasakyti, kad tokie laikai ir tai neišvengiama. Ar yra būdų, kaip apsaugoti akis?
– Medikai pasakytų, kad reikia vengti technologijų ir stengtis neleisti jomis naudotis vaikams iki 2,5 metų. Kadangi technologijos nėra tokios senos, dar nepakanka išsamių tyrimų, nežinoma, kas bus su vėliau užaugsiančia karta, kaip vystysis jų rega. Tačiau pastebima, kad trumparegystės atvejų daugėja, o amžius, kai ji nustatoma, – ankstyvėja. Visame pasaulyje atsiranda vis daugiu priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių trumparegystę, ir tai susiję būtent su technologijomis. Tad jei tėvai nori parodyti vaikui animacinį filmuką, geriau tai daryti per televizorių, esantį toliau nuo akių.
– Ar yra saugi laiko trukmė, kai galima naudotis technologijomis, ar tėvai turėtų sugalvoti vaikui kitos veiklos?
– Konkrečiai nustatytų laiko tarpsnių nėra, bet manoma, kad vaikui iki 2–3 metų amžiaus naudojimąsi technologijomis reikėtų apriboti. Maždaug penkerių metų vaikas galėtų pasinaudoti kompiuteriu ar planšete apie 20 minučių per dieną, priešmokyklinio amžiaus vaikas – 30 minučių. Tačiau tokio amžiaus vaikams vis dar vystosi akies obuolys, tad bet kokia įtaka yra didžiulė. 9–12 metų vaikai prie kompiuterio gali praleisti maždaug 45 minutes, bet rekomenduojama daryti pertraukėles kas 15 minučių.
– Tačiau dažnai vaikai prie technologijų praleidžia daugiau laiko, nei jūsų minėtos 20 ar 30 minučių. Ar nereikėtų įspėti tėvų, kad, nors vaikas atrodo patenkintas, tai yra kenksminga veikla?
– Tėvai, kurie yra trumparegiai, kurių giminėje yra akių ligų, vienas iš jų yra blogai matantis ar nešiojantis akinius, turėtų suprasti, kad labai svarbu gyvenimo būdas. Kartais, žinoma, galima pažaisti kompiuteriu,, tačiau yra gerokai daugiau veiklos – piešti, spalvinti, dėlioti „Lego“, išeiti pasivaikščioti į parką, pasivažinėti dviračiu.
– Kokią pagalbą rekomenduotumėte? Ar yra kas nors, kas sumažintų krūvį akims?
– Atliekami pasauliniai tyrimai ir bandoma atsakyti į klausimą, kokia turi būti profilaktika, kaip padėti šiuolaikiniams vaikams ir sustabdyti intensyvų trumparegystės progresavimą. Sutariama, kad vienas didžiausių pagalbininkų yra buvimas gryname ore. Rekomenduojama lauke pabūti bent dvi valandas kiekvieną dieną, tai – geriausia profilaktika ir tiems vaikams, kurie neturi trumparegystės, ir tiems, kurių trumparegystė didelė – taip pristabdomas jos progresavimas.
Kalbant apie papildus ir vitaminus, negaliu sakyti, kad tai labai vaikams gelbstintis variantas. Manau, kad vaikų mityba turi būti visavertė, atitikti mitybos piramidę. Taip vaikas gaus visas tinkamas, būtinas medžiagas. Akis pailsina pertraukos tarp intensyvių darbų. Specifinių pratimų akims nėra, tačiau galima pasižiūrėti pro langą, žvilgsnį nukreipti į tolį, užsimerkti, pasukioti akis. Po darbų, žiūrint į kažką arti, svarbus būtent žvilgsnio nukreipimas, sukoncentravimas į tolį.
– Dabar vaistinėse yra įvairių priemonių, kurios plačiai reklamuojamos, pavyzdžiui, lašiukų į akis. Kaip jas vertinate?
– Ar kalbėtume apie trumparegystės progresavimą, ar akių nuovargį, ar sausas akis – visuomet reikia ieškoti to priežasčių ir jas suprasti. Sausoms ir pavargusioms akims drėkinamieji lašai gali padėti, tačiau trumparegystės progresavimui tai įtakos neturės. Paskutiniai tyrimai rekomenduoja į akis lašinti ne 1 proc., o 0,01 proc. atropino lašus, kurie yra gerokai mažesnės koncentracijos. Tai įrodo, kad visgi lašinant lašus intensyvios trumparegystės progresavimas šiek tiek lėtėja.
