Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino net 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. Iš jų gajausius ir labiausiai atitolinančius nuo protingo namo esmės sklaido automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino net 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. Iš jų gajausius ir labiausiai atitolinančius nuo protingo namo esmės sklaido automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
1 mitas: išmanūs namai – tik tinginiams?..
„Man nereikia protingo namo. Galiu pasikelti nuo sofos ir išjungti šviesą pats“, – taip ar labai panašiai sako įsivaizduojantys, jog protingo namo gyventojų tikslas – visas namo funkcijas valdyti pulteliu. „Tačiau tokie pasakymai parodo tik labai paviršutinišką nusimanymą apie tai, kokia yra pastatų automatikos paskirtis ir kaip ji iš tikrųjų veikia“, – sakė R. Skurdenis.
Tikrovė yra visiškai kitokia. Dažniausiai pastatų automatika apima nuo kelių iki kelių dešimčių skirtingų būsto funkcijų, kurios geba veikti sinchroniškai, t. y. šildymo sistema „žino“, ką „daro“ apšvietimas ar kada atsidarė lauko durys ir taip atšaldė patalpas ir t. t. Visos sistemos išvien veikia 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ištisus metus. Vieną kartą sureguliuotas, prie name gyvenančių šeimos poreikių pritaikytas protingas namas veikia automatizuotai ir net pulteliais valdomų funkcijų žmogui lieka ne per daugiausiai – antraip koks gi čia protingas namas, jei reikėtų būti nuolat įkišus nosį į valdymo planšetes, telefonus, laikrodžius ar pultus?..
„Automatizuoto būsto tikslas – maksimalus komfortas ir kuo sveikesnės, saugesnės gyvenimo sąlygos, kurioms sukurti reikia žymiai daugiau nei vien tik įjungti arba išjungti šviesą ar pareguliuoti šildymą, – sakė R. Skurdenis. – O beje, jei vis dėlto atliktume eksperimentą ir protinguose namuose paprašytume vieną žmogų atlikti visus tuos darbus, kuriuos padaro galinga iš anksto suprogramuota pastatų automatika, manau, vieno etato kažin ar pakaktų... O kur dar darbas naktimis? Joks žmogus tiesiog nepajėgtų vienu metu būti keliose vietose, o pastatų automatika – gali.“
2 mitas: išmanūs namai – tai „egzotinis“ valdymas
Tik suplojate delnais ir šviesos įsijungia. Suplojate du kartus ir namuose stoja visiška tamsa. Suplojate du kartus stipriai ir vieną – silpnai, ir šviesa užsidega tik vonioje...
„Pasitaiko, kad pastatų automatika įsivaizduojama kaip polinkis pasipuikuoti funkcijomis iš fantastinių filmų. Vis dėlto nors namai gali būti valdomi ir delnų suplojimu, ir balsu, ir pirštų spragtelėjimu, tai nėra labai populiaru ar net patogu, – aiškino „Jung Vilnius“ vadovas. – Pamėginkite įsivaizduoti, kiek tokių pliaukšėjimo delnais derinių ar frazių balsu reikėtų įsiminti tam, kad būtų galima valdyti bent kelias namo funkcijas? Be to, visa tai išpliaukšėti turės ne tik vienas geros fantazijos ir atminties žmogus, bet ir, pavyzdžiui, labiau išsiblaškęs sutuoktinis ar vaikai, tuose pačiuose namuose gyvenantys seneliai ar net svečias.“
Pasak R. Skurdenio, jei kuris klientas domisi būsto valdymu balsu ar delnų plojimu, tam rekomenduojama rinktis vos kelias pavienes funkcijas. Pavyzdžiui, JAV ypač populiaru balsu valdyti garso ir vaizdo sistemas – taip ir pats procesas virsta savotiška pramoga, ir nereikia painiotis tarp pliaukšėjimų, kuomet vienas įjungs muziką, o kitas panašus atidarys, pvz., lauko duris. Tokių namų, kuriuose viskas būtų valdoma vien kūno judesiais ar balsu, tiesiog nėra.
3 mitas: pastatų automatika pasens taip pat greitai, kaip ir mobilusis
Nors vienas itin svarbių protingo namo privalumų – gebėjimas nekilnojamojo turto kainą padaryti stabilesnę bėgant metams, atsiranda skeptikų, teigiančių, jog dėl sparčios technologijų raidos pastatų automatika – tai ateičiai užprogramuoti nuostoliai ir su nuolatiniais atnaujinimais susijusio problemos. Nes niekas nesensta taip greitai kaip technologijos, todėl po kurio laiko ir pastatų automatiką neva neišvengiamai teks keisti nauja, kas garantuoja ir dideles išlaidas, ir nepatogumus.
Pastatų automatikos kūrėjai nuo tokių gąsdinimų atsiriboja, mat laikomasi kelių esminių gamybos ir diegimo principų. Pasaulyje, o ypač – Europoje, įsitvirtinę vieningi KNX standartai, pagal kuriuos dirbantys gamintojai, diegėjai gali lengvai suderinti jau įdiegtą ir dar tik naujai gaminamą pastatų automatiką. „T. y. tai, kas dar tik kuriama, bus lengvai integruojama į namą, kuriame pastatų automatika veikia jau dabar. Tokių KNX standartų besilaikančių gamintojų visame pasaulyje – jau per 400 ir jų kasmet daugėja, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas. – Pastatų automatika yra investicija ir papildomas būsto funkcionalumas, o vienas šalutinių jo poveikių – išlaikyti nekilnojamojo turto kainą bemaž nepakitusią bėgant dešimtmečiams.“
Pastatų automatikos sistemos ir jungtys leidžia ne tik prisitaikyti prie naujų poreikių, susijusių su, pvz., pakitusiomis gyvenimo sąlygoms gimus vaikui ar net įsikrausčius naujiems šeimininkams. „Sistemos kuriamos taip, kad protingas namas galėtų prisitaikyti prie tokių potencialių poreikių, apie kuriuos šiuo metu dar nieko nežinome ir tai – ateinančio dešimtmečio ar dviejų klausimas. Pavyzdžiui, gal kada turėsime ypatingai saugotis oro taršos?.. O tai – jau išties fantastiniai dalykai, kuriuos mums leis išmanieji namai, nes jie jau dabar pagaminti taip, kad leistų mums prisitaikyti prie to, kas dar tik bus ateityje“, – sakė R. Skurdenis.
